Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-06 · Civilinė byla Nr. 2-848/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-06
Bylos Nr.
2-848/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
UAB „Kamesta“
Atsakovas
Trakų rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-848/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2325-104/2010 pagal ieškovo UAB „Kamesta“ ieškinį atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1) panaikinti atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos organizuoto supaprastinto atvirojo konkurso „Rūdiškių miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų išplėtimas, nuotekų valymo įrenginių statyba“ (pirkimo Nr. 79493) metu priimtą 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą - UAB „Kamesta“ pateiktą pasiūlymą ir pretenziją atmesti;

2) įpareigoti atsakovą toliau tęsti pirkimo procedūrą;

3) išreikalauti iš atsakovo viešojo pirkimo komisijos protokolus;

4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti tolesnį viešojo supaprastinto konkurso procedūrų vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 31 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino - stabdė tolesnį konkurso procedūrų vykdymą. Teismas nurodė, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų, atsakovas turėtų galimybę sudaryti pirkimo sutartį su kitu konkurse dalyvavusiu paslaugos tiekėju, ir ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas taptų negalimas, nes viešieji pirkimai būtų pasibaigę. Ši nutartis nebuvo apskusta ir liko galioti.

Šalies argumentai

Atsakovas 2010 m. vasario 24 d. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriame nurodė, kad sustabdžius viešojo konkurso eigą, pats pirkimas gali nebetekti prasmės ateityje, nes yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, o užsitęsus procedūroms, gali būti inicijuojami veiksmai dėl projekto nefinansavimo. Realią nurodytų pasekmių grėsmę įrodo gautas Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2010 m. vasario 17 d. raštas, kuriame nurodyta, kad projekto vykdytojui iki 2010 m. kovo 31 d. nesudarius rangos sutarčių, bus nutraukiamas finansavimas ES struktūrinės paramos lėšomis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino - teismas panaikino teismo 2009 m. gruodžio 31 nutartį ir atmetė ieškovo UAB „Kamesta prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas supaprastinto atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą „Rūdiškių miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų išplėtimas, nuotėkų valymo įrenginių statyba“. Šio konkurso tikslas – Rūdiškių miesto gyventojams geriamojo vandens tiekimas, nuotekų pašalinimas, aplinkos užteršimo mažinimas. Tai reiškia, kad atsakovo ketinamų įsigyti darbų ir paslaugų pobūdis turi viešąjį interesą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju konkursas skelbiamas visuomenės naudai, žmonių gerovei. Tai reiškia, kad atsakovo ketinamų įsigyti darbų ir paslaugų pobūdis turi viešąjį interesą. Be to, iš atsakovo pateikto Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2010 m. vasario 17 d. rašto matyti, kad agentūra įspėjo jog projekto vykdytojai privalo laikytis pirkimo vykdymo plano, nurodyto sutarties 5 priede, o vėlavimas pradėti vykdyti pirkimo procedūras neigiamai įtakoja skirtų asignavimų panaudojimą bei informavo, kad vykdytojui iki 2010 m. kovo 31 d. nesudarius rangos, sutarčių, gali būti nutraukiamas finansavimas ES struktūrinės paramos lėšomis. Teismas nurodė, kad minėtų aplinkybių visuma duoda jam pagrindą padaryti išvadą, kad tolimesnis konkurso stabdymas šioje byloje pažeistų viešąjį interesą, o ieškovo privatūs interesai įgytų pranašumą. Kadangi prioritetai teikiami viešojo intereso gynimui - skubiam projekto vykdymui, tai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje gali sutrukdyti iki 2010 m. kovo 31 d. sudaryti sutartį su tiekėju ir dėl to nebus atlikti darbai pirkimo dokumentuose nustatytu terminu – iki 2011 m. vasario 22 d.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais motyvais:

1. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas tęs pirkimo procedūras ir paskelbs laimėtoją bei skubiai sudarys sutartį. Sutarties sudarymas reiškia viešojo pirkimo pabaigą. Pasibaigus viešajam pirkimui ieškovo ieškinys neteks prasmės, nes net ir jį patenkinus faktiškai nebūtų apgintos ieškovo teisės.

2. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, teismas sudaro galimybę, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, sudaryti pirkimo sutartį su didesnę kainą nei ieškovas pasiūliusiu tiekėju, todėl bus pažeistas racionalaus biudžeto lėšų naudojimo principas, o tuo pačiu ir viešasis interesas.

3. Atsakovas galėjo išvengti šios situacijos, jeigu būtų sąžiningai vykdęs VPĮ. Negali būti pateisinamas toks atsakovo elgesys, kai siekiama mažiausią kainą pasiūliusį dalyvį pašalinti iš konkurso. Ieškovas pasirengęs sudaryti taikos sutartį, kad būtų toliau tęsiamos pirkimo procedūros, dalyvaujant ieškovui.

4. Atsakovas neskundė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o tai rodo, kad jis sutiko su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, nes projektas susijęs su gyventojų gerove ir aplinkos apsauga.

2. Sustabdžius viešojo konkurso eigą, pats pirkimas gali nebetekti prasmės, nes yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, o užsitęsus procedūroms gali būti inicijuojami veiksmai dėl projekto nefinansavimo. Realią to grėsmę įrodo Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2010 m. vasario 17 d. raštas, kuriame nurodoma, kad projekto vykdytojui iki 2010 m. kovo 31 d. nesudarius rangos, paslaugų, įrangos tiekimo sutarčių, bus nutrauktas finansavimas ES struktūrinės paramos lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte taip pat nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimų sumos (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia ir tai, kad pirkimo procedūrų sustabdymas turi būti ekonomiškai tikslingas. Taigi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas vykdanti perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas, t. y. jei sustabdymas ekonomiškai netikslingas. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (asmenų) interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Viešojo intereso sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jei jos pritaikytos – panaikinti.

Bylos duomenimis, atsakovas supaprastinto atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą „Rūdiškių miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų išplėtimas, nuotekų valymo įrenginių statyba“ (pirkimo Nr. 79493). Remiantis viešojo konkurso sąlygomis (b. l. 20-27), konkurso būdu perkami darbai yra vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba Rūdiškėse. Atsakovo ketinamų įsigyti darbų ir paslaugų pobūdis turi viešąjį interesą. Be to, viešojo intereso pažeidimą sąlygoja ir tai, kad vykdomos viešojo pirkimo procedūros didžiąja dalimi finansuojamos Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis (50830000 Lt), kurių laiku neįsisavinus, atsakovas gali netekti dalies projekto finansavimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūra, kuri įpareigota užtikrinti sklandų 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimą, 2010 m. vasario 17 d. raštu Nr. APVA-999 (b.l. 18) informavo atsakovą, kad nepasirašius sutarties su viešojo pirkimo laimėtoju iki 2010 m. kovo 31 d. ir nustačius, jog nepagrįstai vėluojama pradėti sutartyje numatytas veiklas, šios veiklos toliau nebus finansuojamos ES struktūrinės paramos lėšomis. Taigi viešojo pirkimo statybos darbai, nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti neįvykdyti nustatytu laiku, dėl ko gali būti prarastos lėšos iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, o projektas likti neįgyvendintas, kas pažeistų visuomenės interesus.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino visas faktines šiam klausimui spręsti svarbias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį ir atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovas teigia, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas sudarys pirkimo sutartį su kitu tiekėju, todėl jo teisės liks neapgintos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo teisės gali būti apgintos VPĮ 96 straipsnyje nustatyta tvarka. Šis straipsnis numato, kad jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tad jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės būtų nustatyta, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, vykdydamas pirkimo procedūras, pažeidė įstatymus, ieškovas įgis teisę į žalos, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, atlyginimą.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasMarytė MitkuvienėDonatas Šernas