Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios A. J. įmonės ieškinį atsakovei A. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 8). Minėtoje nutartyje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei įmonė, nei jos savininkė A. J. registruoto turto neturi, nėra įrodymų apie A. J. įmonės vykdomą ūkinę veiklą bei atsiskaitymą su kreditoriumi (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriumi), konstatavo, jog ieškovė yra nemoki. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 5325,49 Eur sumai (b. l. 9). Atsakovė nuo 1991 m. balandžio 29 d. buvo A. J. įmonės savininke ir vadove (b. l. 15-16). Ieškovės bankroto administratorė nurodė, kad ieškovė yra nemoki nuo 1995 m. gegužės 24 d., kadangi nebuvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, jai neperduoti ieškovės apskaitos dokumentai, balansas, sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (b. l. 1-7, 10).

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. 45. Teismų praktika. 2017). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis CK 2.87 straipsnio 1-6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, t. y. neginčijo savo atsakomybės dėl laiku nesikreipimo iškelti bankroto bylą. Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovė, būdama A. J. įmonės savininke ir vadove, nesielgė rūpestingai, atidžiai bei apdairiai ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorei neperdavė ieškovės apskaitos dokumentų, balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys atsakovės pareigas veikti tinkamai įmonės (ieškovės) atžvilgiu, neatitinkantys rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartų bei imperatyvių įstatymų reikalavimų, todėl pripažintini neteisėtais (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai) bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiais su ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala. Kadangi minėtais atsakovės neteisėtais veiksmais buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, todėl iš atsakovės priteistina 5325,49 Eur dydžio žala, lygi ieškovės bankroto byloje patvirtintų jos kreditorinių finansinių reikalavimų sumai.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

Ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas. Iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 5325,49 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinas 120 Eur žyminis mokestis, nes ieškovė nuo jo mokėjimo paduodant ieškinį yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 5325,49 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt penkių eurų 49 centų) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – ieškovės bankrutuojančios A. J. įmonės, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) žyminį mokestį – valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.