- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-02
- Bylos Nr.
- 2-167-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01018-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Redala“
- Atsakovas
- L. B.
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis, Vytautas Dargis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal mažosios bendrijos „Redala“ ieškinį atsakovei L. B. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė mažoji bendrija „Redala“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. B. ir jį patikslinusi, prašo priteisti iš atsakovės 1147,57 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje ir ieškovės atstovo patvirtintais teismo posėdžio metu: ieškovė yra betonavimo darbus atliekanti įmonė, kurios darbinei veiklai vykdyti buvo reikalinga transporto priemonė. Internete suradus skelbimą apie atsakovės parduodamą geros būklės automobilį „Nissan Primera“, ieškovė minėtą transporto priemonę nuvyko apžiūrėti. Atsakovė apžiūrint automobilį garantavo, kad transporto priemonė techniškai tvarkinga, visą laiką ja važinėjo tik atsakovė, būklė ideali. Tokie atsakovės deklaruojami teiginiai paskatino ieškovę minėtą transporto priemonę įsigyti. Tą pačią dieną šalys pasirašė minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė iš atsakovės įsigijo automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1500,00 Eur, kurio rida įsigijimo dienai buvo 222000,00 km. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovė jokių transporto priemonės trūkumų nenurodė. Praėjus vos porai mėnesių nuo įsigijimo, automobilis pradėjo gesti ir ieškovė už įvairių automobilio gedimų šalinimą laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. birželio 22 d. automobilių remonto servisams sumokėjo 1147,57 Eur sumą be PVM. Akivaizdu, kad transporto priemonė jos įsigijimo metu turėjo paslėptų trūkumų, apie kuriuos atsakovė žinojo ir juos nuslėpė apžiūros metu. Atliekant techninę apžiūrą (po kurios automobilis vėliau buvo parduotas ieškovei), buvo nustatytas didelis trūkumas - skysčio nuotėkis (variklinė alyva ant išmetimo sistemos), tą pačią dieną automobilio techninė apžiūra buvo praeita. Manytina, kad per vieną dieną nustatyti alyvos nuotėkio atsiradimo priežastis, suremontuoti automobilį bei vėl jį pateikti techninei apžiūrai, yra neįmanoma, todėl tikėtina, kad šis trūkumas buvo paslėptas, o ne pašalintas. Atsižvelgiant į ieškovės remontuoto automobilio gedimų pobūdį (remontuotas vairo stiprintuvas, stabdžiai, variklio turbina, atliktas variklio kapitalinis remontas, pakeisti kuro purkštukai), akivaizdu, kad ieškovei eksploatuojant automobilį per tokį trumpą laiko tarpą (du mėnesius) šie trūkumai negalėjo atsirasti. Ieškovės turėtos 1147,57 Eur išlaidos yra patirtų nuostolių dėl nesąžiningo atsakovės elgesio suma. Sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, buvo naudojama Valstybės įmonės „Regitra“ pateikta standartinė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties forma, kurioje atsakovė užpildė tik dalį privalomų duomenų, tačiau nenurodė jokių parduodamos transporto priemonės trūkumų. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. birželio 22 d. laikotarpiu išryškėjo automobilio trūkumai - sugedo automobilio vairo stiprintuvas, užsikirto stabdžiai, pradėjo neveikti vieno lango pakėlimo mechanizmas, taip pat prasidėjo problemos su varikliu - variklis pradėjo kaisti, dingo trauka, pradėjo stipriai mesti dūmus iš išmetamojo vamzdžio - sugedo variklio turbina, buvo pakeisti kuro purkštukai. Nors atsakovė automobilį ieškovei pardavė su iki 2018 m. vasario 17 d. galiojančia technine apžiūra, tačiau paskutinės techninės apžiūros metu 2016 m. vasario 17 d. buvo nustatytas skysčio nuotėkis, konkrečiai - variklinė alyva ant išmetimo sistemos.
Teismo posėdžio metu ieškovės mažosios bendrijos „Redala“ atstovas advokatas Vytautas Dargis palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad atsakovė negalėjo nežinoti apie automobilio trūkumus, kadangi 2016 m. vasario mėn. automobilis buvo pateiktas techninei apžiūrai ir 2016 m. vasario 17 d. techninės apžiūros metu buvo nustatyti dideli trūkumai – rasta variklinė alyva ant išmetimo sistemos – automobilis leidžia variklinę alyvą, yra nesandarus, neatitinka techninių reikalavimų, ir tą pačią dieną automobilis praeina techninę apžiūrą ir abiem atvejais pateikiant automobilį techninei apžiūrai, nurodoma ta pati automobilio rida, t. y. galima teigti, kad automobilis iš techninės apžiūros stoties automobilis neišvažiavo, todėl kyla klausimas, kaip tie trūkumai buvo pašalinti ir apskirtai ar buvo šalinti ar tiesiog buvo užmaskuoti ir praeita techninė apžiūra. Taip pat pirkimo-pardavimo sutartyje turėjo būti pažymėti atsakovės žinomi, bet nutylėti automobilio trūkumai – vairo mechanizmo ir pakabos elementų, nes 2017 m. gegužės 5 d. buvo atlikti su vairo stiprintuvu susiję darbai, taip pat stabdžių sistemos, nes 2017 m. gegužės 10 d. buvo atliekami stabdžių sistemos darbai – kaladėlių keitimas, stabdžių diskų nuėmimas ir kt. Taip pat birželio mėnesį atsirado variklio problemos – 2017 m. birželio 15 d. pateikta sąskaita faktūra dėl turbinos remonto, 2017 m. birželio 19 d. - dėl variklio remonto ir apie tai atsakovė taip pat turėjo pažymėti sutartyje. Automobilis po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ieškovės buvo eksploatuojamas.
Atsiliepimas
Atsakovė L. B. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė 2017 m. kovo 8 d. nusipirko iš jos techniškai tvarkinga automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė apžiūrėjo automobilį, juo važinėjo, jai nekilo jokių abejonių dėl automobilio techninės būklės, todėl dėl papildomos apžiūros į autoservisą nesikreipė. Ji automobilį įsigijo 2014 m. kovo mėnesį, važinėjo tvarkingai, variklis niekada nebuvo sugedęs, tepalus keitė laiku ir tinkamus, tai darė autoservise, per automobilio valdymo laikotarpį nebuvo patyrusi jokių eismo įvykių. Automobilį ji pardavė todėl, kad jai nepatogu su juo važinėti, norėjo automobilio su automatine pavarų dėže, kurį ir nusipirko, pardavusi šį automobilį. Mano, kad ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį, turėdama tikslą, pasinaudojusi daiktu, dar įgyti pelno. Nuo automobilio įsigijimo 2017 m. kovo 8 d iki 2017 m. gegužės 15 d. praėjo daugiau kaip 2 mėnesiai, ieškovė pirko ne naują automobilį, 2004 metų laidos, su 222000 km pravažiuota rida, automobilio pardavimo dieną jokių defektų nebuvo ir per jos 3 metų eksploataciją jų nebuvo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės L. B. atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Pužaitis su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad pretenzijoje ieškovė nurodė, kad automobilio variklis užkalė 2017 m. gegužės 15 d. ir jį ieškovas pakeitė kitu varikliu – 2017 m. gegužės 5 d. perkamas tepalas 5w40, keičiami tepalai, filtrai – vykdomas eilinis automobilio aptarnavimas, 2017 m. gegužės 15 d. automobilio variklis užkalė dėl neaiškios priežasties – galbūt ne tokie tepalai buvo supilti, pati keitimo procedūra buvo blogai atlikta, tepalo filtras neprisuktas, 2017 m. gegužės 15 d. užkalus varikliui yra perkami kitokios rūšies tepalai 10w40, 2017 m. gegužės 17 d. dar prieš pretenziją variklis pakeičiamas kitu varikliu, tą dieną dar kartą keičiami tepalai, tepalo filtras, pavarų dėžės tepalas, aušinimo skystis, atliekami darbai – variklio išėmimas ir įdėjimas, tepalo keitimas ir aušinimo skysčio keitimas. 2017 m. gegužės 19 d. rašant pretenziją variklis jau buvo pakeistas kitu varikliu, kuris kainavo 400,00 Eur. Visos kitos nuo pretenzijos pateikimo dienos pateiktos sąskaitos faktūros yra susijusios ne su ginčo automobilio varikliu, buvusiu pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu. Be to, nėra jokių duomenų apie tai, kaip automobilis ieškovės – bendrovės, užsiimančios betonavimo darbais ir siekiančios pelno, buvo eksploatuojamas ir kiek juo buvo naudojamasi. Be to, pažymėjo, kad Kaišiadoryse techninės apžiūros stotis ir autoservisas yra 5-10 m atstumu ir esant labai nedideliam automobilio apžiūros metu nustatytam trūkumui – dėmei ant išmetimo vamzdžio, kuri galėjo atsirasti pilant tepalus, automobilis buvo nuvarytas į autoservisą, kur šis trūkumas buvo pašalintas – nuvalyta dėmė nuo išmetimo vamzdžio ir automobilis nuvarytas atgal į techninės apžiūros stotį.
Teismo posėdžio metu L. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ji betarpiškai sudarant automobilio pirkimo – pardavimo sutartį nedalyvavo, iš vakaro užpildė pirkimo – pardavimo formą. Parduodant automobilį dalyvavo jos sutuoktinis. Ji visą laiką važinėjo ginčo automobiliu apie 3 metus, nuvažiavo apie 3000 km, jokių ypatingų gedimų automobilis nepatyrė. Praeinat technikinę apžiūrą, jai buvo pasiūlyta variklį praplauti ir ji su techninės apžiūros lapu automobilį nuvarė į visai šalia esantį autoservisą, kur automobilis buvo sutvarkytas ir vėl nuvarytas techninei apžiūrai. Atlikus pakartotinę techninę pažiūrą, buvo išduotas galiojantis techninės apžiūros talonas, kuris, automobilį pardavus, buvo perduotas ieškovei. Pardavimo metu automobilis buvo tvarkingas, jokių esminių automobilio trūkumų nebuvo. Automobilio kaina buvo suderėta iš anksto. Apžiūrint automobilį, ieškovė jokių pretenzijų neturėjo, papildomai į autoservisą nuvaryti automobilio papildomam patikrinimui nepageidavo. Ji automobilį prižiūrėjo, į autoservisą jį varydavo periodiniam patikrinimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais duomenimis ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovė mažoji bendrija „Redala“ ir atsakovė L. B. 2017 m. kovo 8 d. 14.00 val. pasirašė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovė L. B. pardavė mažajai bendrijai „Redala“ 2004 m. laidos automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1500,00 Eur, kurio rida įsigijimo dienai buvo 222000,00 km (16 b. l.). Atsakovė Sutartimi pirkėjai ieškovei mažajai bendrijai „Redala“ patvirtino, kad transporto priemonė metu per kurį ji buvo parduodamos transporto priemonės savininkė eismo ar kitų įvykių nebuvo apgadinta, taip pat neturi stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos trūkumų. Sutarties sudarymo metu dalyvavo atsakovės (pardavėjos) L. B. atstovas sutuoktinis S. B., taip pat ieškovės (pirkėjos) atstovai – A. N. bei G. V..
Ieškovė 2017 m. gegužės 19 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas atlyginti pirkėjo daikto trūkumų pašalinimo išlaidas 1060,70 Eur bei 300,00 Eur neturtinę žalą, nurodydamas, jog 2017 m. gegužės 15 d. nepataisomai sugedo (užkalė) automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklis, kurio keitimas pirkėjui kainavo 508,00 Eur, o keičiamas variklis kainavo 450,00 Eur (83-84 b. l.). Ieškiniu mažoji bendrija „Redala“ iš atsakovės prašo priteisti 1147,57 Eur nuostolių dėl nesąžiningo atsakovės elgesio, nenurodžius ieškovei parduodamo automobilio trūkumų (remontuotas vairo stiprintuvas, stabdžiai, variklio turbina, atliktas variklio kapitalinis remontas, pakeisti kuro purkštukai) (44-46 b. l.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio nuostatos numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Pagal šią šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas, nusipirkęs automobilį, įgijo teises naudotis CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais teisių gynimo būdais. Pažymėtina, kad specialiu pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdu, įtvirtintu CK 6.334 straipsnyje, pirkėjas turi teisę naudotis savo pasirinkimu. Šie pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami ir su nuostolių atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai). Kadangi pirkėjas turi teisę pasinaudoti CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu pirkėjo teisių gynimo būdu tik tuo atveju, jeigu pardavėjas netinkamai įvykdė savo pareigą perduoti pirkėjui tinkamos kokybės daiktą, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas tinkamai įvykdė minėtą pareigą. Byloje privalu įvertinti, ar daiktas atitinka standartą, kurį objektyvus protingas žmogus laikytų pakankamu, atsižvelgiant į dėvėto daikto aprašymą, kainą ir kitus reikšmingus faktorius. Nuostolių atlyginimas yra bendrasis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo padarinys, o atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisių gynimo būdais. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnis). Kaip nustatyta teismo posėdžio metu, apklausiant liudytoju ieškovės mažosios bendrijos „Redala“ direktorių G. V., pastarasis patvirtino, kad ieškovė pati pasirinko transporto priemonę ir pardavėją, ir jis pats asmeniškai sutikrino transporto priemonės fizinę bei teisinę būklę ir statusą, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, ridą, dokumentų tinkamumą, atitikimą ieškovės poreikiams, taip pat išbandė automobilį kelyje ir jokių trūkumų nepastebėjo, taip pat nepasinaudojo galimybe automobilį papildomai patikrinti automobilių servise, nors tokią galimybę realiai turėjo. Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės, jog į sutartą automobilio apžiūros ir pardavimo vietą pardavėjos L. B. atstovas atvyko parduodamu automobiliu, kurį ieškovės direktorius apžiūrėjo ir išbandė, ir kuriuo, sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, išvažiavo, rodo, jog pagal paskirtį įsigytas automobilis pirkimo-pardavimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.
Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodomi įsigyto automobilio gedimai ir atlikti remonto darbai – remontuotas vairo stiprintuvas, variklio turbina, atliktas variklio kapitalinis remontas, pakeisti kuro purkštukai ir kt. Atsakovė teigia, kad gedimai atsirado po daikto perdavimo ieškovei, todėl ji nėra už juos atsakinga. Šiuo atveju pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį ieškovei tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad nurodyti trūkumai atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo.
Byloje nėra nustatyta, kad ieškovės įsigytas automobilis neatitiko kokybės reikalavimų (pvz. negalėjo būti eksploatuojamas, daužtas ir pan.). Techninės apžiūros duomenų paieškos rezultatų kortelė patvirtina, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2018 m. vasario 17 d. (53 b. l.). Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog 2016 m. vasario 17 d. atliekant automobilio „Nissan Primera“ techninę apžiūrą, be nedidelių trūkumų, buvo nustatyti dideli trūkumai – skysčio nuotėkis, bet koks skysčio nuotėkis, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai (gamtai) arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams (variklinė alyva ant išmetimo sistemos), tačiau tą pačią dieną šie dideli trūkumai buvo pašalinti nepakitus automobilio ridai, kas kelia pagrįstų abejonių dėl techninės apžiūros tinkamumo, tačiau teismo posėdžio metu atsakovė L. B. patvirtino, jog jai į automobilių techninės apžiūros stotį nuvykus atlikti automobilio techninės apžiūros bei apžiūros metu radus variklinę alyvą ant išmetimo sistemos, buvo pasiūlyta automobilį nuvaryti į visai šalia esantį automobilių servisą variklio praplovimui, ką ji ir padarė. Po pakartotinės, tą pačią dieną atliktos automobilio techninės apžiūros, buvo konstatuoti tik nedideli trūkumai. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas autoserviso (uždaroji akcinė bendrovė ‚Autosparnai“) darbuotojas G. V. patvirtino, jog variklinė alyva ant išmetimo sistemos galėjo atsirasti keičiant automobilio tepalus ir šiam trūkumui pašalinti užtenka 10 minučių – tepalas yra tiesiog nuvalomas, taip pat patvirtino, jog atsakovė periodiškai šiame servise tikrino automobilio techninę būklę, taip pat buvo keičiami tepalai bei stabdžių skystis, jokių automobilio gedimų nebuvo pastebėta. Todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo abejoti, jog automobilio „Nissan Primera“ techninė apžiūra neatitiko Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės atlikimo tvarkos aprašo reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl įgytos transporto priemonės užslėptų trūkumų, apie kuriuos nežinojo ir negalėjo žinoti transporto priemonės įsigijimo metu, patirtų 1147,57 Eur nuostolių, kuriuos jai turi atlyginti atsakovė, atsakinga už parduoto daikto kokybę. Atsakovė neginčijo, jog jai buvo pateikta pretenzija ir panešta apie sugedusį automobilį, tačiau neigė, jog pardavimo metu automobilis turėjo kokių nors trūkumų, buvo netinkamos kokybės. Šias aplinkybes tiek atsakovė, tiek jos sutuoktinis S. B. patvirtino ir teismo posėdžio metu nurodę, jog automobilis buvo prižiūrimas, juo buvo kasdieną buvo nuvažiuojama vidutiniškai apie 10 km, retkarčiais kiek toliau, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Pažymėtina, jog ieškovė įsigijo trylikos metų senumo automobilį, kuriam buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, galiojanti iki 2018 m. vasario 17 d. (53 b. l.), ieškovė po jo įsigijimo automobilį eksploatavo – automobilis buvo naudojamas nuolat – juo buvo vykstama aplankyti klientus, važiuojama darbo reikalais. Kaip patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas mažosios bendrijos direktorius G. V., automobiliu be jokių gedimų buvo važinėjama du mėnesius, jis pastoviai valdė automobilį ir jokių trūkumų nepastebėjo. Tik po dviejų mėnesių automobilyje pakeitus tepalus, prasidėjo problemos – buvo tvarkoma stabdžių sistema, lango mechanizmas, sugedo vairo stiprintuvas, pradėjo bėgti tepalas. Iš tiesų, ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, jog praėjus dviem mėnesiams po įsigijimo automobilis „Nissan Primera“ buvo remontuotas, tačiau PVM sąskaitos faktūros neįrodo, jog ieškovės nurodyti automobilio defektai atsirado iki transporto priemonės perdavimo jai naudotis arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo. Įrodymas, patvirtinantis transporto priemonės defektus, galėtų būti ekspertizės aktas ar kiti patikimi įrodymai, neabejotinai patvirtinantys automobilio defektų atsiradimą iki jo perdavimo ieškovei. Tokių įrodymų teismui nebuvo pateikta.
Be to, CK 6.328 straipsnyje numatyta, kad pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.
Teismas vertina, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Jau vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Spręstina, kad ieškovei įsigyjant jau anksčiau eksploatuotą automobilį, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė turėjo pati įvertinti automobilio techninę būklę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis, o ne vien vadovautis pardavėjo konsultacija. Nekokybišku daiktą galima pripažinti tuomet, kai jis neatitinka normalių tam daiktui keliamų reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Elgdamasi neapdairiai ieškovė turi prisiimti savo veiksmų riziką. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklausiami liudytojais mažosios bendrijos „Redala“ direktorius G. V., taip pat atsakovės L. B. sutuoktinis S. B. bei pati atsakovė L. B. patvirtino, kad nebuvo prašoma automobilio patikrinti specializuotame servise.
CK 6.334 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendroji taisyklė, kuomet pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, o taip pat numatyti nurodytų teisių gynimo būdai. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė pirkta iš atsakovės L. B., kuri nėra profesionali pardavėja (priešingų duomenų byloje nepateikta).
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė L. B. pardavė automobilį su paslėptais defektais, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, ir yra atsakinga dėl ieškovės patirtų išlaidų automobilio remontui, todėl ieškovės mažosios bendrijos „Redala“ ieškinį atmeta.
Dėl kitų, aukščiau neaptartų, šalių argumentų teismas detaliau nepasisako, nes sprendžia, kad jie yra teisiškai nereikšmingi siekiant tinkamai išspręsti byloje kilusį ginčą.
Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos 700,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis) bei 4,29 ct išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 puntu, atsakovei grąžintina 53,00 Eur permokėto žyminio mokesčio, paduodant ieškinį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Redala“ (j. a. k. 304375495) 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovės L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Redala“ 4,29 Eur (keturis eurus 29 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Grąžinti ieškovei mažajai bendrijai „Redala“ 53,00 Eur (penkiasdešimt tris eurus) permokėto žyminio mokesčio (2017 m. liepos 21 d. mokėjimo nurodymai Nr. 1 ir Nr. 2).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.