Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai, nukentėjusiems R. G., R. J. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2009-11-25 Utenos raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. viešaisiais darbais trims mėnesiams, bausmę atlikęs 2010-03-22, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 310 str., 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

P. P. 2011 m. gegužės 14 d., apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, sudavė kumščiu R. G. į veidą, dešinę akį, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinės akies obuolio sumušimo, pasireiškusio kraujosruva po jungine, junginės ir odenos žaizda su vidinio dangalo iškritimu, kraujo susitelkimu akies obuolyje, nes dėl dešinės akies obuolio sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, P. P. 2011 m. rugsėjo 28 dieną, apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), J. B. priklausančiame ūkiniame pastate, žiauriai elgėsi su gyvūnu, t.y. iš savo kelnių juosmens išsivėręs diržą jį užsegė ir užveržė R. - J. L. priklausančiam kiemsargiui šuniui ant kaklo, po to šunį pakėlė laikydamas už diržo virš žemės ir smaugė, keletą minučių palaikęs šunį paleido atgal ant žemės, pamatęs, kad šuo muistosi ir yra gyvas, dar kartą laikydamas už diržo pakėlė jį virš žemės, laikė ir smaugė tol, kol šuo visiškai nustojo judėti, po to nuleidęs gyvūną ant žemės sudavė jam į galvą vieną kartą plyta, padarydamas gyvūnui šiuos su gyvybinėmis funkcijomis nesuderinamus sužalojimus: kraujo išsiliejimą į smegenis, kaukolės ir pirmo kaklo slankstelio – atlanto lūžimus, ko pasekmėje gyvūnas žuvo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai dėl R. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis P. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį R. G.. Jis, būdamas lauko virtuvėje, atsisėdo ant metalinės lovos ir sukdamasis alkūne stuktelėjo į lauko virtuvės sieną. R. G. supyko, paėmė jį už pečių ir pro duris stūmė į lauką. Po to R. G. jį sugriebė už kojų ir jis pargriuvo aukštielninkas, o R. G. jam gulinčiam suėmė už kaklo, paskui paleido. Jis ėjo link automobilio važiuoti namo, bet sugrįžo paimti savo kepuraitės. Jis pajuto smūgius į pečių sritį ir į pakaušį ir atsisukęs pamatė, kad R. G. emaliuotu kibiru užsimojo šerti jam į galvą. Jis sudavė nukentėjusiajam kumščiu vieną kartą į nosies sritį. Jis mano, kad tikriausiai jo veiksmais nukentėjusiam akis sužalota, bet nežino kas vyko, kol R. G. kreipėsi pas medikus. R. G. ieškinį dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies. Ligonių kasos 2281,07 Lt ieškinį pripažįsta.

Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjęs R. G. parodė, kad pas jį atvažiavo girtas kaltinamasis, kuris atsigulė lauko virtuvėje į lovą ir pradėjo spardyti kojomis sieną. Jis subarė kaltinamąjį bei paėmė jam už pečių ir išvedė iš lauko virtuvės. Kaltinamasis jį stvėrė ir parvertė ant pilvo, o pats stovėjo priekyje jo. Jis bijodamas, kad kaltinamasis gali spirti kojomis į veidą, sugriebė jam už kojų ir parvertė. Kaltinamasis nugriuvo ant nugaros, o jis suėmė kaltinamajam už kaklo, palaikė ir paleido. Jis atsistojo, kaltinamasis taip pat atsistojo. Jis pasiėmė kibiriuką, tačiau juo kaltinamajam nešėrė ir nebuvo užsimojęs. Kaltinamasis šėrė jam kumščiu į dešinę akį. Jis nuo smūgio nugriuvo, nieko nebematė. Prašo priteisti iš kaltinamojo 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Dešine akimi nemato visiškai.

Liudytoja D. O. G. parodė, kad 2011-05-14 atvažiavo J. K. ir girtas kaltinamasis. Kaltinamasis, nukentėjęs ir V. G. liko lauko virtuvėje, o jos su J. K. nuėjo į namą. Po kurio laiko atbėgo V. G. ir pasakė, kad R. G. susipešė su kaltinamuoju. Ji išbėgo į kiemą ir pamatė klūpantį nukentėjusįjį, jam iš akies bėgo kraujas. Ji matė, kad prie nukentėjusiojo ant žemės buvo kibiras. Nukentėjęs nualpo. Nei ji, nei J. K. nematė kaip buvo sumuštas R. G.. Nuo gegužės 14d. iki 16d. kai kreipėsi pas gydytojus nukentėjusiojo niekas nemušė. Nukentėjęs dešine akimi nemato.

Liudytojas V. G. parodė, kad jam būnant lauko virtuvėje kaltinamasis pradėjo stumdytis su nukentėjusiuoju, po to susikibę vienas kitam už atlapų išėjo į lauką ir ten stumdėsi. Jis nubėgo į namą pakviesti moterų, kad išskirtų. Kaip buvo sužalotas nukentėjęs nematė.

Liudytoja J. K. parodė, kad 2011 m. gegužės mėnesį su P. P. nuvažiavo pas O. G.. Jos su O. G. buvo name, o kaltinamasis ir nukentėjęs buvo lauko virtuvėje. Į namą atėjo V. G. ir pasakė, kad vyrai susikibo, reikia juos skirti. Ji išbėgo į kiemą ir pamatė, kad P. P. guli, o R. G. jį rankomis smaugia. Nukentėjusiajam paleidus kaltinamąjį, jis ėjo pasiimti kepurės, o R. G. jam šėrė du smūgius kibiru. P. P. gindamasis ranka šėrė R. G. į dešinę pusę.

Ekspertas R. L. paaiškino, kad R. G. dešine akimi nemato, tik skiria šviesą. Tai prilyginama aklumui. Iki traumos R. G. akys buvo tikrintos 2011-02-11. Tada jis dešine akimi matė geriau - 0,3, o kaire akimi dėl kataraktos tik jautė šviesą. Nuo 2011-05-14 iki kairės akies kataraktos operacijos R. G. praktiškai nematė abiem akimis - kaire akimi nematė dėl kataraktos, o dešine akimi dėl traumos.

Specialisto išvada patvirtina, kad R. G. nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose, dešinės akies obuolio sumušimas, pasireiškęs kraujosruva po jungine, junginės ir odenos žaizda su vidinio dangalo iškritimu, kraujo susitelkimu akies obuolyje. Dėl dešinės akies obuolio sužalojimų R. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.26-28, t.1).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjęs parodė, kad P. P. stovėdamas priešais jį sudavė jam kumščiu vieną smūgį į dešinę akį. Jis gindamasis pakėlė nuo žemės kibirą, tačiau juo P. P. smūgių nesudavė, nes sumuštas klūpėjo ant žemės (b.l.33-43, t.1).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 2281,07 Lt civilinį ieškinį dėl R. G. gydymo išlaidų (b.l.46-51, t.1).

Kaltinamasis parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad jis su nukentėjusiuoju susiėmę vienas kitam už drabužių, besistumdydami išėjo iš lauko virtuvės į kiemą. R. G. jį sugriebė už kojų ir pargriovė bei rankomis sugriebė už kaklo. Jis atsistojo ir ėjo link lauko virtuvės pasiimti kepurės, o R. G. jam du kartus smūgiavo kibiru į galvą. Jis sudavė R. G. kumščiu į dešinę akį ir šis suklupo ant žemės (b.l.74-85, t.1).

Kaltinamasis iš esmės neneigia sudavęs nukentėjusiajam smūgį į veidą, bet teigia tai padaręs gindamasis bei mano, kad jo veiksmais nukentėjęs negalėjo būti taip stipriai sužalotas. Nukentėjęs tvirtina, kad būtent kaltinamasis, suduodamas jam smūgį kumščiu, sužalojo dešinę akį. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja D. G., kuri matė, kad po P. P. smūgio buvo sužalota nukentėjusiojo akis ir teigia, kad iki kreipiantis pas gydytojus išskyrus kaltinamąjį nukentėjusiojo daugiau niekas nemušė. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjęs galėjo būti sužalotas kaltinime nurodytu laiku ir būdu, t.y. suduodant kumščiu vieną smūgį į dešinės akies sritį.

Įvertinus aptartus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus negalima teigti, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis (LR BK 28 str.). Kaltinamasis dvidešimt šešeriais metais jaunesnis už nukentėjusįjį ir, be abejonės, už jį fiziškai stipresnis. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjęs, suėmęs jam už kojų, pargriovė ant žemės, buvo rankom suėmęs už kaklo, o paskui jam sudavė kibiru du smūgius į pečių ir pakaušio sritį. Tačiau jokie sužalojimai kaltinamajam nenustatyti. Nukentėjęs teigia šalia buvusį kibirą paėmęs jau po kaltinamojo jam suduoto smūgio į akį, tačiau nieko nebegalėjęs tuo kibiru padaryti, nes dėl patirto sužalojimo liko klūpėti ant žemės, nebegalėdamas atsikelti. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, nukentėjusiojo elgesio negalima laikyti realiu ir akivaizdžiu pavojingu kėsinimusi kaltinamojo atžvilgiu ar realia pavojingo kėsinimosi grėsme. Esant šioms aplinkybėms negalima laikyti, kad kaltinamasis prieš nukentėjusįjį smurtavo būtinosios ginties sąlygomis ir LR BK 28 str. nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikomos.

Kaltinamasis smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Jo veika pagal nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastą atitinka LR BK 138 str. 1 d. sudėtį.

Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu

Kaltinamasis P. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-09-28 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), J. B. paprašius numarinti šunį, jis nuėjo į tvartą, kuriame buvo šuo ir iš diržo padarė kilpą, kurią uždėjo šuniui ant kaklo bei du kartus pakėlė jį ir palaikė. Kai šuo nebejudėjo, galvodamas, kad jis dar gali būti gyvas, su plyta sudavė jam į galvą. Po to šunį įdėjo į maišą ir su G. P. užkasė. J. B. jiems davė 100 Lt.

Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusi R. J. L. parodė, kad ji savo šunį laikė pririštą J. B. tvarte. Ji matė kaltinamąjį stovinti su maišu rankose, o jos šuo gulėjo ir spardėsi, jo galva buvo perkirsta ir kraujas bėgo.

Specialistas R. V. K. paaiškino, kad jis atliko šuns patologinį anatominį tyrimą. Jis pagal skrodimo anatomiją daro išvada, kad šuns mirtis buvo skausminga. Šuo nugaišo ne dėl smaugimo, o buvo užmuštas. Bandymai pasmaugti sukėlė šuniui kančias.

Liudytojas G. P. parodė, kad J. B. paprašė nugalabyti šunį. Jie su P. P., būdami girti, nuėjo prie tvarto. P. P. užėjo į tvartą, kur buvo šuo, o jis nuėjo ir iškasė duobę, kurioje užkasė kaltinamojo atneštą šunį.

Apžiūrėjus J. B. priklausantį ūkinį pastatą, ant grindinio ir durų slenksčio rasta dėmių, panašių į kraują (b.l.6-11, t.2).

Šuns patologinio anatominio tyrimo aktas patvirtina, kad jo mirtis įvyko dėl kraujo išsiliejimo į smegenis, pasekmėje galimai suduoto smūgio buku daiktu į pakaušio sritį, lūžus kaukolės ir pirmo kaklo slankstelio – atlanto kaulams (b.l.19-20, t.2).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė patalpą J. B. ūkiniame pastate, kurioje jis uždėjo šuniui ant kaklo diržą ir du kartus jį pakėlė nuo žemės. Jam šunį paleidus ant grindinio, šis smarkiai tampėsi ir galva atsitrenkė į šalia sukrautas plytas. Po to jis įkišo negyvą šunį į maišą ir nunešęs už tvarto užkasė (b.l.59-63, t.2).

Kaltinamasis pripažino užveržęs šuniui ant kaklo diržą ir du kartus jį pakėlęs. Po to jį nuleidęs ant žemės ir plyta sudavęs į galvą. Dėl šių kaltinamojo veiksmų gyvūnas žuvo. Šiuos savo parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Jo parodymai apie tai, kad jis ūkiniame pastate žiauriai elgėsi su šunimi atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Įvykio vietos apžiūros protokolu patvirtinama, kad ūkiniame pastate buvo rastos dėmės, panašios į kraują, o kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje metu rasti ir atkasti šuns palaikai. Iš šuns patologinio anatominio tyrimo akto matyti, kad šuo žuvo dėl kraujo išsiliejimo į smegenis, pasekmėje galimai suduoto smūgio buku daiktu į pakaušio sritį, lūžus kaukolės ir pirmo kaklo slankstelio – atlanto kaulams (b.l.19-20, t.2). Byloje surinkti duomenys patvirtina faktą, jog kaltinamasis smaugė šunį diržu bei sudavė plyta jam į galvą ir dėl šių jo smurtinių veiksmų gyvūnas žuvo. Kaltinamojo veiksmai buvo žiaurūs, nes jis smurtavo gyvo gyvūno atžvilgiu. Specialistas R.V. K. patvirtino, kad šuns mirtis buvo skausminga, nes jis nugaišo ne dėl smaugimo, o buvo užmuštas. Bandymai pasmaugti sukėlė šuniui kančias. Kaltinamojo veika atitinka LR BK 310 str. sudėtį.

Skiriant bausmes kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs veiką, numatytą LR BK 310 str. ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina, kad abi veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis neįtrauktas į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas, bedarbis, baustas administracine tvarka, paskutinėje darbovietėje charakterizuojamas neigiamai.

Kaltinamasis padarė du tyčinius smurtinius baigtus nesunkius nusikaltimus. Jis nusikalto neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą ir LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, kuriam skirtinos laisvės atėmimo bausmės (LR BK 56 str. 1 d.), atsižvelgiant į neigiamus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, vienodą atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį, artimos šios bausmės vidurkiui (LR BK 61 str.).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo bei jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. atidedant bausmės vykdymą ir skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str.).

Teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl R. G. gydymo išlaidų priteisimo pagrįstas byloje surinktais įrodymais apie šių išlaidų dydį (b.l.46-51, t.1) ir tenkintinas visiškai (LR BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusiojo R. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatant atlygintinos žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiojo dėl kaltinamojo smurto patirtą fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, pažeminimą, sukeltas pasekmes – nukentėjęs dėl kaltinamojo padaryto sužalojimo liko aklas dešine akimi, kurį laiką visiškai nematė (kaire akimi dėl kataraktos, dešine – dėl sužalojimo) ir tai sukėlė jam itin didelius nepatogumus ir rūpestį dėl savo sveikatos. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį. Jis yra bedarbis, tačiau sveikas ir darbingas žmogus. Kaltinamasis paskutinėje darbovietėje charakterizuojamas kaip neatsakingas, vėluojantis atlikti pavestas užduotis, girtaujantis. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nesistengia įsitvirtinti ir išlikti darbo rinkoje ir jo dabartinė bedarbystė negali turėti lemiamos įtakos nustatant nukentėjusiajam atlygintinos žalos dydį. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 10000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti (LR BPK 115 str. 1 d.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2011-09-30 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, priklausančiame J. B., paimti du medžiagos, panašios į kraują ėminiai nuo įėjimo į pastatą durų slenksčio ir patalpos grindinio (b.l. 11) paliktini saugoti prie bylos (LR BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 302-305str., 307str., teismas

nusprendžia

pagal LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams penkiems mėnesiams,

pagal LR BK 310 str. ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Remiantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiojo R. G., pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteisti iš P. P. 10000 Lt R. G. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš P. P. 2281,07 Lt Panevėžio teritorinei ligonių kasai už R. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Remiantis LR BPK 94 str., daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du medžiagos ėminius palikti saugoti prie bylos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. P. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.