Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-10-27 · Administracinė byla Nr. eI-8691-780/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-10-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-07-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-27
Bylos Nr.
eI-8691-780/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01798-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pareiškėjas
UAB ,,Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
G. P.

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-8691-780/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01798-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1;55.1.1; 55.1.3.(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 27 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei G. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB ,,Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu – priteisti iš atsakovės G. P. 112,64 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad ji Jurbarko rajono savivaldybės pavedimu atlieka atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurie įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. ir yra privalomi fiziniams asmenims, gyvenantiems arba kitu pagrindu teisėtai valdantiems nekilnojamojo turto objektus Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims vykdantiems ūkinę ar kitokią veiklą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovei kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Jurbarko raj. sav. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nebuvo sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjusi pareiškėjai 112,64 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo apskaičiuota remiantis minėtų nuostatų nustatyta tvarka. Savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl lengvatos atsakovei taikymo. Prašė priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 str. 4 d., 5 d.), pareiškėja prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Kadangi į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko ir nepateikė prašymo (-ų) atidėti bylos nagrinėjimą, o apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta ABTĮ nustatyta tvarka, todėl, proceso dalyviams nedalyvaujant, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 5 d.).

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos mokėti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 1 d.).

Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 sprendimu Nr. T2-84 patvirtintais Jurbarko rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai). Nuostatai yra privalomi fiziniams asmenims, gyvenantiems arba kitu pagrindu teisėtai valdantiems nekilnojamojo turto objektus Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims vykdantiems ūkinę ar kitokią veiklą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai viešai paskelbti savivaldybės tinklalapyje www.jurbarkas.lt bei pareiškėjos tinklalapyje www.uabtratc.lt. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 13 straipsniu šie aktai yra norminiai administraciniai aktai.

Pareiškėja Koncesijos sutarties pagrindu, teisės aktų nustatyta tvarka Jurbarko rajono savivaldybės pavedimu atlieka atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (Nuostatų 19 p.), taip pat organizuoti ir tvarkyti Vietinės rinkliavos mokėtojų registrą (Nuostatų 7 p.; toliau – Registras). Pagal Registro duomenis pareiškėja parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus (Nuostatų 30 p.). Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į Mokėjimo pranešime nurodytą Vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d. (Nuostatų 31 p.). Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 40 p.). Nuostatų 28 punktas apibrėžia, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus savivaldybės teritorijoje ir visi fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę ar kitokią veiklą savivaldybės teritorijoje. Komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas ir kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Nuostatų 5.4 p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (2022 m. birželio 22 d. VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas), todėl pagal Nuostatų 5.4. punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja.

Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir 2022 m. birželio 22 d. pažymos Nr. 22-R-00004097 matyti, kad atsakovė nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo jai paskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 112,64 Eur dydžio įsiskolinimas. Atsakovei teismo siųsti dokumentai įstatyme nustatyta tvarka, tačiau ji nepateikė atsiliepimo, taip pat nepateikė įrodymų, kad už nurodytą laikotarpį būtų sumokėjusi vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis), jog mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (taip pat ir rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Ginčo atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi LVAT (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 9 d. Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2022 metus) ir 3 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Taip pat pažymėtina, kad LVAT, nagrinėdamas iš esmės analogiškus teisinius ginčus, dėl tokioje situacijoje taikytino teisinio reguliavimo, yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015).

Iš pareiškėjos 2022 m. birželio 22 d. pažymos Nr. 22-R-00004097 matyti, kad atsakovės įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra 86,93 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įtvirtinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą.

LVAT ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjai iš atsakovės 86,93 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. P. pareiškėjai UAB ,,Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ 86,93 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus ir 93 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per 30 kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Ramūnas Šarka