Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-06-15 · Civilinė byla Nr. e2-22836-845/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-15
Bylos Nr.
e2-22836-845/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16346-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-22836-845/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16346-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.20.4.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 542,28 EUR skolą, 200,06 EUR delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškinio ir pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. šalys sudarė sutartį Nr. LU-2015/09/15 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo pasiūti ir perduoti atsakovui siuvimo gaminius pagal jo užsakymus (e. b. l. 5-6). Ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. spalio 27 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis perdavė atsakovui pagamintus gaminius, iš viso 7324,28 EUR sumai (e. b. l. 8-11). Atsakovas iki PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų terminų ir vėliau už pagamintus užsakymus nesusimokėjo, todėl ieškovas siuntė atsakovui raginimus padengti susidariusį įsiskolinimą (e. b. l. 16). Atsakovas 2017 m. kovo 3 d. garantiniu raštu prašė ieškovo leisti apmokėti sąskaitas per septynis mėnesius (e. b. l. 17). Ieškovas nesutiko laukti septynis mėnesius, kol atsakovas padengs susidariusį įsiskolinimą, todėl kreipėsi į teismą (e. b. l. 18). Kadangi pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, liko skolingas 5 542,28 EUR. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų padengęs susidariusią skolą ar pareiškęs pretenzijas dėl gaminių kokybės, nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad PVM sąskaitose–faktūrose nurodyti gaminiai jam nebuvo perduoti (CPK 178 straipsnis), o priešingai, 2017 m. kovo 3 d. garantiniu raštu pripažino susidariusį įsiskolinimą ieškovui, darytina išvada, kad ieškovas perdavė atsakovui gaminius, nurodytus minėtose PVM sąskaitose–faktūrose. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atsakovas turėjo pareigą sumokėti už jam perduotus ir pagamintus Sutartimi sulygtus gaminius. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdo sutartinės pareigos atsiskaityti už pagamintus gaminius, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 5 542,28 EUR skola (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys).

CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Atsakovas Sutarties 3.1.3 punktu už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti ieškovui 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos (e. b. l. 5). Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 200,06 EUR delspinigių už apmokėjimo termino praleidimą yra pagrįstas ir tenkintinas (e. b. l. 19).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5742,34 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 129 EUR dydžio žyminis mokestis.

Ieškovas taip pat prašė priteisti 500 EUR išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą rengiant ieškinį.

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą, teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal 2015 m. kovo 19 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio nuostatas, priteisiant užmokestį už advokato suteiktas teisines paslaugas turi būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, reikalavimo sumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą bei apimtį, į tai, kad byloje buvo priimtas sprendimas už akių, pats ieškinys yra surašytas nedidelės apimties, jam surašant nereikėjo naudoti teismų ar tarptautinės praktikos, o tai rodo, kad ieškinio surašymas, dokumentų rinkimas buvo nesudėtingas procesas, taip pat į Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki bendros 200 EUR sumos. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaidos atitiktų protingumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k.: (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k.: (duomenys neskelbtini), naudai 5 542,28 EUR skolą, 200,06 EUR delspinigių, iš viso - 5742,34 EUR (penkis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt du eurus 34 euro centus), 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5742,34 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 329 EUR (tris šimtus dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė