- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- eA-3391-415/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03504-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Stasys Gagys, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- A. E.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. (A. E.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. (A. E.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ Nr. (15/6-13)12PR-153 bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas pripažino faktais pareiškėjo dalyvavimą pilietiniame kare, jo priklausymą Tadžikistano islamo atgimimo partijai, 2002 m. ir 2009 m. pateiktus kaltinimus dėl prisijungimo prie M. (M.) nusikalstamos grupuotės ir policijos pareigūnų įkaitais paėmimo ir dėl to patirtus smurtinius veiksmus bei kankinimus iš pareigūnų, siekiant išgauti prisipažinimą. Pats pareiškėjas nuosekliai teigė niekada nedalyvavęs M. nusikalstamos grupuotės vykdomuose nusikaltimuose ir minėtos veikos jam inkriminuojamos tik tuo pagrindu, kad tarnavo batalione, kurio vadas buvo M.. Pareiškėjo manymu atsakovas turėjo užtikrinti racionalų, visapusišką bei objektyvų įrodymų vertinimą ir išanalizuoti 2012 m. patirto reketo motyvus, t. y. pareigūnai, spekuliuodami pareiškėjui prieš tai inkriminuotais kaltinimais, jį reketavo, kankino bei reikalavo išpirkos, kadangi turėjo realias galimybes inkriminuoti naują nusikalstamą veiką (prezidento žento nužudymas ir pan.) remdamiesi vien pareiškėjo profiliu. Atsakovas nepagrįstai nevertino jo pateiktos 2017 m. birželio 17 d. pažymos kopijos, kurioje nurodoma, kad jis paieškomas. Šis dokumentas turėjo būti vertinamas bendrame įrodymų bei pateiktų motyvų kontekste bei įvertinus užsieniečio profilį. Pasakojimo dalis apie patirtus grasinimus 2015 m. taip pat turėjo būti vertintina jo prieglobsčio prašymo motyvų kontekste. Pilietiniame kare dalyvavo iki 1997 m., tačiau teisėsaugos akiratyje, jam keliant baudžiamąsias bylas ir kankinant, smurtaujant ir grasinant, išliko iki šiolei, ką, jo manymu, patvirtina ir 2002, 2009 metais keltos baudžiamosios bylos, t. y. jis virš 10 metų jautė nuolatinį domėjimąsi jo veikla ir baimę dėl pakartotinių persekiojimo veiksmų iš teisėsaugos ir valdžios institucijų, ką įrodo patirti smurtiniai veiksmai, iškeltos baudžiamosios bylos, sulaikymai ir pan. Pareiškimas jo atžvilgiu parašytas dėl jo siejimo su opozicionieriumi ir dėl jo darbo su Y. O. K. (O. K.), kuris buvo vienas iš batalionų vadų. Atsakovas jam nesuteikė galimybės pateikti įrodymus ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 96 punktą, t. y. Departamentas nesudarė prieglobsčio prašytojui tinkamų sąlygų pateikti visą turimą informaciją ir įrodymus, įskaitant ir paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos. Pareiškėjas vertino, kad aplinkybės, kurias jis nurodė prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus. Departamentas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai. Pareiškėjas taip pat nesutiko ir su Departamento išvada, jog jis neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų. Pareiškėjas teigė, kad turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje bus įkalintas. Atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuojamą išvadą, kad jo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, ir yra tikimybė, kad jį išsiuntus į Tadžikistano Respubliką, jo teisės ir laisvės bus pažeistos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad ginčijamu sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, nes tyrimo metu jis nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jo baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą ar smurtą yra pagrįsta. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą, nustatyta, kad pilietinio karo metu jis priklausė opozicijai, kariavo pilietiniame kare, kad po pilietinio karo, kuris baigėsi 1997 m., jis tarnavo Tadžikistano Respublikos valstybinėje kariuomenėje, kad 2012 m. jis teisėtai iš Tadžikistano Respublikos išvyko į Rusijos Federaciją, kur gyveno iki tol, kol atvyko 2016 m. pabaigoje į Europos Sąjungą, kad 2002 m. ir 2009 m. buvo sulaikytas Tadžikistano Respublikos teisėsaugos pareigūnų ir kankintas, kad jam buvo pareikšti kaltinimai dalyvavus nusikalstamos grupuotės Muakalovo veikloje, dėl ko 2009 m. jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kad Tadžikistano Respublikoje turėjo parduotuvę, kurią, prieš išvykdamas į Rusijos Federaciją, atidavė draugui / kaimynui, bei, kad jis patyrė netinkamą teisėsaugos pareigūnų elgesį. Pareiškėjo teiginiai, kad jis patyrė netinkamą pareigūnų elgesį (reketą) dėl to, kad jis buvo opozicionierius, buvo atmesti dėl patikimumo stokos. Taip pat konstatuota, kad pareiškėjo baimės, kad grįžęs į kilmės valstybę jis susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad jis prieš 20 metų priklausė opozicijai ar, kad jo atžvilgiu bus atnaujinta byla dėl dalyvavimo nusikalstamos grupuotės M. veikloje, yra nepagrįstos. Departamentas nenustatė ir pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjas, grįžęs į savo kilmės valstybę, patirtų netinkamą elgesį iš teisėsaugos pareigūnų dėl turimo verslo, kadangi jis jau jo nebeturi. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skunde dėstomais argumentais, kad Departamentas nepagrįstai nevertino jo pateiktos 2017 m. birželio 17 d. pažymos kopijos. Šis dokumentas buvo nevertintinas sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjui ne vien dėl to, kad nėra įmanoma nustatyti jo originalumo, bet ir dėl to, kad šis dokumentas nėra susijęs su priežastimis, dėl kurių pareiškėjas nenori grįžti į kilmės valstybę, t. y. šis dokumentas nepatvirtina, kad pareiškėjas yra ieškomas Tadžikistano Respublikoje. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Departamentas nesuteikė jam tinkamų sąlygų pateikti visą turimą informaciją ir įrodymus, tuo pažeisdamas Aprašo 96 punktą. Buvo atliktos trys pareiškėjo apklausos, kurių metu pareiškėjas nurodė, kad jokių dokumentų ar kitų įrodymų pateikti nenori. Be to, pareiškėjui buvo duotas darbuotojos, atlikusios apklausas, elektroninio pašto adresas, kad jis, jeigu turėtų dar ką pridėti prie bylos, tai galėtų padaryti, bei buvo informuotas, kad dokumentus gali perduoti ir per Užsieniečių registracijos centro darbuotoją, atsakingą už jo bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė (t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose), o įvertinus surinktą informaciją apie Tadžikistano Respubliką, konstatuota, kad šiuo metu Tadžikistane nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Taip pat Departamentas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, jog nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad jam baigus mokyklą prasidėjo karas. Pabėgo į kalnus nenorėdamas tarnauti kariuomenėje, nes buvo šauktinio amžiaus. Kalnuose besislapstant buvo nuvykęs į Afganistaną, o grįžęs užsirašė į islamo atgimimo partiją, buvo jos nariu. Sukūrė šeimą. 1999 metais vėl papuolė į opozicijos armiją, dėl ko jam vėliau buvo sufabrikuota baudžiamoji byla kaltinant banditizmu. Dėl to 2001 metais išvyko į Rusiją. 2002 metais, išprievartavus jo žmoną, grįžo ir pasidavė. Buvo sumuštas, po ko šeima jį išpirko ir jis vėl išvyko į Rusiją. 2009 metais, mirus motinai, vėl grįžo į Tadžikistaną, kur jį tiesiai iš oro uosto paėmė ir nuvežė į policijos skyrių, liepė pasirašyti kažkokius dokumentus. Nurodė turįs šeimą, su kuria nuolat bendrauja telefonu. Į Tadžikistaną nori grįžti, tačiau negali, nes bijo, jog bus „pasodintas“, kankinamas, reikės mokėti, bijo baudžiamojo persekiojimo. Rusijoje gyveno trejus metus, kur taip pat jį sustabdydavo ir jis jausdavo persekiojimą. Nuo 2012 iki 2015 metų pardavinėjo prekes. Šeimos nariai irgi buvo nukentėję: brolį išvežė ir tėvą, 2015 metais brolis sėdėjo ir turėjo susimokėti.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas nustatė, kad pagal Dublino III Reglamentą 2017 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikai buvo grąžintas Tadžikistano Respublikos pilietis A. E., gim. (duomenys neskelbtini) Užsienietis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardai 2017 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad Tadžikistane jo ieško, nes jis kovojo prieš Tadžikistano Respublikos valdžios organus, o 2012 m. pasitraukė į Rusijos Federaciją. Prieglobsčio prašytojas pirminės apklausos, įvykusios 2017 m. gruodžio 13 d., metu patvirtino, kad yra Tadžikistano Respublikos pilietis, tadžikas, išpažįsta islamo religiją, politinei partijai ir organizacijai nepriklauso, vedęs S. D., gimimo metų neatsimena, jai turėtų būti 27 m., susituokė 2009 m., kur nepamena, turi dvi dukras (S. E., C. E.) ir sūnų (I. E.), išsilavinimas – vidurinis. Turi karinės patirties, nuo 1993 m. iki 2000 m. kariavo pilietiniame kare prieš rusus ir prieš ne musulmonus Tadžikistane ir Afganistane, moka surinkti, išrinkti visus automatinius ginklus, pistoletus, taip pat moka naudotis visais ginklais. nedirba. Iš Tadžikistano išvyko 2012 m. į Rusijos Federaciją, nes jį persekiojo policija dėl to, kad kovojo prieš valdžią. Tadžikistane kalėjo 2 kartus už pasipriešinimą prieš valdžią. Kilmės valstybėje jį persekioja Tadžikistano milicija, gresia kalėjimas. Kreipėsi prieglobsčio Vokietijoje (atsisakyta suteikti prieglobstį) dėl Dublino reglamento. Prieglobsčio prašytojas Departamentui pateikė galiojantį Tadžikistano Respublikos piliečio pasą. Vizų informacinės sistemos duomenimis A. E. yra Tadžikistano Respublikos pilietis ir yra už savo kilmės valstybės ribų. A. E. apklausos, vykusios 2018 m. rugpjūčio 22 d., nurodė, kad iš Tadžikistano išvyko 2012 m. rugsėjo mėnesį į Sankt Peterburgą, Rusiją, nes jį ketino apkaltinti prezidento žento nužudymu. Rusijoje jis gyveno iki 2016 m. Užsienietis šios apklausos metu detaliau pasakojo aplinkybes, įvykusias iki 2012 m., papildomai pažymėjęs, kad 2015 m. rugsėjo pabaigoje, kuomet Tadžikistano opozicija buvo apkaltintas siekiu padaryti perversmą, jo jaunesnis brolis ir tėvas naktį buvo paimti iš namų. Teigė, kad jam būnant Sankt Peterburge paskambino brolis, tačiau jam pakėlus ragelį su juo kalbėjo milicininkas, kuris jam nurodė, kad yra parašytas pareiškimas ir kad jis turi nueiti pas juos ir duoti paaiškinimus. Jam buvo duotas 6 mėn. laikotarpis atvykti, nes kitu atveju jis bus „paduotas“ į paiešką. A. E. papildomos apklausos, vykusios 2018 m. rugsėjo 13 d., metu jis nurodė, kad prie kariaujančių kalnuose prisijungė 1993 m. ir kariavo 1993 – 1997 m. Papildomos apklausos metu paklausus, ar jis su M. kada nors bendravo, užsienietis nurodė, kad M. kartais atvažiuodavo, klausinėdavo, pasiūlydavo, kad jis žinojo, jog užsienietis anksčiau buvo opozicijoje. Taip pat pasakojo apie 2015 m. skambutį, nurodė, kad po pokalbio atjungė telefoną ir pasikeitė telefono numerį. Paklausus, ar užsieniečiui yra žinoma, dėl ko jo atžvilgiu buvo parašytas pareiškimas, atsakė, kad pokalbio metu jam nurodė, jog dėl to, kad jis bendradarbiauja su opozicionierių grupėmis, dėl to, kad jis dirba su Y. A. K.. Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2018 m. rugsėjo 26 d. parengė išvadą Nr. (15/6-8)13PR-153RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje siūloma nesuteikti Tadžikistano Respublikos piliečiui A. E., gim. 1975 m. gegužės 9 d., prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Departamentas, remdamasis šia Išvada, 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13) 12PR-153 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“.
8. Teismas vadovaudamasis Įstatymo 76 straipsnio 2 dalimi, 83 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 86 staripsnio 1 dalimi, šių nuostatų taikymą išaiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Aprašo 96, 116 punktais nustatė, kad pareiškėjo pasakojimai apie įvykius 2002 ir 2009 metai, kuomet jis buvo kankinamas, pasižymėjo pakankamu detalumu, neprieštarauja Departamento surinktai informacijai, todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, kad Tadžikistano pareigūnai naudojo kankinimus tam, kad išgautų prisipažinimus, labiau tikėtina nei netikėtina, kad užsienietis patyrė kankinimus, netinkamą pareigūnų elgesį 2002 ir 2009 metais, tuomet kai buvo sulaikytas dėl kaltinimų veikiant kartu su nusikalstama M. grupuote. Tačiau iš Departamento surinktų duomenų teismas nustatė, kad užsieniečiui iškelta baudžiamoji byla užbaigta 2009 metais pritaikius amnestiją. Teismas sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu jokiais objektyviais veiksniais. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su tuo, kad jo atžvilgiu bus atnaujintas baudžiamasis persekiojimas, neįrodo, jog pareiškėjui realiai asmeniškai kyla grėsmė, t. y. kad tarp jo padėties ir Įstatymo 86–87 straipsniuose išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, jis galėtų būti kankinamas, su juo žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba galėtų būti žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kiltų grėsmė, kad jo, kaip žmogaus, teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai pareiškėjo pasakojimo dalį apie tai, kad galimai jo atžvilgiu bus atnaujinta byla dėl dalyvavimo nusikalstamos grupuotės M. laikė labiau netikėtinu nei tikėtinu faktu. Byloje įrodymų, paneigiančių ar leidžiančių pagrįstai abejoti šia Departamento išvada, nėra.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog jam 2015 m. galimai grasino teisėsaugos pareigūnai, nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, o grindžiami tik užsieniečio išsakytomis prielaidomis. Byloje neginčijamas faktas, kad 2009 m. pareiškėjui baudžiamoji byla buvo baigta amnestijos aktu. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad minėta baudžiamoji byla būtų atnaujinta.
10. Teismas pažymėjo, kad apklausų metu užsienietis nurodė, kad pilietinio karo metu jis priklausė opozicijai, kariavo pilietiniame kare, kad po pilietinio karo jis tarnavo Tadžikistano Respublikos valstybinėje kariuomenėje. 2012 m. teisėtai išvyko iš Tadžikistano Respublikos į Rusijos Federaciją, kur gyveno iki tol, kol atvyko 2016 m. pabaigoje į Europos Sąjungą. Dėl to jis negali grįžti į kilmės valstybę, nes patirs netinkamą pareigūnų elgesį kaip opozicionierius. Pirminės apklausos metu jis nurodė, kad politinei partijai nepriklauso, apklausos, vykusios 2018 m. rugpjūčio 22 d., metu užsienietis taip pat teigė, kad jokiai partijai nepriklauso, tačiau nurodė, kad 1994 m. iki 1997 m. priklausė partijai. Papildomos apklausos, vykusios 2018 m. rugsėjo 26 d., metu teigė, kad buvo prisijungęs prie opozicijos grupės, kad kariavo 1993 – 1997 m. Departamento išvadoje, pažymėta, kad pilietinis karas Tadžikistane pasibaigė 1997 m. Taip pat nėra jokios informacijos, kad pareiškėjas po 1997 m. būtų kaip nors susijęs ar vykdęs veiklą, kuri yra opozicinė šalį valdančiųjų atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai pareiškėjo baimę, kad grįžęs į kilmės valstybę jis susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad jis prieš 20 metų priklausė opozicijai laikė netikėtinu faktu. Byloje įrodymų, paneigiančių šią Departamento išvadą, nėra. Tokių duomenų, galinčių leisti suabejoti atsakovo surinkta informacija ar padarytomis išvadomis, pareiškėjas nenurodė bei nepateikė ir teismui.
11. Teismas atkreipė dėmesį, jog apklausų metu pareiškėjas taip pat baiminosi, kad gali patirti netinkamą pareigūnų elgesį (reketą) dėl to, kad kilmės valstybėje jis turėjo parduotuvę. Departamentas išvadoje pareiškėjo teiginius, kad jis turėjo parduotuvę, kurią prieš išvykdamas iš Tadžikistano 2012 m. perleido draugui, pagrįstai pripažino labiau tikėtinais nei netikėtinais, atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimų apie šias aplinkybes detalumą ir nuoseklumą. Tačiau šios faktinės aplinkybės pagrįstai nelaikytos susijusios priežastiniu ryšiu su prieglobsčio suteikimo pagrindais, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jokio verslo (dėl ko labiausiai tikėtina ir buvo patyręs netinkamą vietos milicijos pareigūnų elgesį) po 2012 m. kilmės šalyje nebeturi. Taip pat bylos duomenys rodo, kad užsienietis pasą pasidarė Dušambės mieste, nes baiminosi gyvenamosios vietos teisėsaugos pareigūnų elgesio, o tai rodo, kad užsienietis baiminosi ne visos šalies pareigūnų, o tik gyvenamosios vietos. Be to, užsienietis teisėtai (be kliūčių ar sulaikymų) 2012 m. išvyko iš Tadžikistano į Rusijos Federaciją. Iš pareiškėjo paaiškinimų teismas vertino, kad jo visi šeimos nariai liko gyventi kilmės šalyje, kurioje iki šiol gyvena, su jais palaikomas nuolatinis ryšys, todėl ir dėl to nėra pagrindo išvadai apie realios grėsmės pareiškėjui egzistavimą jo nurodomais pagrindais.
12. Teismas atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad atsakovas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neužtikrino objektyvaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, kadangi nevertino ir neanalizavo 2012 m. patirto reketo. Atsakovas, priimdamas sprendimą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, turėjo informaciją, surinktą iš įvairių šaltinių apie galimą netinkamą pareigūnų elgesį (reketą) 2012 m. Surinkta informacija apie padėtį kilmės valstybėje išsamiai yra aprašyta Departamento Išvadoje, kuria vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodo konkrečių motyvų, dėl kurių atsakovo surinkta ir Išvadoje įvertinta bei aprašyta informacija, turėtų būti laikoma netinkama arba nepakankama administracinio sprendimo priėmimui. Skunde pareiškėjas nurodo, kad teisėsaugos pareigūnai ir toliau gali piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi dėl praeityje buvusių įvykių. Tokie pareiškėjo abstraktūs teiginiai negali būti laikomi konkrečiais motyvais, dėl ko jam iš tiesų dabar grįžus į kilmės valstybę grėstų realus pavojus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, dėl kurių pareiškėjo pateikta pažymos kopija laikytina kaip nesusijusi su priežastimis, dėl kurių pareiškėjas nenori grįžti į kilmės valstybę, t. y. minėtas dokumentas nepatvirtina, kad pareiškėjas yra ieškomas Tadžikistano Respublikoje ar šios šalies valdžios struktūrų. Be to, pareiškėjo pasakojimas apie pateiktą pažymą remiasi vien tik neaiškių trečiųjų asmenų pasakojimais, kurių neįmanoma patikrinti. Atsakovo prieglobsčio byloje surinktuose duomenyse (tiek iš vietinių, tiek iš tarptautinių duomenų bazių) taip pat nenustatyta, kad užsienietis būtų paieškomas.
14. Teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai pareiškėjo pasakojimą apie jam gręsiantį pavojų kilmės šalyje dabar, dėl jo prieš dvidešimt metų priklausymo opozicijai ar dėl 2009 m. užbaigtos jo atžvilgiu baudžiamosios bylos amnestijos aktu, taip pat kad jis gali patirti netinkamą pareigūnų elgesį (reketą) dėl to, kad nuo 2012 m. nebeturi kilmės šalyje verslo, vykdomą jo paiešką, laikė labiau netikėtinu nei tikėtinu faktu. Byloje įrodymų, paneigiančių šią Migracijos departamento išvadą, nėra. Bylos duomenimis teismas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų jo nurodyti veiksmai – kankinimas, įkalinimas iki gyvos galvos ir netinkamas pareigūnų elgesys (reketas), todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina pagrįsta. Tokiu būdu prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
15. Teismas nenustatė, kad Tadžikistano Respublikoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
16. Teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nebuvo pagrindo.
17. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Departamentas, atlikdamas vertinimą, Aprašo nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas taip pat turėjo galimybę pateikti papildomus ar naujus duomenis teismui, tiek pats asmeniškai, tiek ir per atstovę.
18. Teismas darė išvadą, kad Departamento 2018 m. birželio 14 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas surinkus visus reikšmingus sprendimui priimti faktinius duomenis, išsamiai išanalizavus pareiškėjo nurodomas faktines aplinkybes tiek skyrium jas paėmus, tiek ir visumoje su kitais surinktais prieglobsčio bylos duomenimis, išsamiai ištyrus pareiškėjo nurodomas jam kylančias grėsmes kilmės šalyje tiek retrospektyviai, tiek ir perspektyvos aspektais, pareiškėjo pateiktus ar nurodomus dokumentus, suteikus pareiškėjui visas sąlygas patikslinti pateiktą pirminę informaciją ir pateikti bet kuriuo metu papildomą informaciją, dėl ko panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimą pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
III.
19. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, esant būtinumui, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
20. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas pripažino materialiniais faktais pareiškėjo dalyvavimą pilietiniame kare, jo priklausymą UTO partijai, 2002 ir 2009 metais pateiktus kaltinimus dėl prisijungimo prie M. nusikalstamos grupuotės ir įkaitų paėmimo policijos pareigūnų ir dėl to patirtus smurtinius veiksmus bei kankinimus iš pareigūnų, siekiant išgauti prisipažinimą, nors pareiškėjas sistemingai teigė niekada nedalyvavęs M. nusikalstamos grupuotės vykdomuose nusikaltimuose ir minėtos veikos jam inkriminuotos tik tuo pagrindu, kad tarnavo batalione, kurio vadas buvo M. Todėl atsakovas turėjo užtikrinti racionalų, visapusišką bei objektyvų įrodymų vertinimą ir išanalizuoti 2012 m. patirto reketo motyvus, t. y. pareigūnai, spekuliuodami pareiškėjui prieš tai inkriminuotais kaltinimais, jį reketavo, kankino bei reikalavo išpirkos, kadangi turėjo realias galimybes inkriminuoti naują nusikalstamą veiką (prezidento žento nužudymas ir pan.) remdamiesi vien pareiškėjo profiliu, t. y. 2002 ir 2009 metais jis buvo kaltinamas prisijungimu prie M. nusikalstamos grupuotės ir policijos pareigūnų įkaitais paėmimu, todėl inkriminuoti naują nusikalstamą veiką, pareiškėjui nevykdant policijos pareigūnų neteisėtų nurodymų, nėra sudėtinga ir šie tuo manipuliavo. Atsakovas apsiribojo informacija, kad asmuo buvo verslininkas ir dėl to pateko į policijos pareigūnų akiratį reketo aukos vaidmeniu, tačiau nevertino praeities įvykių įtakos, kurie konstatuoti nustatytais faktais, pareigūnų galimybės toliau piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi. Analogišką išvadą padarė ir teismas, be kita ko, nurodydamas, jog šios faktinės aplinkybės pagrįstai nelaikytos susijusios priežastiniu ryšiu su prieglobsčio suteikimo pagrindais, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jokio verslo (dėl ko labiausiai tikėtina ir buvo patyręs netinkamą vietos milicijos pareigūnų elgesį) po 2012 m. kilmės šalyje nebeturi. Atsakovas ir teismas, atmesdami tikimybę patirti pakartotinius persekiojimo veiksmus vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas perleido verslą savo draugui, neužtikrino objektyvaus pateiktų įrodymų vertinimo.
21. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai nevertino jo pateiktos 2017 m. birželio 17 d. pažymos kopijos, kurioje nurodoma, kad jis paieškomas. Šis dokumentas yra susijęs su jo prieglobsčio prašymo motyvais, kadangi, viena vertus, atsakovo Išvados 15.1. punkte pateikta kilmės valstybės informacija patvirtina Rusijos ir Tadžikistano bendradarbiavimą ieškant bei grąžinant asmenis, kaltinamus politiniais nusikaltimais, į Tadžkistaną. Kita vertus, iš esmės visi pareiškėjo prieglobsčio prašymo metu pateikti duomenys ir dokumentai buvo vėliau patvirtinti atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija ir dėl to pripažinti nustatytais materialiniais faktais, todėl atmesti šį dokumentą, patvirtinantį pareigūnų interesą pareiškėją surasti ir perduoti Tadžikistano teisėsaugos institucijos vien tuo pagrindu, kad nėra įmanoma nustatyti dokumento autentiškumo, yra nepagrįsta ir neteisėta. Šis dokumentas turėjo būti vertinamas bendrame įrodymų bei pateiktų motyvų kontekste bei įvertinus prieglobsčio prašytojo profilį.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjo teigimu, jo pasakojimo dalis apie patirtus grasinimus 2015 m. taip pat turėjo būti vertintina jo prieglobsčio prašymo motyvų kontekste. Pilietiniame kare dalyvavo iki 1997 m., tačiau teisėsaugos akiratyje pareiškėjas, jam keliant baudžiamąsias bylas ir kankinant, smurtaujant ir grasinant išliko dar iki šiolei, ką patvirtina ir 2002 ir 2009 metais keltos baudžiamosios bylos, t. y. beveik virš 10 metų jautė nuolatinį domėjimąsi jo veikla ir baimę dėl pakartotinių persekiojimo veiksmų iš teisėsaugos ir valdžios institucijų, ką įrodo patirti smurtiniai veiksmai, iškeltos baudžiamosios bylos, sulaikymai ir pan. Nagrinėjamu atveju aktualus yra perspektyvaus galimų grėsmių vertinimo principas, pagal kurį būtina atsižvelgti ir išsamiai įvertinti visus įvykius, įvykusius nuo paskutinio sprendimo dėl prieglobsčio. Faktas, kad 2009 m. baudžiamosios bylos užbaigtos amnestijos aktu, neleidžia teigti, jog teisėsaugos pareigūnai, manipuliuodami pareiškėjo profiliu, nevykdys jo tolesnio neteisėto baudžiamojo persekiojimo. Departamentas neužtikrino perspektyvaus galimų grėsmių vertinimo reikalavimo, kas yra laikoma esminiu pažeidimu, sąlygojusiu nemotyvuoto sprendimo priėmimą.
23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime nebuvo įvertinta aplinkybė, jog jam nebuvo suteikta galimybė pateikti įrodymus dėl jo darbo su opozicionieriumi Y. O. K. Tokiu būdu buvo pažeistas Aprašo 96 punkto reikalavimas.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
25. Atsakovas nurodo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą tinkamai įvertino pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 22 d. apklausos metu pateiktą paaiškinimų dalį dėl jo reketavimo priežasčių. Pareiškėjas apklausos metu, be kita ko, nurodė, kad ir kiti žmonės susidūrė su tokiomis problemomis bei po to, kai 2012 m. teisėsaugos pareigūnai iš jo reikalavo pinigų, maisto prekių iš jo parduotuvės, jis suprato jog gyventi Tadžikistane neįmanoma, taigi pasidarė Tadžikistano piliečio pasą ir išvyko iš kilmės valstybės. Išvadoje surinktos informacijos duomenimis apie pareiškėjo kilmės valstybę konstatuota, kad Tadžikistane yra reikalaujami kyšiai dėl švietimo, vykdant verslą, susidūrus su teisinėmis problemomis, taip pat, kad valdžios atstovai prievarta reikalauja pinigų iš piliečių. Pareiškėjas netinkamą pareigūnų elgesį sieja su tuo, kad jis buvo verslininkas bei su tuo, kad jis buvo opozicionierius, tačiau pareiškėjas nurodė, kad pareigūnai reikalauja pinigų iš tų, kurie gali juos duoti. Be to, pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 22 d. apklausos metu nurodė, kad reketuojamas buvo ir jo brolis ir kiti asmenys, turintys pinigų. Šių aplinkybių kontekste reikšmingi ir pareiškėjo paaiškinimai, jog, planuodamas išvykimą iš kilmės valstybės, jis pasą darėsi Dušanbės mieste, nes jo teigimu, jo gyvenamojoje vietoje pareigūnai būtų sužinoję, kad jis nori išvykti. Tai patvirtina, kad pareiškėjas netinkamą elgesį patyrė tik iš gyvenamosios vietos pareigūnų ir baiminosi tik vietos pareigūnų. Tai, kad pareiškėjas teisėtai, nesislėpdamas nuo valdžios institucijų, be jokių kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės ir nebuvo sulaikytas, leido pagrįstai manyti, jog pareiškėjas išvykimo iš šalies metu nebuvo Tadžikistano Respublikos pareigūnų dėmesio akiratyje. Pareiškėjas pilietinio karo metu priklausė opozicijai, tačiau Departamentas neturi duomenų apie tai, kad po 1997 m. pareiškėjas būtų užsiėmęs opozicine veikla, priklausęs politinei partijai / judėjimui. Pareiškėjas pasakojo, kad po 1997 m. nepriklausė jokiai partijai.
26. Atsakovo teigimu, surinkta informacija patvirtina, kad pareiškėjas, kaip verslininkas, galėjo susidurti su netinkamu pareigūnų elgesiu dėl to, kad jis buvo verslininkas, kadangi turimais duomenimis, minimais metais, daugelis verslininkų susidurdavo su netinkamu elgesiu, tačiau atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nuo 1997 m., kai baigėsi pilietinis karas, po to kai atliko karinę tarnybą Tadžikistano valstybinėje kariuomenėje, niekada neužsiėmė politine veikla, labiau netikėtina nei tikėtina, kad 2012 m. pareiškėjas su netinkamu pareigūnų elgesiu susidūrė dėl to, kad jis dalyvavo pilietiniame kare, kuris baigėsi 1997 m. Departamento surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę patvirtina, kad Tadžikistane yra persekiojami valdžios kritikai, t. y. politikai, jų artimieji, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, asmenys viešai kritikuojantys valdžią, tačiau atsižvelgus į tai, kad nėra turima jokios informacijos apie pareiškėjo politinę, opozicinę ar aktyvią pilietinę veiklą, kuri būtų nukreipta prieš dabartinę Tadžikistano valdžią, manytina, kad Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste, padarė pagrįstą išvadą, kad yra netikėtina, jog pareiškėju, kuris nuo 1997 m. nėra niekaip susijęs su opozicine veikla, galėjo domėtis teisėsaugos pareigūnai. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą.
27. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Departamentas nepagrįstai nevertino jo pateiktos 2017 m. birželio 17 d. pažymos kopijos. Šis dokumentas nebuvo vertintas ne vien dėl to, kad nėra įmanoma nustatyti jo originalumo, bet ir dėl to, kad šis dokumentas nėra susijęs su priežastimis, dėl kurių pareiškėjas nenori grįžti į kilmės valstybę, t. y. šis dokumentas nepatvirtina, kad pareiškėjas yra paieškomas Tadžikistano Respublikoje. Be to, pareiškėjo pasakojimas apie pateiktą pažymą remiasi vien tik trečiųjų asmenų pasakojimais, kurių neįmanoma patikrinti. 2018 m. rugsėjo 13 d. atliktos apklausos metu pareiškėjas negalėjo patvirtinti, ar pažyma yra originali ir teigė, kad pažymą paėmė tarpininkas M., kad pareiškėjui įrodyti, jog dėl jo kyla problemos. Be to, pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 13 d. apklausos metu ne kartą yra nurodęs, kad per tarpininkus darė netikrus dokumentus (pažyma dėl jo darbo, spaudai pase dėl išvykimo), kas kelia abejonių dėl minėto dokumento originalumo bei patikimumo. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad Departamento surinkta jo kilmės valstybės informacija patvirtina, kad Rusija ir Tadžikistanas bendradarbiauja ieškant ir grąžinant asmenis, kaltinamus politiniais nusikaltimais Tadžikistane. Tačiau Departamentas neturi jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas po pilietinio karo būtų kaip nors susijęs su opozicija, kritikavęs valdžią, kad jis būtų kaltinamas politiniais nusikaltimais ar kokiu kitu pagrindu paieškomas Tadžikistano Respublikoje.
28. Atsakovas dėl apeliacinio skundo argumento, jog atsakovas neužtikrino perspektyvaus galimų grėsmių vertinimo reikalavimo, vadovaudamasis pareiškėjo 2018 m. rugpjūčiui 22 d. ir 2018 m. rugsėjo 13 d. apklausų metu pateiktais paaiškinimais, pažymi, kad informacijos apie pareiškėjo minimą Y. O. K. nerado, pareiškėjas opozicijai nepriklauso nuo 1997 m., taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas po pilietinio karo būtų kaip nors susijęs su opozicija, kritikavęs valdžią, kad jis būtų paieškomas. Taip pat pareiškėjo akcentuoto 2015 m. vykusio su milicininku pokalbio autentiškumo neįmanoma patikrinti objektyviomis įrodymų vertinimo priemonėmis, kaip ir neįmanoma patikrinti, ar toks pokalbis įvyko, kada jis įvyko ir tarp ko jis įvyko, nei pačiam pareiškėjui nustatyti, kad jis tikrai kalbėjosi su teisėsaugos pareigūnu.
Atsiliepimas
29. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktu, nurodo, kad pareiškėjas skundo teiginių dėl baimės grįžti į kilmės valstybę nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, skunde nepateikė jokios aktualios ir patikimos kilmės valstybės informacijos. Pareiškėjo akcentuojama baimė iš esmės grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Be to, pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla dėl dalyvavimo nusikalstamos grupuotės M. veikloje buvo baigta jam pritaikius amnestiją. Duomenų, kad bylą būtų atnaujinta, pareiškėju yra domimasi dėl įvykių, kurie nutiko prieš 20 metų, kuomet jis dalyvavo pilietiniame kare, pareiškėjas yra paieškomas, nėra.
30. Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Aprašo 96 punktą, pažymi, kad buvo atliktos trys pareiškėjo apklausos – 2017 m. gruodžio 13 d., 2018 m. rugpjūčio 22 d., 2018 m. rugsėjo 13 d. 2018 m. rugpjūčio 22 d. ir 2018 m. rugsėjo 13 d. apklausų metu pareiškėjo buvo paklausta, ar jis turi dar kokių dokumentų ar kitų įrodymų pateikti, tačiau pareiškėjas nurodė, kad tokių neturi. Be to, pareiškėjui buvo duotas elektroninio pašto adresas darbuotojos, atlikusios apklausas, kad jis, jeigu turėtų dar ką pridėti prie bylos, tai galėtų padaryti, bei buvo informuotas, kad dokumentus gali perduoti ir per Užsieniečių registracijos centro darbuotoją, atsakingą už jo bylos nagrinėjimą. Taigi, pareiškėjui buvo suteiktos visos įmanomos galimybės pateikti visus reikiamus dokumentus ir įrodymus, o pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti ir nesuteikia pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo, esant būtinumui, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Kadangi šalių pozicija yra išsamiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
32. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
33. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų nuostatas, 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnyje.
34. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
35. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
36. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė patirti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimus. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.
37. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575 – 1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (dabar Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.
39. Šio teisinio reglamentavimo ir teisės aiškinimo kontekste vertinant atsakovo atliktą faktinių aplinkybių tyrimą konstatuotina, kad aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindė savo prašymą, paneigtos dėl faktų tyrimo metu nustatytų neatitikimų ir prieštaravimų objektyviai nustatytiems faktiniams duomenims.
40. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
41. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė teisingą išvadą, kad atsakovo atlikto pareiškėjo nurodytų faktų tyrimo metu jo nurodomos aplinkybės nepasitvirtino, paneigtos, prieštaringos ir neatspindi tikrosios padėties, todėl buvo teisinis pagrindas pareiškėjo prašymą netenkinti.
42. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo prieiti prie išvados, kad teismo sprendimo priėmimo dieną egzistuojanti padėtis yra pakitusi ir yra nustatyta tokių faktų, kurie paneigtų atsakovo pateiktus aplinkybių vertinimus ar būtų visiškai nauji, dėl ko būtų teisinis pagrindas priimti kitokį sprendimą dėl pareiškėjo prašymo (ABTĮ 56 str. 6 d., 137 str.).
43. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, kad nėra teisinių pagrindų pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis) ar prieglobsčio prašytojui suteikti papildomą apsaugą (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis), paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. E. (A. E.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.