Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vadovaujantis Direkcijos įstatais, Direkcijos veiklos tikslai yra teikti viešąsias paslaugas eksploatuojant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, atstatant ir eksploatuojant Šventosios valstybinį jūrų uostą ir valdant uostuose esančius valstybei nuosavybės teise priklausančius objektus, užtikrinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcionavimą ir konkurencingumą, atlikti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme Direkcijai numatytas funkcijas, siekti verslo vertės augimo ir pelno didėjimo, tinkamai eksploatuoti ir plėtoti uostų infrastruktūrą ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Direkcijos įstatų 16 punktas nustato, kad Direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

2018 m. gruodžio 18 d. internetiniame naujienų portale ATVIRAKLAIPEDA.LT buvo paskelbta publikacija apie tai, kad A. V. dalyvaus Klaipėdos mero rinkimuose, viešai paskelbta informacija, kad ieškovas dalyvaus būtent 2019 m. kovo 3 d. vyksiančiuose rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės mero postą ir sieks Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario mandato.

2019 m. sausio 16 d. naujienų portale LRT.LT pasirodė straipsnis „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai (I dalis)“. Straipsnyje buvo nurodyta, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių įmonių akcininkai I. U., L. B., V. D., A. T. suteikė finansinę paramą Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (toliau – ir LVŽS) rinkiminei kampanijai Klaipėdos mieste. L. B., V. D., A. T. dalyvavo 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą.

Ieškovas ieškinyje patikslina, kad I. U. yra UAB „Birių krovinių terminalas“ akcininkas; L. B. yra UAB „Fertimara“ akcininkas; V. D. yra kelių bendrovių: UAB „Birių krovinių terminalas“, UAB „Naftos regeneracijos grupė“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Papirus“), UAB „Fertimara“ akcininkas; A. T. yra UAB „Kamineros grupė“ akcininkas.

2019 m. vasario 7 d. naujienų portale LRT.LT pasirodė straipsnis „A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: verslo sąlygų gerinimas, žemė be konkursų ir laimėti pirkimai (II dalis)“. Straipsnyje vėl bandyta samprotauti apie ieškovo sąsajas su Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančiais verslininkais. Straipsnio autoriams ieškovas dar kartą nurodė, kad su „uostininkais“ artimų santykių nepalaiko.

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau ir – VRK) 2019 m. vasario 18 d. raštu Nr. 2-583(2.10) informavo VTEK, kad V. D. ir A. T. lėšas skyrė LVŽS Klaipėdos miesto skyriui. Ieškovas nurodo, kad VTEK 2019 m. vasario 25 d. raštu Nr. S-792-(1.2) kreipėsi į jį su prašymu pateikti išsamius paaiškinimus dėl 2019 m. sausio 17 d. nusišalinimo ir dėl galimybės toliau vadovauti Direkcijos veiklai turint omenyje, kad ieškovas ir verslininkai V. D., A. T., L. B. yra kandidatai į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą, yra nurodyti LVŽS sąraše, finansiškai parėmė LVŽS rinkiminę kampaniją.

Ieškovas dalyvavo rinkimuose į Klaipėdos miesto mero postą ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario postą. Ieškovas rinkimuose dalyvavo kartu su LVŽS sąrašu, tačiau pažymi, kad niekada nepriklausė šiai partijai, kaip jos narys ir jos veikloje nedalyvavo. Ieškovas po 2019 m. kovo 3 d. įvykusių rinkimų Klaipėdos miesto meru netapo, tapo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu.

Kiek ieškovui tapo žinoma, ministras R.Masiulis kreipėsi į VTEK, prašydamas pateikti nuomonę, ar išaiškėjusios aplinkybės dėl finansinės paramos skyrimo rinkiminei kampanijai, siekiant ieškovui Klaipėdos miesto mero posto, nekelia interesų konflikto ieškovui toliau užimant Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas. Kreipimesi susiekimo ministras Rokas Masiulis taip pat pageidavo sužinoti VTEK nuomonę ar Direkcijos generalinio direktoriaus nusišalinimo atveju, Direkcijos darbuotojų sprendimai dėl Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių bendrovių, kurių akcininkai dalyvavo rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius, būtų laikomi nešališkais. VTEK 2019 m. kovo 19 d. raštu susiekimo ministrui nurodė, kad neturi galimybės pateikti išankstinės nuomonės 2019 m. kovo 18 d. rašte nurodytais klausimais.

KVJUD valdyba 2019 m. kovo 22 d. posėdyje svarstė ieškovo, kaip Direkcijos generalinio direktoriaus, galimybę toliau eiti pareigas dėl 2019 m. sausio 17 d. nusišalinimo nuo visų su žiniasklaidoje įvardintų verslininkų bendrovėmis susijusių sprendimų priėmimo, bei dėl ieškovo išrinkimo į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą. Valdyba nutarė pateikti susisiekimo ministrui savo nuomonę, kadangi susisiekimo ministras buvo kreipęsis į valdybą raštu. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad Direkcijos valdybos nariui V. R. 2019 m. kovo 22 d. buvo pateiktas asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ raštas, kuriame pateikta nuomonė apie Direkcijos valdybos vaidmenį svarstant Direkcijos generalinio direktoriaus galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą, pasiūlyta įvertinti generalinio direktoriaus galimybę toliau eiti savo pareigas.

Direkcijos valdybos narys N. U. 2019 m. kovo 25 d. raštu susiekimo ministrui Rokui Masiuliui pateikė nuomonę apie susidariusią situaciją, iš esmės keldamas abejones, ar ieškovas bus nešališkas ir nepriklausomas priimant sprendimus, gavęs netiesioginę paramą iš Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių bendrovių akcininkų. Su tokiu interpretavimu ieškovas kategoriškai nesutinka.

Ieškovas 2019 m. kovo 25 d. raštu informavo susisiekimo ministrą, kad jam tapus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu, jis atšaukia savo 2019 m. sausio 17 d. nusišalinimą.

Susisiekimo ministras 2019 m. kovo 25 d. priėmė įsakymą Nr. 3P-78, kuriuo skyrė ieškovui keturių mėnesinių algų dydžio premiją už gerus darbo rezultatus.

Susisiekimo ministras 2019 m. kovo 25 d. priėmė įsakymą Nr. 3P-79, kuriuo nuo 2019 m. kovo 25 d. atšaukė ieškovą iš Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų, nurodė, kad pasibaigė 2013 m. vasario 4 d. darbo sutartis Nr. 277. Ieškovas tokį atliktą ministro veiksmą – atšaukimą iš pareigų – vertina kaip neteisėtą. Ieškovas, remiantis visais Direkcijos veiklą reglamentuojančiais tesiės aktais, sudaryta ir pratęsta, pakeista darbo sutartimi, turėjo teisę ir teisėtus lūkesčius eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas iki 2023 m. sausio 8 d., t.y. visą kadenciją.

Ministras, priimdamas įsakymą ieškovą atšaukti iš pareigų, pačiame įsakyme visiškai nenurodė jokių motyvų, kodėl ieškovas buvo atšauktas iš generalinio direktoriaus pareigų. Ieškovas gali tik preziumuoti aplinkybes, dėl kurių buvo atšauktas iš pareigų, kadangi jų nei Įsakymo priėmimo dieną, nei vėliau susisiekimo ministras Rokas Masiulis ieškovui nenurodė.

2019 m. kovo 25 d. naujienų portale delfi.lt pasirodė straipsnis „Masiulis apie V. atleidimą: šis sprendimas man gali „kainuoti postą“, iš kurio turinio ieškovui tapo aiškiau, kad jis atšauktas iš Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų dėl to, kad dalyvavo Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose, tapo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu, kaip ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių bendrovių akcininkai V. D. ir A. T.. Anot susiekimo ministro viešų komentarų, jam kilo abejonės, kaip ieškovas, „po rinkimų grįžęs į Uostą, galės prižiūrėti savo politinius partnerius objektyviai, ypač pareiškęs nusišalinimo atšaukimą“. Susiekimo ministro Roko Masiulio atliktą faktinį situacijos vertinimą ieškovas laiko visiškai nepagrįstu. Ieškovui kyla pagrįstų abejonių, ar iki Įsakymo priėmimo (ir po to) susisiekimo ministras siekė įvertinti, analizuoti ieškovo galimybę toliau eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas, ar rėmėsi vien žiniasklaidos žurnalistų selektyviu situacijos vertinimu. Ieškovas įsitikinęs, kad susisiekimo ministras vadovavosi ne savo vidiniu įsitikinimu ar aplinkybių vertinimu, o trečiųjų asmenų pateiktu faktų iškraipymu. Ministras negalėjo turėti ir nebuvo jokių duomenų, kad ieškovą, kaip kandidatą į Klaipėdos miesto savivaldybės mero ar tarybos postus būtų rėmę žiniasklaidoje paminėti verslininkai. Ieškovas teigia, kad susisiekimo ministro Roko Masiulio ir Direkcijos valdybos pozicija, jog I. U., L. B., V. D., A. T. rėmė ieškovo kandidatavimą į Klaipėdos miesto savivaldybės mero ir tarybos postus yra klaidinga.

Ieškovas įžiūri susisiekimo ministro vidinės valios nebuvimą, ką patvirtina situacija ministrui pasikreipus į VTEK dėl išankstinės nuomonės apie ieškovo galimybę toliau eiti pareigas po Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos rinkimų. VTEK 2019 m. kovo 19 d. susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui nurodė, kad neturi galimybės pateikti išankstinės nuomonės. Susisiekimo ministras taip pat kreipėsi į Direkcijos valdybą, kad ši pateiktų savo nuomonę dėl ieškovo galimybės toliau eiti generalinio direktoriaus pareigas, ir Valdyba svarstė šią situaciją, išvadas išdėstė 2019 m. kovo 22 d. posėdžio protokole Nr.4. Be to, ieškovas atkreipia dėmesį, kad Direkcijos valdybos 2019 m. kovo 22 d. posėdžio garso įrašas ir Direkcijos 2019 m. kovo 22 d. posėdžio protokolas Nr. 4 skiriasi iš esmės savo turiniu dėl pasisakiusių valdybos narių nuomonių išsiskyrimo ir to užfiksavimo protokole. Ieškovas nesutinka su valdybos primininko N. U. pasirašyta sprendimo rezoliucine dalimi, jog dauguma valdybos narių išreiškė abejonę dėl ieškovo gebėjimo tinkamai eiti savo pareigas, nes iš tiesų daugumos balsų nebuvo. Vadovaujantis Direkcijos įstatų 34 punktu, valdybos sprendimai laikomi priimtais, jei už juos balsuoja daugiau nei pusė narių. 2019 m. kovo 22 d. Direkcijos valdybos posėdyje balsavo „už“ tik du iš penkių valdybos narių, todėl ieškovo atžvilgiu buvo priimtas neteisėtas ir negaliojantis valdybos sprendimas. Pačiam ieškovui apskritai nebuvo leista dalyvauti Valdybos posėdyje ir paaiškinti susidariusią situaciją. Todėl, ieškovo vertinimu, susisiekimo ministras, nežinodamas tikrosios reikalų padėties, 2019 m. kovo 25 d. priimdamas Įsakymą ieškovo atžvilgiu, vadovavosi neteisėtu Direkcijos valdybos 2019 m. kovo 22 d. posėdžio protokolu. Ieškovas abejoja valdybos kompetencija susisiekimo ministrui teikti nuomonę apie Direkcijos generalinio vadovo veiklą. Nei Direkcijos įstatai, nei VSĮĮ nenurodo, kad valdybos funkcijoms būtų priskirta teikti nuomones savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai dėl generalinio direktoriaus veiksmų, o šiuo atveju – dėl dalyvavimo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos rinkimuose ir tolimesnio pareigų ėjimo. Susisiekimo ministras privalėjo įvertinti, kad ieškovo atžvilgiu tyrimą atlieka VTEK, o Direkcijos valdyba apskritai nekompetentinga nušalinti ar atšaukti generalinį direktorių. Susisiekimo ministras priėmė skubotą ir nepagrįstą Įsakymą. Ieškovas teigia, kad su juo buvo susidorota politiškai, nors jo vadovaujama Direkcija parodė vienus geriausių valdymo ir finansinius rezultatus Lietuvoje ir Europoje.

Susisiekimo ministras, neturėdamas jokių duomenų apie ieškovo viešųjų ir privačių interesų konflikto užuomazgas, vadovaudamasis Direkcijos valdybos nuomone, vietoje to, kad būtų vertinęs paties ieškovo dar nuo 2019 m. sausio 17 d. pateiktą nusišalinimą ir po Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos rinkimų pateiktą nusišalinimo atšaukimą, priėmė neteisėtą Įsakymą atšaukti ieškovą iš Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų. Ieškovas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, nesudarė situacijos, kuri galėtų bent menkiausiai suponuoti nebepasitikėjimą ieškovu. Ministro priimtas įsakymas dėl ieškovo atšaukimo buvo itin skubotas, priimtas surašant su akivaizdžiomis klaidomis pavadinimuose, tad ieškovas vertina, kad jo atšaukimo buvo siekiama bet kokiomis priemonėmis, artėjant Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimams, norint paskirti į svarbius postus ministrui palankius asmenis.

Ieškovas patikslina, kad jo kadencija privalėjo trukti iki 2023 m. sausio 1 d. Remdamasis VSĮĮ 11 straipsniu, kad valstybės ar savivaldybės įmonės vadovas gali būti skiriamas antrajai kadencijai, jei įmonės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus, ieškovas teigia, kad įmonės vadovas negali būti atšaukiamas tiesiog, be jokio teisėto pagrindo ar dėl aplinkybių, kurios apskritai nesusiklostė.

Teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovas iš esmės palaikė visus savo argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, prašydami visa apimtimi tenkinti ieškinio reikalavimus, akcentuodami, jog susisiekimo ministro priimtas įsakymas atšaukti ieškovą iš pareigų buvo visiškai nemotyvuotas, priimtas skubotai ir nevertinant ieškovo ministrui išdėstytų paaiškinimų dėl susidariusios situacijos jam kandidatavus į Klaipėdos miesto savivaldybės merus ir laimėjus vietą Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje, LVŽS remiant Uosto teritorijoje veikiančių bendrovių verslininkams. Ieškovas paaiškino, kad ministras iš esmės jam darė psichologinį spaudimą, versdamas rašyti pareiškimą dėl nusišalinimo, neįsiklausydamas į jo paaiškinimus, kad jis neturi jokių asmeninių sąsajų su dienraščių publikacijoje įvardintais verslininkais, kaip tik darbinius santykius, ir jis nežinojęs apie jų finansinę paramą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, su kurios sąrašu pats kandidatavo į merus. Ne kartą bandė paaiškinti ministrui, kad asmeniškai jo partija nerėmė, todėl jokio interesų konflikto neįžvelgia. Ieškovo atstovas pabrėžė, kad VSĮĮ įtvirtinta atšaukimo teisė turi būti įgyvendinama tam tikra tvarka, ir tai negali būti vertinama kaip absoliuti kažkieno nuomonė ar absoliuti diskrecija. Be priežasties įgyvendinama teisė atšaukti valstybės įmonės vadovą tai jau grėsmė nacionaliniam saugumui. Ieškovas laiko ministro viešai išsakytus teiginius apie ieškovo galimybę prižiūrėti „politinius partnerius“ kaip pagrindą vertinti atleidimą diskriminaciniu pagrindu dėl politinių pažiūrų. Ieškovas argumentuoja, jog atleidžiant jį, nebuvo ministro valios (ji įtakota įvairiausių su ieškovo tiesiogine veikla nesusijusių aplinkybių ir trečiųjų asmenų nuomonės), atleidimo motyvai buvo diskriminacinio pobūdžio, ydingai panaudota absoliučios diskrecijos teisė, ieškovo atšaukimo motyvų iš viso nebuvo nurodyta įsakyme ir ministro įsakymas neatitinka VSĮĮ įtvirtintų įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindų (el.b.l.90-91, t.II).

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. V. 2013 m. vasario 4 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr.277 pagrindu nuo 2013-02-05 ėjo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas (el.b.l.16-18, t.I, b.l.74-75, t.II). 2018 m. sausio 9 d. darbo sutarties pakeitimu darbo sutartis iš neterminuotos tapo terminuota, atsižvelgiant į VSĮĮ 11 straipsnio 1 dalį, nustačius 5 metų kadenciją, skaičiuojamą nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2023 m. sausio 8 d. (el.b.l.76, t.II).

Darbo sutartis pasibaigė 2019 m. kovo 25 d., tos pačios dienos susisiekimo ministro įsakymo Nr.3P-79 „Dėl A. V. atšaukimo ir jo darbo sutarties pasibaigimo“ pagrindu (el.b.l. 100-101, t.I; el.b.l. 77, t.II).

2019 m. kovo 25 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr.3P-78 ieškovui buvo skirta 4 mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžių premija iš valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pelno už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų vykdymą 2018 metais (el.b.l.97, t.I).

2019 m. kovo 25 d. įsakyme Nr.3P-79 „Dėl A. V. atšaukimo ir jo darbo sutarties pasibaigimo“ nurodyta, jog įsakymas priimtas, vadovaujantis VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 11 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto [direkcijos – teisėjos patikslinimas] įstatų 17.4 papunkčiu.

Taigi, nurodytas VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisę skirti ir atšaukti įmonės vadovą, nustatyti darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaryti ir nutraukti darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtinti įmonės vadovo pareigybės nuostatus. Kaip seka iš ministro įsakymo, jis pasinaudojo šia Įstatymo suteikiama teise, o būtent, atšaukti valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių iš pareigų.

VSĮĮ 11 straipsnio 8 dalis detalizuoja įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priimto sprendimo atšaukti įmonės vadovą įvykdymo tvarką, t.y., kad su juo sudaryta darbo sutartis turi pasibaigti Darbo kodekse nustatyta tvarka. Be to, jeigu įmonės vadovas buvo paskirtas įmonės valdybos nariu, atšaukus jį iš vadovo pareigų, jis atšaukiamas ir iš įmonės valdybos narių. Kaip šis straipsnis ir numato, atsakovas vadovavosi ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis, numatančiomis, jog be kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka; ir darbo santykiams su juridinio asmens vadovu trukus ilgiau kaip dvejus metus ir jį atšaukus prieš darbo sutarties termino pabaigą 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

Kaip nustatyta byloje (dėl ko nekilo ginčo), ieškovas atleistas ne dėl jo kaltų veiksmų. Ieškovui, 2019-03-25 ministro įsakymu Nr. 3P-79 buvo nurodyta išmokėti ne tik piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, bet ir vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Be to, ministro įsakymu Nr.3P-78 buvo skirta ieškovui ir 4 mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžių premija už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų vykdymą 2018 metais (el.b.l.97, t.I).

Apibendrinant išdėstytus ministro įsakyme nurodytus ieškovo atleidimo iš darbo įstatyminius pagrindus, teismas neturi pagrindo analizuoti jokių ieškovo, neva, kaltų veiksmų, nes tokiais faktais šalys nesirėmė ir byloje nėra jokių duomenų apie bent kokius veiksmus, galėjusius sąlygoti darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis).

Kaip ne kartą akcentavo atsakovas procesiniuose dokumentuose, bei atsakovo atstovė teismo posėdyje, ieškovas atšauktas iš pareigų be kaltės, vadovaujantis specialiuoju darbo sutarties pasibaigimo pagrindu – DK 104 straipsnio 1 dalimi, nukreipiančia į įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatytą tvarką. Sistemiškai aiškinant darbo teisės normas ir kitų įstatymų ar steigimo dokumentų nuostatas, 104 straipsnio 1 dalyje numatytas darbo sutarties pasibaigimas yra sąlygotas būtent kituose įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatytos tvarkos.

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės įmonės savininkė yra valstybė; valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybės įgaliotą valstybės instituciją. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina viena valstybės institucija. Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatų 16 punkte įtvirtinta nuostata, kad Uosto direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Tų pačių įstatų 38 punktas numato, kad Uosto direkcijos vadovas – generalinis direktorius – yra vienasmenis Uosto direkcijos valdymo organas. Pagal Įstatų 39 punktą, generalinį direktorių skiria ir atšaukia Susisiekimo ministerija. Įstatų 44 punktas (su 13 papunkčių) numato, už ką atsako Generalinis direktorius. 47 punktu numatyta, jog susisiekimo ministerijai priėmus sprendimą atšaukti generalinį direktorių, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka (el.b.l.139-148, t.I).

Šalys iš esmės neginčija susisiekimo ministro teisės spręsti dėl valstybės įmonės KVJUD vadovo atšaukimo iš pareigų. Šiuo atveju, ginčas kilo, ar buvo situacija, aplinkybės, galėjusios sąlygoti absoliučios teisės realizavimą, ar ministras neperžengė diskrecijos, kartu ir absoliučios teisės, ribų juridinio asmens vadovo atšaukimo procese.