Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusio atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir nubaustas 20 MGL, t.y. 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų ) Lt bauda.

Nukentėjusiojo Č. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš A. K. nukentėjusiajam Č. D. padarytai neturtinei žalai atlyginti priteista 5000,00 (penki tūkstančiai) lt.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustato:

A. K. pagal BK 290 str. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007-11-11 20.24 val. iki 2007-11-12 12.19 val. laikraščio „Alytaus naujienos“ internetinėje svetainėje „Komentarai“, prisistatęs slapyvardžiais „to miestelėnas“, „priedas miestelėnui“, „to xdx“, įžeidžiamai rašydamas apie savo pareigas einantį Alytaus miesto merą Č. D., t.y., rašydamas, kad „...vieši pirkimai savivaldybėje, dauguma susiję su mero firmom ir pasižymi korupciniu įtarimu“, „...tokio išgamos, kaip esamas meras su jį palaikančia šutve...“, „...esamas žulikinis meras...“, „...gobšų besmegenį merą...“, „...žąsinas meras...“, „...kvietė Skestenį, o ne debilą merą...“, „...meras verslininkas per pusmetį sugebėjo apie 10 milijonų litų atkatų pasirinkt...“, „...dabartinio glušiaus mero...“, ...eilinio žuliko lygio mero veikla...“, „plūginis meras gerai apmulkino Alytų...“, „...brudas šudinas...“ ir kt., įžeidė savo pareigas einantį Alytaus merą Č. D..

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. 2010 m. vasario 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį laiko neteisėtu, neobjektyviu ir prašo teismo nuosprendį panaikinti, o jį išteisinti ir, jei meras Č. D. pripažins, kad jis padarė neetiškai, sakydamas netiesą, taikyti šalių taikaus susitaikymo principą.

Nurodo, kad teismo nuosprendžio surašymui keliami reikalavimai, neįvykdyti, nes nuosprendyje pateikti argumentai ir išvados nepatvirtinti, nepagrįsti bei prieštarauja galiojantiems įstatymams. Įrodymų, patvirtinančių tyčios požymių jo veiksmuose buvimą, teismas nenurodė. Nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas ir padarinių numatymas jo veiksmuose nenustatyti. Teismo nuosprendis grindžiamas tik internete esančių jo komentarų atskirom ištraukom, paimtom iš bendro konteksto. Jis nei viename iš komentarų neparašė, kad taiko juos būtent merui Č. D.. Meras pats sau padarė tokią išvadą ir kreipėsi į teisėsaugą. Mano, kad tokiu būdu yra siekiama su juo susidoroti politiškai.

Apie mero firmų darbą rodė „Paskutinė instancija“, rašė spauda, sprendimus priėmė teismas ir skaitanti visuomenė apie jį žino. Nepatenkintų ir smerkiančių merą komentarų internete pilna. Asmenys, pamatę internete juos įžeidžiančius komentarus, visų pirma turėjo kreiptis į tų inernetinių svetainių administratorius, kad šie komentaus ištrintų arba rašantį dalyvį užblokuotų. Meras to nepadarė.

Visuomeninės veiklos vykdymą ginant visuomenės interesą garantuojantis LR CK 2.24 str. bei Europos žmogaus teisių konvencijos 10 str. įtvirtina nuomonės ir išsireiškimų laisvę, suteikia jam teisę kritikuot valstybės institucijų pareigūnų darbą. Jo vykdyta veikla galojančius įstatymus atitinko, tad nėra draudžiama. Jo veikla skirta buvo stiprinti savivaldos ir visos valstybės institucijų darbo kokybę valstybės labui ir ji nebuvo nukreipta nei prieš valstybės valdymo veiklą, nei prieš paties Č. D. kaip mero veiklą. Č. D. siekia ne apginti savo, kaip pareigūno garbę, bet nuslopinti jo aktyvią veiklą. Nuosprendžio teiginiai, išimti iš jo komentarų konteksto, nieko nelemia. Skaitė juos gan nedidelis ratas. Juose Č. D. pavardės nėra. Komentarų turiniui jis būdavo išprovokuojamas.

Kad neliktų jokių įtarimų dėl interesų kirtimosi, pagal jam inkriminuotą BK 290 str. baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta, o Č. D. pasiūlyta kreiptis dėl to privataus kaltinimo tvarka. Nes dabar, pasak jo, gaunasi, kad meras naudojasi valstybės tarnyba savo asmeninei naudai gauti. Jis, atlikdamas mero pareigas ir gaudamas už tai atlyginimą, darbo metu dalyvaudamas teisme, piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi.

Meras Č. D. darbo metu be potvarkio dalyvaudamas teisme gavo atlyginimą ir dar siekia papildomai pasipinigauti per civilinės žalos atlyginimą. Jis nieko nedarė, kad apelianto rašytus komentarus nutraukti. Tokiu būdu meras siekia pasipelnyti, kas jam, kaip savivaldybės atstovui, yra draudžiama. Reikalaudamas civilinio ieškinio, Č. D. atsidūrė ant interesų kirtimosi ribos. Per civilinio ieškinio pateikimą, merą galima įtarti reketu, o greta gaunamo atlyginimo reikalaujant ir ieškinio – siekimu pralobti. Jis yra bedarbis ir darbo biržoje registruotas. Teisėja turėjo pastebėti, kad, būti neturtingu, garsiai apie tai kalbėti ir informuoti apie sutuoktinę be jos sutikimo, jam nesmagu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Nors demokratinėje valstybėje teisė ir laisvė turėti įsitikinimus bei reikšti nuomonę negali būti ribojamos, tačiau ir naudojimasis jomis nėra ir negali būti absoliutus, nes, siekiant apsaugoti Konstitucijos 25 str. 3 d. nurodytas vertybes (bet kurio asmens sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą), įstatymų nustatyta tvarka yra ribojama ne teisė skleisti informaciją, bet ir laisvė reikšti įsitikinimus (2000 m. birželio 13 d. Konstitucinio teismo nutarimas). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. taip pat nustatyta, kad naudojimasis žmogui garantuota saviraiškos laisve, kuri yra susijusi su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojama tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, numatytų įstatyme ir būtinų demokratinėje visuomenėje, saugant bei ginant kitų žmonių ,... garbę.... BK 290 str. ir numato atsakomybę viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą.

Pagal BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

Įžeidimu pagal BK 290 str. laiko viešą užgaulų einančio valstybės tarnautojo pareigas asmens arba viešojo administravimo pareigas atliekančio asmens pažeminimą, padarytąs veiksmu, žodžiu ar raštu. Šio nusikaltimo padarymu kėsinamasi yra į normalią viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, į jo autoritetą, garbę bei orumą

Teismo nuosprendžiu konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 11 d. 20.24 val. iki 2007 m. lapkričio 12 d. 12.19 val. laikraščio „Alytaus naujienos“ internetinėje svetainėje www.alytausnaujienos.lt, komentarų autorius A. K., prisistatydamas slapyvardžiais „to miestelėnas“, „priedas miestelėnui“ ir „to xdx“, komentaruose apie atliekantį viešojo administravimo funkcijas Alytaus merą Č. D. rašė, kad „...vieši pirkimai savivaldybėje, dauguma susiję su mero firmom ir pasižymi korupciniu įtarimu“, kad „...tokio išgamos, kaip esamas meras su jį palaikančia šutve... nematė Alytus...“, kad „...kvietė ..į renginius ne debilą merą...“, kad „...meras verslininkas per pusmetį sugebėjo apie 10 milijonų litų atkatų pasirinkt...“, kad „...esamas žulikinis meras pasinaudojo“ ir t.t. bei vadino nukentėjusį gobšu besmegeniu meru, žąsinu meru, dabartiniu gerai apmulkinusiu Alytų glušu meru, plūginiu meru, eilinio žuliko veiklos lygio meru, brudu šudinu, išgama ir t.t.

Apelianto rašytuose komentaruose nukentėjusio vadinimas išgama, debilu, besmegeniu, glušu, žąsinu, žuliku ir t.t. bei teiginiai, kad šis... sugebėjo apie 10 milijonų atkatų prisirinkti, kad dauguma savivaldybės pirkimų susiję su mero firmom ir pasižymi korupciniu įtarimu ir t.t., savo turiniu akivaizdžiai yra nukentėjusį niekinančio ir įžeidžiančio pobūdžio. Tokie teiginiai neginčijamai žemina nukentėjusio garbę bei orumą ir pakerta pasitikėjimą juo. Apeliantas nukentėjusį įžeidžiančius teiginius panaudojo eilėje jo 2007 m. lapkričio 11 ir 12 dienomis rašytų komentarų. Tokius jo komentarus skaitė ne vienas interneto vartotojas. Apelianto išsilavinimas aukštasis, tad, savo komentaruose naudodamas nukentėjusį įžeidžiančius teiginius, apeliantas ne tik gerai žinojo ir suprato, kad tokio turinio komentarais jis griauna pasitikėjimą viešojo administravimo funkcijas atliekančiu asmeniu ir žemina šio garbę bei orumą. Taip elgdamasis, apeliantas suprato bei žinojo ir tai, kad tokius įžeidžiančius komentarus skaito daugelis interneto vartotojų, tad ir nukentėjusiajam jie taps žinomi. Vadinasi, apeliantas to ir siekė. Duomenys byloje patvirtina, kad būtent taip ir įvyko.

Apelianto padaryto nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir baigtu šis nusikaltimas laikomas nuo įžeidimo momento. Suvokdamas savo daromos nusikalstamos veikos pavojingumą ir aiškiai norėdamas taip veikti, apeliantas, to norėdamas, padarė viską, kas priklausė nuo jo valios, kad ši nusikalstama veika būtų baigta. Vadinasi, apeliantui inkriminuota nusikalstama veika padaryta yra tiesioginės tyčios forma ir teismo pagrįstai yra kvalifikuota pagal BK 290 str., tad pagrindo apelianto išteisinimui, nėra.

Baudžiamojo proceso normos BK 290 str. numatytos nusikalstamos veikos nepriskiria toms veikoms dėl kurių baudžiamasis procesas galėtų vykti privataus kaltinimo tvarka ar paties nukentėjusiojo iniciatyva, tad apeliacinio skundo teiginiai, kad, byloje ikiteisminis tyrimas atliktas nepagrįstai ir neteisėtai, neteisingi. Baudžiamasis įstatymas šioje dalyje pritaikytas yra tinkamai, tad skundo tenkinimui ir apelianto išteisinimui pagrindo dalyje nėra.

BK 109 str. nustatyta tvarka asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti ieškinį. Šia teise nukentėjusysis ir pasinaudojo, prašydamas priteisti jam 14.000 lt. padarytai neturtinei žalai atlyginti. Teismas, prašomą civilinio ieškinio dydį sumažinęs iki 5.000 lt., konstatavo, kad nuteistasis kategoriškai atsisakė atsakyti į klausimus apie esamą jo turtinę padėtį, apie jo pragyvenimo šaltinius ir sutuoktinės pajamas bei turtą. Prie apeliacinio skundo pridėtas 2010 m. vasario 8 d., išduotos darbo ieškančio asmens atmintinės lapas (t.3, b.l. 58) rodo, kad darbo biržoje apeliantas įsiregistravo tik po teismo nuosprendžio paskelbimo. Vien tik įsiregistravimas darbo biržoje, pagrindo apelianto turtinę padėtį laikyti bloga, neduoda. Jokių kitų jo turtinę padėtį grindžiančių duomenų apeliacinės instancijos teismui apeliantas taip pat nepateikė, todėl apelianto skundo teiginiai civilinio ieškinio dalyje laikomi deklaratyviais ir skundas šioje dalyje nenagrinėjamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str.

nutarė:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendį palikti nepakeistą.