- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- 1-2453-720/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21473-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- K. Z.
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Vigelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:
K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-29 nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Z. vengė išlaikyti vaiką, o būtent: žinodamas, kad pagal 2004-09-30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą jis privalo mokėti lėšas sūnaus R. Š. išlaikymui kas mėnesį po 36,20 eurų, nuo 2004 m. spalio 1 d. iki šio laiko nemokėdamas lėšų vaiko išlaikymui, šios pareigos vengė, įsiskolindamas vaiko motinai K. Š. ir Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 5379,64 eurų.
Kaltinamasis K. Z. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad R. Š. yra jo sūnus ir pagal 2004-09-30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą jis privalėjo mokėti periodines išmokas sūnaus išlaikymui. Nuo 1999 m. iki 2001 m. jis atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Per visą šį laiką su sūnumi ir jo motina K. Š. nebendravo ir prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo. 2001 metais jis išvyko į Vokietiją, ten gyveno apie 2 metus. Nuo 2004 metų niekur nedirbo, nes jokio darbo neieškojo ir nerado, nes yra skolingas antstoliams ir, jei dirbtų oficialiai, tai dalį jo pinigų antstoliai atskaičiuotų už jo turimas skolas. Jis visą gyvenimą dirbo atsitiktinius darbus. Nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. jis buvo registruotas darbo biržoje, per tą laiką jam buvo pateikti trys darbo pasiūlymai, du kartus jis siūlytų darbų atsisakė, nes turėjo prižiūrėti neįgalią mamą, o trečiasis pasiūlymas buvo 2014-02-17, jis atsisakė darbo, nes jo mama tuomet jau merdėjo, ir jis net negalvojo apie jokius darbus, buvo susikrimtęs dėl mamos, kuri 2014-02-18 mirė. Jis supranta, kad privalėjo ir privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo, tačiau to nedarė, nors ir uždirba iš atsitiktinių darbų. Kodėl neišlaiko sūnaus, jis negali pasakyti, tiesiog to nedaro ir viskas. Jis su sūnumi beveik nebendrauja, jų santykiai prasti, su juo niekada artimai nebendravo, tiesiog kartais gatvėje susitikdavo, pasisveikindavo ir viskas, tiksliai nežino, kada ir kiek kartų, bet yra buvę tokių atvejų, kuomet gatvėje sutiktas jo sūnus R. Š. jo paprašydavo pinigų, jis jam yra davęs 10 litų, 5 eurus, tačiau, kiek kartų sūnui davė minėtas sumas, jis nežino. Dabar su sūnumi jau apie kelis mėnesius visiškai nebendrauja, jis kažkur pradingęs. Su K. Š. visiškai nebendrauja, net susitikę gatvėje jie nesisveikina. Jis supranta, kad jo pareiga yra prisidėti prie sūnaus išlaikymo (b.l. 52-53, 56).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais – byloje pateiktais kaltinamojo ir nukentėjusiosios apklausos protokolais bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji K ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. Z. yra jos sūnaus R. Š. tėvas. Ji su K. Z. santuokos sudariusi nebuvo, kartu negyveno, bendros buities nevedė. Tikslios datos neatsimena, bet 2004 metais, Kauno miesto apylinkės teismas priteisė K. Z. mokėti periodines išmokas sūnaus išlaikymui iki pilnametystės. R. Š. gimus, K. Z. su sūnumi niekuomet nebendravo ir jokių ryšių nepalaikė, nei materialiai, nei kaip kitaip prie sūnaus išlaikymo niekada neprisididėjo. 2010 m. balandžio mėn. ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl lėšų sūnaus išlaikymui, todėl, kad jos materialinė padėtis buvo sunki. Kiek ji žino, K. Z. oficialaus pajamų šaltinio neturi. K. Z. žino apie teismo sprendimą, remiantis kuriuo jis turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, ji su juo ne kartą yra apie tai kalbėjusi, tačiau K. Z. vaiko išlaikymo tema visada neturi, ką pasakyti, jis net nėra nei karto pasveikinęs vaiko su gimimo diena. Paskutinį kartą su ęstučiu Zinkevičiumi ji kalbėjosi prieš 10 metų, tačiau vos ne kiekvieną rytą jį sutinka eidama ryte į darbą, prasilenkdami jie net nesisveikina (b.l. 16).
2015-03-25 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas Nr. (4.2) D2-6207 patvirtina, kad fondas prašo pradėti ikiteisminį tyrimą K. Z. atžvilgiu pagal BK 164 str., nes jis vengia mokėti lėšas vaiko išlaikymui. Fondas moka lėšas K. Š. sūnaus R. Š. išlaikymui nuo 2010 m. balandžio mėn. po 36.20 euro iki šiol. Išmokėta suma 2015 m. sausio mėn. sudaro 2089,95 eurų (b.l. 3-5).
2010-04-09 K. Š. prašymas išmokai iš vaikų išlaikymo fondo gauti patvirtina, kad K. Z. nemoka lėšų sūnaus R. Š. išlaikymui ir tuo pagrindu K. Š. prašo jai mokėti lėšas vaikui išlaikyti iš fondo (b.l. 6).
2010-03-31 antstolės U. D. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr. 0050/04/01634 patvirtina, kad K. Š. negauna lėšų iš K. Z. sūnaus R. Š. išlaikymui (b.l. 7).
2010-07-09 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus sprendimas Nr. V2-6507 patvirtina, kad R. Š. nuo 2010-04-09 kiekvieną mėnesį nuspręsta mokėti 125 Lt dydžio išmoką iš fondo, pervedant lėšas į K. Š. banko sąskaitą (b.l. 8).
2015-03-25 Vaikų išlaikymo fondo administracijos raštas Nr. (4.20) D2-6207 patvirtina, kad fondas atsisako reikšti civilinį ieškinį K. Z. baudžiamojoje byloje, nes fondo administracijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (b.l. 12).
2004-09-30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas patvirtina, kad nuspręsta R. Š. išlaikymui priteisti iš K. Z. po 125 litus kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (b.l. 20-21).
2015-06-26 antstolės L. D. raštas Nr. 0050/04/01634 patvirtina, kad antstolės kontoroje pateiktas Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš K. Z. K. Š. naudai. Išieškotoja prašyme nurodo, kad išlaikymas nemokėtas nuo 2004 m. spalio mėn. Išlaikymo įsiskolinimas nuo 2004-09-30 iki 2015-07-01 yra 5379,64 eurų (b.l. 23).
2015-05-21 Kauno teritorinės darbo biržos išteklių skyriaus pažyma Nr. P19-2015-685 patvirtina, kad K. Z. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2013-11-13 iki 2014-02-17 ir bedarbio statuso neteko be teisės registruotis 6 mėn. 2013-11-19 jam buvo pasiūlyti pagalbinio darbininko darbas UAB „Novameta“ bei plataus profilio statybininko darbas UAB „Ekodora“, kurių atsisakė dėl pateisinamos priežasties. 2014-02-17 K. Z. buvo pasiūlytas pagalbinio darbininko darbas UAB „Vilungė“, kurio atsisakė be pateisinamos priežasties (b.l. 28).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo K. Z. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios K. Š. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. Z. vengė išlaikyti vaiką, o būtent: žinodamas, kad pagal 2004-09-30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą jis privalo mokėti lėšas sūnaus R. Š. išlaikymui kas mėnesį po 36,20 eurų, nuo 2004 m. spalio 1 d. iki šio laiko nemokėdamas lėšų vaiko išlaikymui, šios pareigos vengė, įsiskolindamas vaiko motinai K. Š. ir Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 5379,64 eurų.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, požymius.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis K. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 61 - 62).
Skirdamas kaltinamajam K. Z. bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis yra neteistas (b.l. 42), baustas administracine tvarka (b.l. 43 - 44), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 86), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 41), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 39), todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant kaltinamajam viešuosius darbus, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka, surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kadangi kaltinamasis K. Z. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
K. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.
- nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.