Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-10-24 · Administracinė byla Nr. I-10330-643/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-24
Bylos Nr.
I-10330-643/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04656-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-10330-643/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04656-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 24d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama S. T. skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. T. 2014 m. spalio 23 d. (paštu išsiųstas 2014 m. spalio 21 d.) pateikė teismui skundą prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 1D-6888 (11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 1750,82 Lt, kuri susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, ir už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį sumoje 2600,76 Lt, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo.

Prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl pensijos dalies priteisimo paduoti pareiškėjas nurodo, kad apie tai, jog jam paskirtoji pareigūnų ir karių valstybinė pensija papildomai buvo mažinama pritaikius ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kuri prieštaravo Konstitucijai, jis nežinojo, nes Vidaus reikalų ministerija apie tai neinformavo. Apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2012 m. vasario 6 d. Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą. Sužinojęs, pagrįstai tikėjosi, kad jam bus išmokėta sumažinta valstybinės pensijos dalis. Apie savo teisių pažeidimą galutinai sužinojo tik iš Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 1D-6888(11).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintinas, skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai, neatsižvelgiant į suinteresuoto paduoti skundą subjekto valią, sutrukdė jam per įstatymu nustatytą terminą įgyvendinti savo teises (LVAT administracinėje byloje Nr. AS15-90/2005).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje.

Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013 m. lapkričio 7 d. išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pažeidimo pasekmių skaidymas etapais, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstas.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi siekdamas prisiteisti nuo 2010 m. sausio 1 d. dėl Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83, 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Įvertinus šią nuostatą ir atsižvelgus į pažymą apie S. T. 2010-2013 m. pensijos dydį, matyti, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį, o pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį – 2010 m. spalio mėnesį. Pareiškėjas skundą teismui paštu išsiuntė 2014 m. spalio 23 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą.

Įvertinus pareiškėjo prašyme dėl termino skundui paduoti nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų jo teisių gynimo, nebuvo pakankamai atidus, savo teises įgyvendino nerūpestingai. Pažymėtina, kad į teismą S. T. kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo išaiškinta, kad asmuo dėl valstybinės pensijos nepriemokos į teismą turi kreiptis per 3 metų terminą, taip pašalinant iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravusį teisinį neaiškumą ir neapibrėžtumą, paskelbimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. priimta nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, nuo kurio momento skaičiuojamas minėtas terminas, galutinai suformavo teismų praktiką dėl termino kreiptis į teismą tokio pobūdžio bylose. Pareiškėjas į teismą su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti kreipėsi praėjus beveik vieneriems metams po šios nutarties paskelbimo. Pareiškėjo pateiktame prašyme aplinkybės, sukliudžiusios jam nedelsiant po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties paskelbimo ginti savo teises ir nepriklausė nuo jo pasirinkto elgesio būdo, teismui nėra nurodytos. Taigi, pareiškėjo argumentai, jog termino praleidimui įtakos turėjo ginčo teisinių santykių srityje vyravęs teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, nėra pateisinami.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė jokių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, ir kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti praleistą trejų metų procesinį terminą, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas, o skundo reikalavimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti 2014 m. rugsėjo 30 d. atsakovo Vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr.1D-6888(11).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiškimo valstybinę pensiją mokančiai institucijai procedūra, kuri negali būti sulyginama su numatytąja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.). Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Remdamasis šiomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundo reikalavimą panaikinti 2014 m. rugsėjo 30 d. atsakovo Vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr.1D-6888(11) taip pat atsisakoma priimti, kaip nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių ir dėl to nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p., 105–106 str., 149 str.,

nutarė:

netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atsisakyti priimti S. T. skundą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė