- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- AN2-52-581/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00146-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarimu D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, be transporto priemonės konfiskavimo, už tai, kad jis 2017 m. spalio 29 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai, nepraėjus vieneriems metams po nuobaudos už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam įvykdymo, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas 0,71 promilės) vairavo automobilį „Mercedez-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. D. S. skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarimą – nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties, arba minėtą nutarimą pakeisti iš dalies – vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės laikotarpį, o likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
2.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai, neteisingai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, o akivaizdžius ir nepašalintus įrodymų prieštaravimus vertino jo (D. S.) nenaudai, dėl to teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teigia, kad nutarimas buvo priimtas nenustačius visų būtinų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje sudėties elementų, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
2.2. Nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė jo automobilio sustabdymo laiką, t. y. vietoje 18.49 val., neteisingai nurodė 18.34 val. Pažymi, kad priešingai nei nurodė apylinkės teismas, duomenys apie policijos pareigūnų automobilio sustojimo laiką (telemetrinės įrangos fiksavimo duomenys), nepatvirtina to, kad jo automobilis taip pat buvo sustabdytas tokiu pačiu laiku. Teigia, kad byloje esantis įrodymas – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko A. B. pažyma (toliau - Pažyma) patvirtina, kad jo automobilis buvo sustabdytas 18.49 val. Pažymi, kad byloje turi būti vadovaujamasi būtent paminėtu įrodymu, o apylinkės teismas jo neanalizavo, nepasisakė apie jo patikimumą ir objektyvumą, nevertino kaip įrodymo, nenurodė, kodėl jį atmeta ir vadovaujasi telemetrinės įrangos fiksavimo duomenimis. Aplinkybę, kad informacija apie sustabdytą automobilį tuoj pat perduodama budėtojui, patvirtino liudytojai R. G. bei V. K., o kai nustatomas pažeidimas, dar kartą pranešama budėtojui apie sustabdytą automobilį. Byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, jog jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas 18.49 val.
2.3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių dėl pažeistos alkotesterio naudojimo instrukcijos – t. y. policijos pareigūnai neįsitikino, jog girtumas jam buvo nustatinėjamas praėjus 15 minučių po alkoholio vartojimo. Nurodo, kad nė vienas iš pareigūnų nepatvirtino, kad laikėsi alkotesterio naudojimo instrukcijos, t. y. nenurodė, jog prieš patikrinimą įsitikino, pasiteiravo prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį ar kitus alkoholio turinčius gėrimus. Atkreipia dėmesį, jog liudytoja V. K. patvirtino, kad prieš patikrinimą alkotesteriu jis sakė, jog vartojo alkoholį, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo. Pažymi, kad liudytoja V. K. negalėjo nurodyti, kiek tiksliai praėjo laiko nuo tada, kai ji pamatė jo (D. S.) vairuojamą automobilį iki neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, nurodė tik mananti, jog praėjo 15 minučių. Mano, kad byloje nėra pagrįstų ir neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad po alkoholio vartojimo ir tikrinimo alkotesteriu buvo praėjęs 15 minučių laiko tarpas. Jis nuosekliai aiškino, kad jo neblaivumas buvo tikrintas nepraėjus 15 minučių po alkoholio vartojimo, tačiau tokie jo parodymai nepagrįstai buvo atmesti, be to, jo paaiškinimai nebuvo paneigti jokiais kitais patikimais byloje surinktais įrodymais. Pažymi, kad teismas nepagrįstai ignoravo jo paaiškinimą apie nuvažiuotą atstumą nuo kaimyno iki jo automobilio sustabdymo vietos, o rėmėsi liudytojo V. V. nurodomu atstumu.
2.4. Mano, kad visos byloje nepašalintos abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai, o būtent aplinkybės dėl jo automobilio sustabdymo laiko, neblaivumo nustatymo laiko. Pažymi, kad iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad tarnybinio automobilio telemetrinės įrangos laikrodis nebuvo suderintas su alkotesterio laikrodžiu, todėl jo automobilio sustabdymo laikas sutampa su neblaivumo patikrinimo laiku, nors pagal bylos aplinkybes, turėjo skirtis penkiomis minutėmis.
2.5. Nurodo, kad po neblaivumo patikrinimo, jam nesutinkant su alkotesterio parodymais, pareigūnai tinkamai neišaiškino teisės kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti neblaivumo, kai tokia teisė jam numatyta pagal „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo ar apsvaigimo) nustatymo taisyklės patvirtintos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452“ (toliau – Taisyklės) 29 punktą. Pažymi, kad abu policijos pareigūnai patvirtino faktą, kad su nustatytu neblaivumu jis nesutiko bei domėjosi, kokios yra galimybės įrodyti savo neblaivumą. Teigia, kad dėl paminėtų aplinkybių jam buvo atimta teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų. Pažymi, kad neblaivumas jam buvo nustatytas 18.49 val., administracinio nusižengimo protokolas pradėtas pildyti 20.11 val., t. y. nuo patikrinimo alkotesteriu praėjus 1 val. 22 min., o policijos pareigūnų jis buvo paleistas tik po 3 valandų. Teigia, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo užpildytas ne per įmanomai trumpiausius terminus ir dokumentų pildymas užtruko ne dėl jo kaltės. Policijos pareigūnai patvirtino, kad jis neturėjo galimybės valandos bėgyje po patikrinimo alkotesteriu nuvykti į medicinos įstaigą. Pasak apelianto, taip buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, teisingą ir sąžiningą procesą, ir šių teisių pažeidimas sąlygojo tai, kad jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
2.6. Teigia, kad policijos pareigūnai nepagrįstai neleido jam antrą kartą pasitikrinti neblaivumo alkotesteriu, pažymėdamas, kad joks teisės aktas to daryti nedraudžia. Akcentuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pakartotinis neblaivumo patikrinimas nebūtų užvilkinęs procedūros, o būtų padėjęs išaiškinti tiesą. Ginčas galėjo būti išspręstas per mažiau nei vieną minutę, bet dėl pareigūnų nepagrįsto užsispyrimo tęsiasi iki šiol.
2.7. Apeliantas nurodo, jog byloje esantys įrodymai pirmosios instancijos teismo vertinti tendencingai ir selektyviai, atrenkant jį kaltinančius įrodymus, bet ignoruojant teisinančius. Pažymi, kad konstatuoti tam tikrą faktą galima tik byloje esančių įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, būtina įvertinti įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, galimus prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą, ko pirmosios instancijos teismas nesilaikė, todėl nepagrįstai patraukė jį administracinėn atsakomybėn pagal BK 427 straipsnio 1 dalį.
2.8. Jeigu teismas manytų, kad apeliantas padarė inkriminuotą administracinį nusižengimą, tuomet prašo įvertinti aplinkybes, leidžiančias taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, t. y. prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba nustatyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą. Teigia, kad apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, neįvertino padaryto pažeidimo pobūdžio bei pavojingumo. Pažymi, kad kaimo keliuku buvo pavažiuota apie 150 metrų, taip pat jam nustatytas neblaivumas neženkliai viršijo įstatymo leistiną neblaivumo laipsnį, nebuvo sukelta jokių pasekmių. Akcentuoja, kad nėra teistas, neįrašytas į priklausomybės ligų centrą, teigiamai charakterizuojamas, yra vedęs, šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, kuriuos reikia vežioti į ugdymo įstaigas, taip pat rūpinasi neįgaliu broliu M. S., veža jį į gydymo įstaigas, padeda buityje. Pažymi, kad yra gavęs darbo pasiūlymą dirbti vairuotoju, o darbas jam labai reikalingas dėl sunkios šeimos finansinės padėties. Prašo įvertinti ir tai, jog jis buvo įvykdęs visus įstatymo nustatytus reikalavimus ir už ankstesnio pažeidimo padarymą susigrąžinęs teisę vairuoti, buvo likę 2 mėnesiai ir 4 dienos iki ankstesnės nuobaudos galiojimo pabaigos. Mano, kad pirmosios instancijos teismo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams yra perteklinė, neproporcinga, nesąžininga ir neteisinga.
Atsiliepimas
3. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas D. I. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su D. S. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nutarimą nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti. Pažymi, kad nuobauda D. S. paskirta sankcijos numatytose ribose, atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo kaltės laipsnį. Akcentuoja, kad D. S. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. D. S. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,71 promilių neblaivumas, tai daro nebe pirmą kartą – 2016 m. balandžio 11 d. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,60 promilių girtumas, kas rodo, jog D. S. nedaro išvadų iš savo ankščiau padaryto analogiško pažeidimo.
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliaciniu skundu ginčijama Pažeidėjo kaltė dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pažeidėjas neigia, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, nesutinka su alkotesterio parodymais bei nurodo, kad policijos pareigūnai, tikrindami jo neblaivumą, pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją – neblaivumą tikrino nepraėjus 15 minučių po to, kai jis vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko, pasak Pažeidėjo, alkotesterio parodymai yra neteisingi. Be to, Pažeidėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba jos terminą sutrumpinti.
8. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad jų visuma patvirtina, jog D. S. pakartotinai – nepraėjus vieneriems metams po ankstesnės nuobaudos už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam įvykdymo, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,71 promilių neblaivumas, todėl D. S. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už minėto nusižengimo padarymą D. S. paskyrus administracinę nuobaudą – baudą 1000 Eur bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams. Su paminėtomis apylinkės teismo išvadomis ir priimtu procesiniu sprendimu visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
9. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais vadovaudamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
10. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, sprendžia, kad, priešingai nei teigia Pažeidėjas, pirmosios instancijos teismas aukščiau minėtų reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. S. kaltu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visuma, o būtent: liudytojų V. K., R. G. parodymais, iš dalies ir paties apelianto parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), alkotesterio parodymais, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato specialiojo automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) telemetrinės įrangos užfiksuotais duomenimis ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas visus byloje esančius įrodymus tinkamai ir objektyviai išanalizavo, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė jas atitinkančias išvadas.
Šalies argumentai
12. Apeliantas savo kaltę ginčija nurodydamas, kad policijos pareigūnai, tikrindami jo neblaivumą, pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją, t. y. jo neblaivumą tikrino nepraėjus 15 minučių po to, kai jis vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko, apelianto teigimu, alkotesterio parodymai yra neteisingi. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti.
13. Iš D. S. parodymų matyti, kad įvykio dieną, būdamas pas kaimyną, išgėrė kelis gurkšnius alaus ir iš karto sėdo prie automobilio vairo, pavažiavus apie 150 m, jo automobilį sustabdė policijos pareigūnai bei alkotesteriu nustatė 0,71 promilių neblaivumą. Pasak apelianto, neblaivumas jam buvo patikrintas nepraėjus 15 minučių po to, kai jis vartojo alkoholį. Tačiau tokių apelianto parodymų nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. spalio 29 d., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai – V. K., R. G. patikrinimui sustabdė D. S. vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš liudytojų V. K., R. G. paaiškinimų matyti, kad sustabdžius minėtą automobilį, iš pradžių jis buvo apžiūrėtas, aiškintasi, kas yra vežama, apžiūrėta automobilio bagažinė, po to tikrinti D. S. asmens, automobilio dokumentai, duomenys sistemoje ir kt. Šie liudytojai parodė, jog tikrinimo metu pastebėjo apelianto girtumo požymius – pajuto nuo D. S. sklindantį alkoholio kvapą, todėl nusprendė patikrinti jo blaivumą alkotesteriu; nurodė, jog iš pradžių, paklausus D. S., ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, D. S. atsakė, kad nevartojo, o tik vėliau, pasakius, kad vis tik reikės blaivumą pasitikrinti alkotesteriu, D. S. atsakė, kad vartojo alkoholį – gėrė alų. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, policijos pareigūnai neparodė, jog prieš blaivumo tikrinimą alkotesteriu D. S. sakė, jog alkoholį vartojo ką tik ir prašė palaukti 15 minučių. Liudytoja V. K. parodė, jog po neblaivumo nustatymo apeliantas pripažino, kad prieš tai jis gėrė alų, tačiau prieš kiek laiko vartojo alkoholį jis tiksliai nenurodė. Liudytojas R. G. parodė, jog D. S. girtumą tikrino praėjus ilgesniam nei 15 min. po alkoholio vartojimo. Liudytojai V. K. ir R. G. parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose aiškiai ir nuosekliai nurodė, jog nuo to laiko, kai sustabdė D. S. vairuojamą automobilį bei patikrino automobilį, dokumentus, duomenis sistemoje ir kt., praėjo daugiau kaip penkiolikos minučių laiko tarpas ir tik po to buvo patikrintas D. S. neblaivumas alkotesteriu. Apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti minėtais liudytojų parodymais, kadangi analogiškas aplinkybes jie nurodė ir tarnybiniuose pranešimuose, taigi buvo nuoseklūs, esminių prieštaravimų tarp minėti liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių duomenų, nėra. Be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą pareigūnai kito suinteresuotumo neturėjo, jie kaip liudytojai davė parodymus, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėjo ar turi pagrindą D. S. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats nubaustasis, todėl netikėti liudytojų parodymais kartu su byloje fiksuotais duomenimis, teismas neturi pagrindo, todėl jų parodymai laikytini patikimais. Nors apeliantas tvirtina, jog jis pavažiavo tik 150 metrų, o ne 500 metrų kaip nurodo liudytojas V. V., tačiau šie skundo argumentai niekaip jo kaltės nepaneigia, kadangi akivaizdu, jog iki D. S. automobilio sustabdymo jis kurį laiką važiavo automobiliu, t. y. praėjo tam tikras laikas, ir tik po to jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas. Be to, pažymėtina ir tai, kad įvykio dieną D. S. neginčijo aplinkybės, jog buvo pažeista alkotesterio naudojimo instrukcija, t. y. nepraėjęs 15 minučių laiko tarpas tarp neblaivumo tikrinimo alkotesteriu ir alkoholio vartojimo. Iš liudytojų V. K., R. G. parodymų matyti, jog D. S. apskritai nesutiko su nustatytu neblaivumu, aplinkybių, jog nebuvo praėjęs 15 minučių laiko tarpas po alkoholio vartojimo, nenurodė. Įvykio dieną rašytame paaiškinime D. S. minėtos aplinkybės taip pat nenurodė, o paaiškino, jog su kaimynu išgėrė lengvo alaus, sustabdė pareigūnai, patikrino dokumentus, pasitikrino blaivumą 18.49 val. įpūtė 0,71 promiles, su alkotesterio parodymais nesutinka; protokolas rašomas po 20.11 val., policijos pareigūnai perdavė automobilį kitam vairuotojui nuo pūtimo praėjus pusvalandžiui ir po 20 val. iš kiemo norima ištempti automobilį, su kuriuo buvo padarytas pažeidimas, su policijos pareigūnų veiksmais nesutinka (b. l. 6). Aplinkybę dėl alkotesterio naudojimo instrukcijos pažeidimo D. S. nurodė savo rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos pateikė prieš bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, D. S. parodymai, jog blaivumas alkotesteriu jam buvo tikrintas nepraėjus 15 minučių po to, kai jis vartojo alkoholinius gėrimus, yra deklaratyvūs ir vertintini siekiu išvengti administracinės atsakomybės, todėl atmetami. Šią išvadą teismas daro ir dėl to, jog liudytojų pareigūnų parodymus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurių visuma leidžia tvirtinti, kad D. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,71 promilių neblaivumas.
14. Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2018 m. vasario 28 d., taigi nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, jokių kitų duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu, nėra. Taip pat nesant duomenų, kad tikrinant D. S. neblaivumą buvo nesilaikyta alkotesterio naudojimo instrukcijos, apeliacinės instancijos teismui abejoti įvykio metu užfiksuotų rodmenų tikslumu nėra objektyvaus pagrindo.
15. Nors yra teisus apeliantas akcentuodamas, kad byloje esantys duomenys apie D. S. automobilio sustabdymo laiką ir blaivumo tikrinimo laiką negali sutapti, tačiau priešingai nei teigia apeliantas, šie argumentai nekeičia ir nepaneigia aukščiau paminėtų byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų pagrindu padarytos išvados. Iš byloje esančio neblaivumo kvito matyti, kad D. S. 0,71 promilių neblaivumas buvo nustatytas 18.49 val. Administracinio nusižengimo protokole, tarnybiniuose pranešimuose, Pažymoje nurodyta, kad D. S. automobilis buvo sustabdytas 18.49 val. Kaip matyti, paminėtuose rašytiniuose dokumentuose neblaivumo nustatymo laikas sutampa su D. S. automobilio sustabdymo laiku. Tačiau pagal kitus byloje esančius įrodymus – t. y. išsamius ir nuoseklius policijos pareigūnų V. K., R. G. parodymus, iš dalies ir paties D. S. parodymus nustatyta, kad sustabdžius D. S. automobilį, jo blaivumas alkotesteriu buvo patikrintas ne iš karto po sustabdymo, o tik po to kai, kai buvo apžiūrėtas automobilis, dokumentai, patikrinti duomenys sistemoje, pagal policijos pareigūnų parodymus – praėjus daugiau kaip 15 minučių laiko tarpui. Kaip matyti, paminėti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad automobilio sustabdymo laikas ir neblaivumo nustatymo laikas skyrėsi. Juolab, kad telemetrinės įrangos fiksavimo duomenimis pareigūnų automobilis sustojo 18.34 val. (b. l. 110). Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus bylos įrodymus, patikslino D. S. padaryto nusižengimo laiką, nutarime nurodydamas, kad D. S. automobilį neblaivus vairavo apie 18.30 val. Įvertinus paminėtus įrodymus – t. y. tai, kad pareigūnų automobilis sustojo 18.34 val., o sustabdžius D. S. automobilį, iš pradžių buvo atlikta jo apžiūra, dokumentų apžiūra, duomenų nustatymas, po to 18.49 val. – patikrintas D. S. blaivumas alkotesteriu, bei juos sugretinus su kitais byloje esančiais įrodymais - pranešimai dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo surašyti 18.51 val. (8, 9 b. l.), nusižengimas administracinių nusižengimų registre užregistruotas 19.00 val. (132 b. l.), spręstina, jog visi jie sudaro vieningą ir nuoseklią įvykio seką, esminių prieštaravimų, nėra, todėl pripažįstama, jog apylinkės teismas pagrįstai patikslino pažeidimo padarymo laiką.
Šalies argumentai
16. Apeliantas skunde nurodo, kad policijos pareigūnai, žinodami, kad jis nesutinka su alkotesteriu nustatytu neblaivumu, tinkamai neišaiškino jam teisės per vieną valandą kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti neblaivumo savo iniciatyva; administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas praėjus 1 val. 22 min. po neblaivumo nustatymo, o policijos pareigūnų jis buvo paleistas tik po 3 valandų, dėl ko jis neturėjo galimybės per vieną valandą nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, todėl buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, teisingą ir sąžiningą procesą, ir šių teisių pažeidimas sąlygojo tai, kad jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Su šiais apelianto teiginiais apygardos teismas nesutinka.
16.1. Priešingai nei nurodo apeliantas, iš policijos pareigūnų V. K., R. G. parodymų, tarnybinių pranešimų (b. l. 4, 31) matyti, kad įvykio metu D. S. buvo išaiškinta, jog jis turi teisę per vieną valandą nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti blaivumą savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas buvo fiksuojamas ilgiau nei valandą laiko, tačiau objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad Pažeidėjas buvo išreiškęs savo valią pasinaudoti minėta teise ir ji, kaip teigia apeliantas, buvo apribota, byloje nėra.
17. Nors apeliantas skunde teigia, kad policijos pareigūnai nepagrįstai neleido jam antrą kartą pasitikrinti neblaivumo alkotesteriu, tačiau apylinkės teismas teisingai nurodė, kad joks teisės aktas neįpareigoja policijos pareigūnų pakartotinai tikrinti asmens neblaivumą po to, kai asmeniui jis buvo laiku ir tinkamai patikrintas. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai nurodė, kad pats Pažeidėjas neneigė to, kad vartojo alkoholinius gėrimus, nuo Pažeidėjo juto sklindantį alkoholio kvapą, ir abejonių, kad D. S. automobilį vairavo neblaivus, jiems nekilo.
18. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti trumpesnį jos terminą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu Pažeidėjui taikyti minėtas nuostatas nėra jokio pagrindo.
18.1. ANK 34 straipsnio 5 dalyje, nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
18.2. Už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas D. S. už minėto nusižengimo padarymą kartu su administracine nuobauda - bauda 1000 Eur, paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims metams. Apeliacinės instancijos teismas, neturi jokio pagrindo pripažinti, jog D. S. paskirta administracinio poveikio priemonė yra aiškiai per griežta ar neteisinga, kas suponuotų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
18.3. D. S. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,71 promilių neblaivumas. Tokį nusižengimą D. S. padarė pakartotinai, nes iš bylos duomenų matyti, kad D. S. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarimu buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas 0,60 promilių neblaivumas, ir naują nusižengimą padarė nepraėjus vieneriems metams po minėtu nutarimu paskirtos nuobaudos už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, įvykdymo. Taigi paminėtos aplinkybės rodo neatsakingą ir lengvabūdišką Pažeidėjo požiūrį į vairavimą bei patvirtina, kad jis nėra linkęs laikytis teisės normų, o ankstesniu nutarimu už vairavimą esant neblaiviam paskirta nuobauda – bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nebuvo pakankamai efektyvi, nes jis ir toliau akivaizdžiai ignoravo visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir padarė analogišką tyčinį nusižengimą. Apelianto skunde akcentuojamos nusižengimo padarymo aplinkybės – kaimo keliuku buvo pavažiuota apie 150 metrų; nustatytas neblaivumas neženkliai viršijo įstatymo leistiną neblaivumo laipsnį; nebuvo sukelta jokių pasekmių, taip pat jo asmenybę charakterizuojantys duomenys – nėra teistas; neįrašytas į priklausomybės ligų centrą; teigiamai charakterizuojamas; yra vedęs, šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, kuriuos reikia vežioti į ugdymo įstaigas; taip pat rūpinimasis neįgaliu broliu; galimas vairuotojo darbo pasiūlymas ir kt., nepagrindžia nei mažesnio D. S. nusižengimo, nei jo asmenybės pavojingumo, todėl nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti Pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, kaip jau minėta, teismas ir taip nustatė minimalios trukmės sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą, todėl dėl šių ir visų aukščiau paminėtų aplinkybių pagrindo jį dar labiau sutrumpinti, ar juo labiau, šios administracinio poveikio priemonės iš vis neskirti, nėra.
Motyvuojamoji dalis
19. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.