- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- e2-1543-471/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-77-3-00015-2026-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Ieškovas
- UAB „Finansų bitė“
- Atsakovas
- A. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su 2026-01-06 ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. P. 2094,21 Eur negrąžintą paskolą, 195,78 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2025-08-16 iki 2025-12-18, 353,60 Eur administravimo mokestį, 21,64 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2025-12-19 iki 2026-01-05, 22 procentų nuostolių atlyginimą ( negautas pajamas ), skaičiuojamus nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos ( 2028-02-15 ) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 488 Eur sumos, 219,79 Eur sutarties sudarymo mokestį, 17,31 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 77 Eur žyminį mokestį bei 605 Eur už suteiktas teisines paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. 2026-01-22 atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, skolos faktą ir jos atsiradimo aplinkybes pripažįsta, jos teisėtumo neginčija. Nesutikimo su pareikštu ieškiniu motyvų neturi, kadangi ieškinio pagrindas yra jam žinomas ir suprantamas. Prašo teismo atsižvelgti į jo finansinę padėtį ir nustatyti galimybę vykdyti prievolę mokant skolą dalimis po 80 Eur/mėn. Su ieškovės prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi nesutinka. Prašo teismo įvertinti šių išlaidų proporcingumą ir, atsižvelgiant į jo sudėtingą finansinę padėtį, jas sumažinti. Yra dirbantis studentas, jo pajamos ribotos, turi nuolatinių finansinių įsipareigojimų bei nuomos ir komunalinių mokesčių naštą. Yra atviras taikos sutarties sudarymo galimybei bei teisminės mediacijos taikymui, siekiant taikiai susitarti dėl skolos mokėjimo sąlygų.
Šalies argumentai
2026-02-14 pareiškime atsakovas nurodė, kad paskirtame parengiamajame teismo posėdyje nei fiziškai, nei nuotoliniu būdu dėl objektyvių priežasčių – darbo pobūdžio, lokacijos bei ribotų finansinių galimybių atvykti į teismą ar užtikrinti tinkamą nuotolinį dalyvavimą. Jo pozicija byloje yra išdėstyta pateiktame atsiliepime į ieškinį; skolos fakto neginuoja ( taip tekste ), prašo leisti prievolę vykdyti dalimis, įvertinti bylinėjimosi išlaidų proporcingumą ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir sprendimą priimti pagal byloje esančius rašytinius bei pateiktus procesinius dokumentus.
Ieškovė 2026-02-17 prašyme nurodė, kad atsakovo mokėtina įmoka pagal paskolos sutarties įmokų grafiką buvo 108,53 Eur, paskolos sutartis nutraukta 2025-12-19 ( vėlavo mokėti įmokas 125 d. ). Nei po sutarties nutraukimo, nei po ieškinio pateikimo teismui atsakovas neatliko nei vieno mokėjimo, todėl ieškovė neturi pagrindo manyti, kad sudarius taikos sutartį ar išdėsčius skolos mokėjimą dalimis, mokėjimai bus atliekami laiku. Be to, jo siūloma mokėti įmoka 80 Eur yra mažesnė, nei buvusi įmoka pagal sutarties įmokų grafiką 108,53 Eur ir išdėsčius skolos mokėjimą dalimis po 80 Eur/mėn. būtų didinami ieškovės nuostoliai ( skolos apmokėjimo terminas būtų prailgintas ). Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau pažymi, kad už ieškinio parengimą ieškovė sumokėjo daugiau nei 10 kartų mažesnę sumą, nei Rekomendacijose numatytas maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis, o tai leidžia pagrįstai spręsti, kad susitariat dėl išlaidų dydžio bylos sudėtingumo ( nesudėtingumo ) kriterijus buvo įvertintas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė visas jai žinomas aplinkybes, įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė UAB „Finansų bitė“ 2025-05-29 paskolos ( vartojimo kredito ) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. P. suteikė 2411,82 Eur paskolą ( 2177,87 Eur paskolos suma ir 233,95 Eur paskolos sudarymo mokestis ) 33 mėn. laikotarpiui su 0,93 proc. mėnesiniu administravimo mokesčiu, 9,7 proc. sutarties sudarymo mokesčiu ir 22 proc. palūkanomis, bendra grąžintina suma 3555,41 Eur. Paskola suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt. Suteikdama paskolą ieškovė 233,95 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į savo sąskaitą, 2025-05-30 refinansavo 1443,72 Eur įsiskolinimą UAB „Moment credit“ ir 49,15 Eur įsiskolinimą UAB „Bnp Finance“, o 685 Eur 2025-05-30 mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui į jo banko sąskaitą. Atsakovui nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą ( taip nurodoma ieškinyje ), ieškovė 2025-12-04 paskutiniu įspėjimu ( taip tekste ) atsakovą įspėjo apie galimą sutarties nutraukimą ir ragino susimokėti įsiskolinimą per 14 dienų, o po to, vadovaudamasi bendrųjų sutarties sąlygų 8.9 p. nuo 2025-12-19 vienašališkai nutraukė sutartį ir apie tai atsakovą informavo tos pačios dienos el. pranešimu.
Paskolos ( vartojimo kredito ) gavėjas privalo grąžinti jam suteiktą paskolą sutartyje nustatyta tvarka ir laiku ( Lietuvos CK 6.873 str. 1 d. ). Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ( Lietuvos CK 6.38 str. 1 d. ). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius – Lietuvos CK 6.256 str. 1 d. ir 2 d. ). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą ( Lietuvos CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str. ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus ( Lietuvos CK 6.59 str. ).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad ieškovė suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito ir su juo susijusių įmokų ( palūkanų, išdėstyto sutarties sudarymo ir administravimo mokesčio) nustatyta tvarka negrąžino ( laiku nemokėjo dalinių įmokų ), t. y. pažeidė savo prievolę ir liko skolingas 2094,21 Eur negrąžinto kredito. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs negrąžintą kredito dalį, byloje nėra; priešingai – procesiniuose dokumentuose jis tai pripažįsta ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 2094,21 Eur negrąžinto kredito iš atsakovo priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Ieškovė taip pat ( kartu su pagrindine skola ) prašo priteisti iš atsakovo 195,78 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2025-08-16 iki 2025-12-18, 353,60 Eur administravimo mokestį, 21,64 Eur nuostolių atlyginimą ( negautas pajamas ) nuo 2025-12-19 ( sutarties nutraukimo dienos ) iki 2026-01-05 ( kaip iki kreipimosi į teismą dienos, nors faktiškai ieškinys pateiktas 01-07 d. ), taikant 22 proc. sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą, 22 procentų nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2028-02-15, nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos likučio, neviršijant bendros 488 Eur sumos, 219,79 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 17,31 Eur delspinigių.
Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – paskolos ( pelno ) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas paskolos ( pelno ) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. p. šalys sutarė, kad kredito gavėjui praleidus kredito mokėjimo datą, kredito palūkanos toliau skaičiuojamos nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma, iki jos padengimo. Netesybų sumokėjimas neatleidžia kredito gavėjo nuo įsipareigojimų vykdymo, kas reiškia, kad kartu su nurodytomis netesybomis, nuo visos pradelstos sumokėti kredito sumos už visą pradelsimo laiką iki kol įsiskolinimas pilnai padengiamas, kredito gavėjui toliau yra skaičiuojamos kredito palūkanos. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo mokėjimo ( pelno ) palūkanų dydžio sumų iki ir po ( tik jau kaip negautų tikėtinų pajamų ) sutarties nutraukimo iki galutinio paskolos grąžinimo termino, t. y. iki 2028-02-15, nuo sutarties grafike nurodytos to mėnesio paskolos sumos. Todėl šie ieškovės reikalavimai taip pat yra pagrįsti. Nesant atsakovo prieštaravimų teismas savo iniciatyva palūkanų dydžio proporcingumo skolininko atsakomybei klausimo nesvarsto.
Ieškovės reikalavimas suformuluotas priteisti iš atsakovo 21,64 Eur nuostolių atlyginimo, paskaičiuoto pritaikius paskolos sutartyje įtvirtintas 22 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2025-12-19 iki 2026-01-05 ( t. y. fiksuotą sumą už laikotarpį praeityje ) ir 22 procentų nuostolių atlyginimo, skaičiuojamo už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos ( 2028-02-15 ), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 488 Eur sumos ( t. y. tikėtiną sumą, analogišką mokėtinai sutarties tinkamo vykdymo atveju už laikotarpį ateityje ).
Šiuo atveju paskolos sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka ( Lietuvos CK 6.256 str. 1 d. ). Faktinių duomenų, kurie sudarytų prielaidas laikyti, kad ieškovė taip pat yra atsakinga dėl netinkamo paskolos sutarties vykdymo, byloje nėra. Taigi atsakovui tenka pareiga ( sutartinė atsakomybė ) atlyginti ieškovei šiuos patirtus nuostolius ( Lietuvos CK 6.256 str. 2 d. ). Sutartį nutraukus prieš terminą, pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas pasibaigė, todėl ieškovė prarado teisę reikalauti mokėjimo ( pelno ) palūkanų kaip sutarties vykdymo natūra. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovė, už sutartą mokestį ( pelno palūkanas ) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi sutartį, taip pat prarado galimybę gauti ne tik pagal sutartį planuotas gauti pajamas, bet ir bet kokią kitą galimybę gauti pajamų iš atsakovui suteiktos kredito sumos, nes atsakovas jai suteikto kredito negrąžino. Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas ( nuostolius ) nuo paskolos sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos ( už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta ) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Todėl, atsakovui neginčijant, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 21,64 Eur nuostolių, paskaičiuotų nuo 2025-12-19 ( sutarties nutraukimo dienos ) iki 2026-01-05 ( ieškinio pateikimo dienos, nors ieškinys pateiktas 01-07 ), yra pagrįstas ir tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Šalys vartojimo kredito sutartyse susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos 22 procentų mokėjimo ( pelno ) palūkanų normos, palūkanų mokėjimą išdėstant kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 22 procentų metinių mokėjimo ( pelno ) palūkanų, kurios susidarė laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ( nurodoma – 2026-01-06 ) iki sutarties termino pabaigos ( 2028-02-15 ), jų dydį skaičiuojant nuo tą mėnesį esančio ( o ne turėjusio būti, nes pagal nustatytą tvarką kredito gavėjas gali jį grąžinti ir anksčiau ) kredito likučio sumos ( pagal šalių sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką ), ir kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui ( 2028-02-15 ), negali viršyti ieškovės nurodomos 488 Eur sumos. Todėl šioje dalyje ieškinys taip pat tenkinamas.
Ieškinys ir pateikta buhalterinė pažyma patvirtina, kad ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 353,60 Eur negautą administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties termino pabaigos 2028-02-15. Paskolos Nr. (duomenys neskelbtini) įmokų grafike yra numatytas 384,27 Eur administravimo mokestis, kuris ( bet neviršijantis VKĮ 21 str. 2 d. 1 p. nustatyto dydžio ) gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ( Vilniaus apygardos teismo 2020-01-14 nutartis Nr. e2A-91-603/2020, 2020-02-11 nutartis Nr. e2A-228-864/2020 ir kt. ). Todėl reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Gi skolą išieškant teisme gali būti priteistos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo procese – vykdymo išlaidos ir pan. Todėl ieškovei priteistinas nesumokėtas administravimo mokestis iki paskolos sutarties nutraukimo dienos ( o ne visa suma, kaip prašoma ieškinyje ), t. y. 95,53 Eur ( paskaičiuotos pagal buhalterinę pažymą 19,48 Eur, 19,07 Eur, 18,65 Eur, 18,23 Eur ir 17,79 Eur įmokos bei atitinkama dalis 17,33 Eur įmokos, mokėtinos 2026-01-15, tačiau tik iki 2025-12-19, t. y. 17,33 Eur : 30 d. x 4 d. – 2,31 Eur ).
Žemesnės instancijos teismas
Paskolos sutarties bendrosiose sąlygose numatyta, kad sutarties ( paskolos ) sudarymo mokestis yra jos specialiose sąlygose nurodytas mėnesinis mokestis, mokamas už sutarties sudarymą ( 1.29 p. ). Sudarydamas sutartį atsakovas įsipareigojo šį mokestį mokėti pagal grafiką kas mėnesį, t. y. ieškovė pagrįstai tikėjosi jį gauti, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs įsipareigojimus pagal sutartį. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo visą negrąžintą 219,79 Eur sutarties sudarymo mokestį ( nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo, nes jis susijęs su sutarties sudarymu, o ne vėlesniu periodiniu aptarnavimu ) yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 17,31 Eur delspinigius. Pagal paskolų ( vartojimo kredito ) sutarčių bendrųjų sąlygų 7.5 p. kuriame nurodyta, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais paskolos gavėjui taikomos netesybos ( delspinigiai ) yra lygios 0,05 proc., pradelstos sumokėti sumos už pradelstą dieną ir skaičiuojami už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį kiekvienai vėluojančiai įmokai. Pagal Lietuvos CK 6.71 str. 1 d. netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta ( bauda, delspinigiai ). Atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškove, todėl jos reikalavimas dėl 17,31 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminą skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines ( procesines ) palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( Lietuvos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. ), todėl šis reikalavimas taip pat tenkinamas.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 77 Eur žyminis mokestis bei 605 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, viso 682 Eur. Atsakovas atsiliepimu prašo įvertinti šių išlaidų proporcingumą ir, atsižvelgiant į jo sudėtingą finansinę padėtį, jas sumažinti.
Pagal Lietuvos CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 2 p. numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato ( ar advokato padėjėjo ) darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato ( ar advokato padėjėjo ) civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje ( be individualių įmonių ). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atstovavimo išlaidos mažinamos tik tuo atveju, jei jos yra akivaizdžiai neproporcingos, nepagrįstos ar viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą dieną galiojęs užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje ( be individualių įmonių ) buvo 2387 Eur. Todėl maksimalus Rekomendacijose nurodytas dydis už ieškinio parengimą buvo 5967,50 Eur ( 2387 Eur x 2,5 - Rekomendacijų 8.2 p. ). Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad bylinėjimosi išlaidų suma už advokato paslaugas 605 Eur yra ženkliai mažesnės nei Rekomendacijose nustatyti dydžiai. Nors ieškinyje nenurodyti sudėtingi teisės taikymo atvejai, ieškinio parengimas nereikalavo specifinių teisės žinių, tačiau šioje byloje priteisiant bylinėjimosi išlaidas be kita ko svarbu atsižvelgti ir į tai, kad ieškinio reikalavimai ir pagrindas formuojami atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurių įvertinimas sudaro didžiąją dalį ieškinio parengimui reikalingo laiko. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių argumentų ar įrodymų, kad minėtos išlaidos būtų perteklinės ar neproporcingos bylos apimčiai ir pobūdžiui. Vien aplinkybė, kad atsakovui priteistina suma yra finansiškai nepalanki, nesudaro pagrindo mažinti teisėtai ir pagrįstai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingu atveju būtų nepagrįstai pažeistas ieškovės teisėtų interesų balansas ir paneigtas principas, kad pralaimėjusi šalis turi atlyginti laimėjusios šalies pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, bylinėjimosi išlaidų pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant ieškovei, rengiant ieškinį, konstatuotina, kad ieškovės prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos yra pagrįsto ir protingo dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo mažinti prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą, toks atsakovo prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas. Tačiau dalinai ( 92,39 proc. ) tenkinant ieškinį, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 630,10 Eur ( 77 Eur + 605 Eur = 682 Eur x 92,39 proc. - Lietuvos CPK 93 str. 1 d. ).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma valstybei iš atsakovo nepriteisiama ( Lietuvos CPK 96 str. 6 d. ).
Atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nustatant, kad skola būtų mokama po 80 Eur/mėn. Ieškovė su tokiu prašymu nesutinka.
Pagal Lietuvos CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Pagal tarp šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti po 108,53 Eur dydžio mėnesines įmokas ( paskolos įmokų grafikas ). Toks įmokų dydis buvo nustatytas įvertinus atsakovo kreditingumą ir finansines galimybes sutarties sudarymo metu. Nepaisant to, atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, dėl ko sutartis buvo nutraukta. Taigi, atsakovo prašomas 80 Eur mėnesinės įmokos dydis yra ženkliai mažesnis nei jo paties prisiimti sutartiniai įsipareigojimai. Išdėsčius sprendimo vykdymą tokia tvarka, būtų iš esmės pratęstas prievolės įvykdymo terminas ir faktiškai pakeistos šalių sutarties sąlygos, taip pažeidžiant ieškovės kaip kreditorės teisėtus interesus. Sprendimo vykdymo išdėstymas negali tapti priemone iš esmės modifikuoti šalių sutartinių santykių pusiausvyrą, ypač kai atsakovas anksčiau nevykdė įsipareigojimų net ir jam nustatytomis, įvertinus jo mokumą, sąlygomis.
Atsakovas pateikė įrodymus, kad turi kitų finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Šie įsipareigojimai buvo prisiimti iki vartojimo kredito sutarties su ieškove sudarymo ( 2024-07-03 ir 2025-02-01 su UAB „BnP Finance“ ), todėl atsakovo finansinė padėtis ir turimi įsipareigojimai buvo vertinti nustatant jo kreditingumą. Atsakovas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo įvertinti savo galimybes vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus. Vien tai, kad jis turi ir kitų skolų, savaime ( nesant duomenų apie ypatingas aplinkybes ) nepateisina netinkamo prievolių vykdymo ( o labiau neatsakingą savo finansų tvarkymą ) ir nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Be to, atsakovas nepateikė išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį. Nors su 2026-02-14 pareiškimu pateikta informacija apie jo gaunamą darbo užmokestį bei tam tikrus finansinius įsipareigojimus, tačiau nėra duomenų apie turtą, santaupas ir kt. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendimo vykdymo išdėstymas yra išimtinė procesinė priemonė, taikoma tik nustačius objektyvias ir įrodymais pagrįstas aplinkybes, patvirtinančias realų asmens nepajėgumą įvykdyti sprendimą nustatytais terminais. Pareiga pagrįsti tokias aplinkybes tenka pačiam atsakovui ( Lietuvos CPK 178 str. ). Vien deklaratyvūs teiginiai apie sudėtingą finansinę padėtį ir pasirinktinis tam tikrų duomenų pateikimas savo nuožiūra ( apie darbo užmokestį ir turimus įsipareigojimus ) nesudaro pakankamo pagrindo keisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog šiuo metu jis nėra finansiškai pajėgus sumokėti visą susidariusią skolą, negali būti pagrindu sprendimo vykdymo išdėstymui, nes prieš prisiimant turtinius įsipareigojimus, kiekvienas asmuo privalo įvertinti savo finansines galimybes ir neperkelti finansinių nesėkmių ir iš to kylančių pasekmių kreditorei.
Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime nors ir nurodė sutinkantis su skola, po to jokių mokėjimų ieškovei neatliko; taip pat deklaruodamas esąs atviras taikos sutarties sudarymui, realiai to net nebandė daryti ( tokių duomenų nepateikta ). Tokį atsakovo procesinį elgesį ( deklaratyvų skolos pripažinimą, nededant jokių pastangų ją dengti, tik siekiant kuo labiau užtęsti grąžinimo procesą ) galima net laikyti nesąžiningu. Todėl teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentu, jog nėra pagrindo tikėti, kad atsakovas gera valia įvykdys skolinius įsipareigojimus ieškovei dalimis ir toliau nevilkins jų vykdymo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas vertina, kad atsakovas nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo vykdymą; be to laikytina, jog nesant ieškovės sutikimo, priteistos sumos sumokėjimo išdėstymas pažeistų ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, todėl šis prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Finansų bitė“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 2094,21 Eur ( dviejų tūkstančių devyniasdešimt keturių eurų 21 cento ) negrąžintą paskolą, 195,78 Eur ( vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų 78 centų ) paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2025-08-16 iki 2025-12-18, 95,53 Eur ( devyniasdešimt penkių eurų 53 centų ) administravimo mokestį, 21,64 Eur ( dvidešimt vieno euro 64 centų ) nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2025-12-19 iki 2026-01-05, 22 ( dvidešimt dviejų ) procentų nuostolių atlyginimą ( negautas pajamas ), skaičiuojamą nuo ieškinio pateikimo dienos 2026 m. sausio 06 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos ( 2028-02-15 ) nuo pagal sutartį tą mėnesį esančio paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 488 Eur sumos, 219,79 Eur ( dviejų šimtų devyniolikos eurų 79 centų ) sutarties sudarymo mokestį, 17,31 Eur ( septyniolikos eurų 31 cento ) delspinigius, 5 ( penkių ) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3132,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2026 m. sausio 07 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 630,10 Eur ( šešių šimtų trisdešimties eurų 10 centų ) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo A. P. prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.