Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2016-10-03 apie 23.33val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (nustatytas vidutinis 2.41 prom.±1,7 % girtumas), neturėdamas teisės ją vairuoti. Šia veika V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą atvyko, pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo draugės L. R., jis vairavo automobilį be jo žinios, ji buvo kitame kambaryje, jis paėmė automobilio raktelius ir išvažiavo pasivažinėti.

Iš alkotesterio Alcotest 6810 parodymų kvito matyti, kad 2016-10-03 23.33 val. V. M. nustatytas 2,41 prom. girtumas (b.l. 16).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis R. D. 2016-10-04 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016-10-03 dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu G. A. apie 23.30 val. gavo pranešimą, jog Klaipėdoje, Šilutės plentu važiuoja automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Minėtas automobilis buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini), prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Prie automobilio stovėjo vyriškis, kaip vėliau nustatyta V. M., vairavęs transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojui buvo nustatytas 2,41prom. lengvas girtumo laipsnis, be to vairuotojas neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Prie policijos pareigūnų priėjo pranešėjas M. K., kuris nurodė, jog būtent V. M. vairavo automobilį (b.l. 9).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis G. A. 2016-10-04 tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas aplinkybes (b.l. 10).

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 9,10), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 11), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 12), M. K. pareiškimu (b.l. 15), alkotesterio parodymų kvitu (b.l. 16) bei kita bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, sudėtį. Jam skirtina administracinė nuobauda ? bauda (ATPK 30² straipsnis).

V. M. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumas, neturėdamas teisės jos vairuoti, jis kėlė didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui.

V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino, gailisi padaręs tesės pažeidimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – praeityje už analogiškų pažeidimų padarymą nebaustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. V. M. skirtina minimali piniginė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. sankcijoje.

ATPK 129 str. kaip alternatyvi sankcija numatytas automobilio konfiskavimas.

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 straipsnio 1 dalį (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo redakcija) dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos susiaurina ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Teisme apklausta automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė L. R. parodė, kad administracinės atsakomybės traukiamas V. M. yra jos draugas. Žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl naudotis savo automobiliu jam neleido. 2016-10-03 V. M. automobilį vairavo be jos žinios. Prašo automobilio nekonfiskuoti. Šiais paaiškinimais abejoti teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytą, teismas daro išvadą, kad automobilis buvo paimtas prieš L. R. valią ir juo V. M. naudojosi neteisėtai. Taigi, darytina išvada, kad Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Nagrinėjamu atveju nėra ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui, todėl L. R. priklausantis automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas.

Be to, teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-60-2014). Įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį ir tai, kad pažeidėjas savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi už transporto priemonės vairavimą neblaiviam nėra sistemingai baudžiamas, atsižvelgus į tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimų padarymą V. M. neturi, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti papildomą administracinę nuobaudą - transporto priemonės konfiskavimą. Manytina, kad paskirta V. M. paskirta piniginė bauda bus tinkama ir proporcinga administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 130² str., 287 str., 1 d., 1 p., 293 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį skirti administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro Nr. ROIK: 16062115213 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.