Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-03-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-223-668/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-22
Bylos Nr.
II-223-668/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00039-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Pareiškėjas
A. V.
Kategorijos
  • 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-223-668/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00039-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 21.10.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta,sekretoriaujant Amandai Viktoravičiūtei,dalyvaujant pareiškėjai A. V. ir jos įgaliotam atstovui advokatui Jaroslav Los,vertėjai Violetai Dobrovolskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. V. įgalioto atstovo advokato Jaroslav Los (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24031-2023, ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24031-2023, A. V. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 375 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. 20.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „RENAULT CLIO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama tam teisės, tokiais veiksmais A. V. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2024 m. sausio 5 d. A. V. įgalioto atstovo advokato Jaroslav Los skundas dėl Institucijos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24031-2023, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24031-2023 ir administracinę teiseną Pareiškėjos atžvilgiu nutraukti.

Pateiktame skunde nurodoma, kad Kauno AVPK komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrimėjmo skyriaus vyriausioji tyrėja M. M. Pareiškėjai pateikė vaizdo įrašą, padarytą jos namo uždarame kieme (duomenys neskelbtini), iš kurio sunku atpažinti asmenį ir tvirtino, kad Pareiškėja kieme vairavo automobilį neturėdama vairuotojo pažymėjimo. Administracinio nusižengimo protokolu surašymo metu ir vėliau administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Pareiškėja pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuris yra išduotas Ukrainos Respublikoje ir yra galiojantis. Priimant nutarimą ir surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo vadovautasi 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančių šalių ir šių konvencijų reikalavimu, kad atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo numatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to kai ji buvo atimta. Be to nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Pareiškėja pažymėjo, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ukrainos Respublikoje, kur yra likęs jų namas, verslas ir kitas nekilnojamas turtas. Kadangi ten kur gyveno šiuo metu vyksta karas, jie buvo priversti laikinai apsigyventi Lietuvoje. Pareiškėjai pradėjus gyventi Lietuvoje jai niekada nekilo problemų dėl vairuotojo pažymėjimo. Gyvenant Lietuvoje Pareiškėja laikinai deklaravo gyvenamąją vietą 2023 m. kovo mėnesį, kai sudarė namo nuomos sutartį, tačiau per tą laikotarpį jai ne kartą teko vykti į Ukrainą tvarkyti namo priežiūros ir kito ten likusio turto klausimų.

Administracinio nusižengimo protokolas Pareiškėjai buvo surašytas 2023 m. rugsėjo 20 d. už tai, kad vairavo automobilį neturėdama vairuotojo pažymėjimo. Pareiškėja pabrėžė, kad policijos pareigūnė M. M. priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 533, kuriuo patvirtintas 2023 m. gegužės 30 d. Briuselyje pasirašytas Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Ministrų kabineto susitarimas dėl nacionalinių vairuotojo pažymėjimų abipusio pripažinimo ir keitimo.

Be to, administracinio nusižengimo byloje nurodoma kad – „teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis punktas“ – Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950, 14 punktas. Susipažinus su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 14 punktu, jame nurodoma geležinkelio pervaža – kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje. Šiame nutarime 17 punkte yra nurodyta, kas yra laikoma keliu. Todėl Pareiškėjai yra visiškai nesuprantama kokiu būdu ji pažeidė šį teisės aktą. Pareiškėja praktiškai vairavo uždaro kiemo privačioje valdoje, kuri nėra gatvė, be to jai visiškai nesuprantamas 2023 m. lapkričio 29 d. Kano AVPK nutarimo taikymas 424 straipsnio 7 dalyje, kuria remiantis jai taikoma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemonės) 6 mėnesiams. Pareiškėjai kyla klausimas kaip galima atimti teisę vairuoti, kai patys pareigūnai administracinio nusižengimo bylos nutartyje bei protokole nurodo, kad ji neturi teisės vairuoti. Todėl Pareiškėjai visiškai nesuprantama, kaip galima atimti tai ko ji neturi.

Pareiškėjos Ukrainos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis ir jam netaikyti jokie apribojimai, kurie yra numatyti Kelių eismo konvencijos 42 straipsnyje, todėl Pareiškėja nepadarė nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

Nesutikdama su priimtu nutarimu Pareiškėja pažymi, kad aukščiau minimo administracinio teisės pažeidimo nepadarė, kadangi vairavo automobilį turėdama vairuotojo pažymėjimą, kuris atitinka visus keliamus reikalavimus pagal Kelių eismo konvencijos 41 straipsnį ir 2023 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 533 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų kabineto susitarimą.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime pasisakytina:

1) Dėl Rusijos pilietės A. V. gyvenamosios vietos nustatymo: pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalį numatyta, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą (įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnis). Šio įstatymo 53 straipsnyje nurodyti leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte įtvirtinta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio sodekso 2.12 straipsniu, kuriame nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Sis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. Fizinio asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusią tok kol jis įgyja kitą nuolatinę gyvenamąją vietą.

SEAKĮ 2 straipsnio 93 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos <...> pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą <...> ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus. Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.

SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad, užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, suderinusios su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką. Vadovaujantis šia SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostata bei įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės, kurių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte numatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui. Jei galiojimo terminas pasibaigė vairuotojo pažymėjimo savininkui gyvenant Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas gali būti keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ per vienus metus nuo pareiškėjo atvykimo gyventi Į Lietuvos Respubliką dienos.

Taigi asmenys (užsieniečiai), turintys trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip šešis mėnesius per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą.

Iš policijos administruojamų duomenų bazių matyti, kad Rusijos pilietei A. V. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d., ir šiuo metu yra išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. lapkričio 25 d. Ji šiuo metu nuo 2023 m. kovo 22 d. deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Prieš tai nuo 2014 metų su trumpomis pertraukomis pastaroji buvo deklaravusi Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą dar 4 kartus. Kitų duomenų apie Rusijos pilietės A. V. deklaruotas gyvenamąsias vietas Ukrainos Liaudies Respublikoje nėra. Su Lietuvos Respublika ją sieja asmeniniai ryšiai, sutuoktinio ir vaikų deklaruotos gyvenamosios vietos yra Lietuvos Respublika, ji yra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja ir nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo Lietuvoje gyvena ilgiau ne šešis mėnesius. Taigi, remiantis aptartuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytu nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžimu, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023 m. rugsėjo 20 d. administracinėn atsakomybėn patrauktos Rusijos pilietės A. V. nuolatinė gyvenamoji vieta pripažintina Lietuvos Respublika. Todėl tai reiškia, kad jai minėtu laikotarpiu vairuojant transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje kyla pareiga laikytis tiek administracinio nusižengimo protokole nurodytų KET punktų, tiek ir kitų KET nustatytų eismo dalyviams pareigų, inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos teritorijoje vairuoti transporto priemonę tik turint galiojantį Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Laikinas išvykimas iš Lietuvos Respublikos dėl nekilnojamojo turto priežiūros, atostogų ar dėl kitų priežasčių nėra traktuotinas kaip nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas. Remiantis kas išdėstyta Rusijos pilietės A. V. atstovo advokato Jaroslavo Los skundo teiginys, kad pastarosios nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ukrainoje yra neteisingas, nepagrįstas ir vertintinas kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

2) Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl nacionalinių vairuotojo pažymėjimų abipusio pripažinimo ir keitimo: atsakant į pažeidėjos A. V. atstovo advokato Jaroslavo Los nurodytus argumentus, kad priimtas Kauno ANBNS nutarimas, reg. nr. 20-ANR_N-24031-2023 pažeidžia 2023 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimą, reg. nr. 533 „Dėl nacionalinių vairuotojo pažymėjimų abipusio pripažinimo ir keitimo“ (toliau – Susitarimas), Institucija pažymi, kad šis nutarimas negalėjo būti pažeistas, kadangi pažeidėja A. V. Ukrainoje išduoto pažymėjimo nebuvo pasikeitusi Susitarimo numatyta tvarka ir neturėjo Lietuvos Respublikoje išduoto (pakeisto) vairuotojo pažymėjimo. Asmuo siekiantis pagal šį Susitarimą pasikeisti vairuotojo pažymėjimą pateikia atitinkamus dokumentus numatytus 5 straipsnyje, atlikus atitinkamą patikrinimą ir priėmus palankų sprendimą kompetentinga institucija grąžina vairuotojo pažymėjimo, kuris buvo pakeistas, originalą kitos Susitariančiosios Šalies valstybės kompetentingai institucijai diplomatiniais kanalais. Ukrainos kompetentinga institucija pakeistą vairuotojo pažymėjimą perduoda Lietuvos Respublikos ambasadai Ukrainoje, o Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pakeistą vairuotojo pažymėjimą – Ukrainos ambasadai Lietuvos Respublikoje, kaip numatyta Susitarimo 7 straipsnyje. Aptariamuoju atveju nusižengimo padarymo metu šie veiksmai nebuvo atlikti. Taip pat šio Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis Susitarimas taikomas tik vairuotojo pažymėjimams, išduotiems iki dienos, kurią tokio vairuotojo pažymėjimo turėtojas įgijo teisę nuolat gyventi Susitariančiosios šalies valstybės, kurioje jis bus keičiamas, teritorijoje. Iš policijos administruojamų duomenų bazių matyti, kad pažeidėja A. V. Ukrainoje išduotą pažymėjimą įgijo jau nuolatos gyvendama Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3) Dėl KET 14 punkto galiojimo: Pažeidėjos A. V. atstovo advokato Jaroslavo Los skunde nurodyta, kad neteisingai nurodytas teisės akto reikalavimas, kuris buvo pažeistas. Skunde nurodyta, kad KET 14 punkte nurodyta, jog geležinkelio pervaža – kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje. Institucija nesutinka su šiuo teiginiu ir pabrėžia, kad pažeistas KET punktas nurodytas teisingai, kadangi Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 nėra pripažintos negaliojančiomis, o šio nutarimo 2024 m. vasario 1 d. aktualioje redakcijoje 14 punkte numatyta, kad „draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Punkto pakeitimai: Nr. 273. 2023-04-19, paskelbta TAR 2023-04-20, i. k. 2023-07672“. Pažeidėjos A. V. atstovo advokato Jaroslavo Los skunde nurodyta, kad nėra suprantama kaip pažeidėja galėjo pažeisti KET jei vairavo uždaro kiemo privačioje valdoje, kuri nėra gatvė. Institucija nurodo, kad pažeidėja A. V. vairavo transporto priemonę, t. y. dalyvavo viešajame eisme, o KET galioja viešuose keliuose ir privačiose teritorijose Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tai nebuvo mokinimasis vairuoti kaip numatyta kituose įstatymuose kaip išimtys.

4) Dėl teisės atėmimo asmeniui neturinčiam teisės vairuoti: ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi teisės atėmimo privalumas gali būti suprantamas kaip administracinio poveikio priemonė, kai pažeidėjas negali atėmimo laikotarpiu laikyti vairavimo egzamino, t. y. įgyti teisės vairuoti. Taip pat jei administracinės nuobaudos tikslai numatyti ANK 22 straipsnyje nebus pasiekti ir pažeidėjas per teisės vairuoti atėmimo laikotarpį padarytų analogišką nusižengimą, būtų traukiamas pagal to paties straipsnio 4 dalį, kur atsakomybė yra griežtesnė. Institucijos vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad pažeidėja pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas.

Pareiškėja A. V. ir jos įgaliotas atstovas advokatas Jaroslav Los teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais motyvais.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjos administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Asmuo, padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 300 Eur iki 450 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 424 straipsnio 7 dalimis, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Teismas konstatuoja, kad išanalizavęs ir įvertinęs pateiktus bylos duomenis, nustatė, jog vadovaujantis pareiškėjos A. V. administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusia Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių redakcija ir joje įtvirtinta vairuotojo pažymėjimo, išduoto nes ES ar EEE priklausančioje valstybėje, keitimo į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą tvarka, bei tai, kad Pareiškėja atitinka visus šių Taisyklių 40 punkte įtvirtintus reikalavimus, tai yra turi trečiosios valstybės – Ukrainos vairuotojo pažymėjimą bei leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, A. V. kilo pareiga pasikeisti vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išlaikius vairavimo egzaminą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų kabineto susitarimas „Dėl nacionalinių vairuotojų pažymėjimų abipusio pripažinimo ir keitimo“ (toliau – Susitarimas), įsigaliojęs 2023 m. spalio 22 d., nustatė supaprastintą Ukrainoje išduotų vairuotojo pažymėjimų keitimo tvarką – Susitarime numatytais atvejais nereikalaujant asmenims laikyti teorinio ir praktinio egzamino. Tačiau šis Susitarimas ir jo įsigaliojimas nepaneigia Pareiškėjos administracinio nusižengimo metu jai pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių nuostatas kilusios pareigos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pasikeisti turimą vairuotojo pažymėjimą. Taip pat nurodoma, kad Susitarimo 4 straipsnyje numatyta, jog „Susitarimas taikomas tik vairuotojo pažymėjimams, išduotiems iki dienos, kurią tokio vairuotojo pažymėjimo turėtojas įgijo teisę nuolat gyventi Susitariančios Šalies valstybės, kurioje jis keičiamas, teritorijoje“, o remiantis administracinės bylos duomenimis matyti, kad pareiškėja A. V. teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje yra įgijusi nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. lapkričio 25 d., o jos vairuotojo pažymėjimas Ukrainoje yra išduotas tik 2017 m. spalio 6 d., tai yra jau įgijus teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikos, kurioje jis būtų keičiamas, teritorijoje.

Patebėtina, kad pareiškėjai A. V. pirmą kartą 2022 m. spalio 7 d. ir 2023 m. spalio 27 d. pakartotinai buvo išduota VĮ „Regitra“ pažyma, patvirtinanti, kad ji išlaikė B kategorijos teorijos egzaminą, o 2023 m. lapkričio 7 d. Pareiškėjai išduotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas, tačiau 2023 m. rugsėjo 20 d. administracinio nusižengimo metu Pareiškėja Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo teisės nustatyta tvarka įgijusi nebuvo.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog Pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-24031-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24031-2023, ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinę teiseną Pareiškėjos atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistu, o pareiškėjos A. V. įgalioto atstovo advokato Jaroslav Los skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos A. V. įgalioto atstovo advokato Jaroslav Los skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-24031-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Raimundas Mikšta