Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-17 · Civilinė byla Nr. e2-18053-631/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-15Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2019-12-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2020-01-17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
e2-18053-631/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12437-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gitana Butrimaitė
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
Advokatai
Darius Krukonis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-18053-631/2019Proceso Nr. 2-68-3-12437-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.10.10.; 1.3.2.10.; 1.4.2; 3.2.6.1.; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovui A. V., jo atstovui advokatui Dariui Krukoniui, atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovei Eglei Mečkovskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, dėl juridinio asmens vadovo atšaukimo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti susisiekimo ministro Roko Masiulio 2019 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 3P-79 (toliau ir – Įsakymas), kuriuo ieškovas A. V. buvo atšauktas iš valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau tekste ir – Direkcija, KVJUD) generalinio direktoriaus pareigų; 2) pripažinti ieškovo A. V. atleidimą iš valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigų neteisėtu; 3) grąžinti ieškovą A. V. į darbą; 4) priteisti ieškovui A. V. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2019 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis pagal 2013 m. vasario 4 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. 277, sudarytą su valstybės įmone Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nuo 2013 m. vasario 5 d. pradėjo eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas.

Vadovaujantis Direkcijos įstatais, Direkcijos veiklos tikslai yra teikti viešąsias paslaugas eksploatuojant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, atstatant ir eksploatuojant Šventosios valstybinį jūrų uostą ir valdant uostuose esančius valstybei nuosavybės teise priklausančius objektus, užtikrinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcionavimą ir konkurencingumą, atlikti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme Direkcijai numatytas funkcijas, siekti verslo vertės augimo ir pelno didėjimo, tinkamai eksploatuoti ir plėtoti uostų infrastruktūrą ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Direkcijos įstatų 16 punktas nustato, kad Direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

2018 m. gruodžio 18 d. internetiniame naujienų portale ATVIRAKLAIPEDA.LT buvo paskelbta publikacija apie tai, kad A. V. dalyvaus Klaipėdos mero rinkimuose, viešai paskelbta informacija, kad ieškovas dalyvaus būtent 2019 m. kovo 3 d. vyksiančiuose rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės mero postą ir sieks Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario mandato.

2019 m. sausio 16 d. naujienų portale LRT.LT pasirodė straipsnis „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai (I dalis)“. Straipsnyje buvo nurodyta, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių įmonių akcininkai I. U., L. B., V. D., A. T. suteikė finansinę paramą Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (toliau – ir LVŽS) rinkiminei kampanijai Klaipėdos mieste. L. B., V. D., A. T. dalyvavo 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą.

Ieškovas ieškinyje patikslina, kad I. U. yra UAB „Birių krovinių terminalas“ akcininkas; L. B. yra UAB „Fertimara“ akcininkas; V. D. yra kelių bendrovių: UAB „Birių krovinių terminalas“, UAB „Naftos regeneracijos grupė“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Papirus“), UAB „Fertimara“ akcininkas; A. T. yra UAB „Kamineros grupė“ akcininkas.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad 2019 m. sausio 17 d. nuvyko pas susisiekimo ministrą Roką Masiulį paaiškinti viešumoje pasirodžiusios informacijos apie publikacijoje paminėtų verslininkų paramą LVŽS rinkiminei kampanijai, kaip tai susiję su paties ieškovo dalyvavimu Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose. Susisiekimo ministrą domino, ar ieškovas nėra supainiojęs viešųjų ir privačių interesų, kadangi nebuvo aišku, ar minėti verslininkai nėra tiesiogiai materialiai parėmę patį ieškovą, jam rinkimuose kandidatuojant į Klaipėdos savivaldybės merus ir tarybą. Taigi, ieškovas nurodo 2019 m. sausio 17 d. susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui įteikęs pranešimą apie nusišalinimą nuo visų su žiniasklaidoje įvardintų verslininkų bendrovėmis susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, nagrinėjimo, priėmimo, kad nekiltų jokių dviprasmybių, bei siekiant kurti skaidrius bei pasitikėjimu grįstus santykius. Papildomai ieškovas akcentavo, kad jokių privačių interesų ir sąsajų su žiniasklaidoje įvardintais verslininkais neturi, o Direkcija ir verslininkų įmonės yra susijusios tik darbiniais santykiais. Kaip nurodo ieškovas, susisiekimo ministras 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 2-684 ieškovo 2019 m. sausio 17 d. nusišalinimą priėmė.

Ieškovui 2019 m. vasario mėn. papildomai tapo žinoma, kad Lietuvos Respublikos Seimo narė G. S. 2019 m. sausio 17 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – VTEK) dėl ieškovo galimai supainiotų viešųjų ir privačių interesų, dalyvaujant Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose, nes LVŽS rinkiminę kampaniją parėmė Direkcijos valdomame Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių bendrovių akcininkai I. U., L. B., V. D., A. T..

2019 m. vasario 7 d. naujienų portale LRT.LT pasirodė straipsnis „A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: verslo sąlygų gerinimas, žemė be konkursų ir laimėti pirkimai (II dalis)“. Straipsnyje vėl bandyta samprotauti apie ieškovo sąsajas su Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančiais verslininkais. Straipsnio autoriams ieškovas dar kartą nurodė, kad su „uostininkais“ artimų santykių nepalaiko.

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau ir – VRK) 2019 m. vasario 18 d. raštu Nr. 2-583(2.10) informavo VTEK, kad V. D. ir A. T. lėšas skyrė LVŽS Klaipėdos miesto skyriui. Ieškovas nurodo, kad VTEK 2019 m. vasario 25 d. raštu Nr. S-792-(1.2) kreipėsi į jį su prašymu pateikti išsamius paaiškinimus dėl 2019 m. sausio 17 d. nusišalinimo ir dėl galimybės toliau vadovauti Direkcijos veiklai turint omenyje, kad ieškovas ir verslininkai V. D., A. T., L. B. yra kandidatai į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą, yra nurodyti LVŽS sąraše, finansiškai parėmė LVŽS rinkiminę kampaniją.

Ieškovas dalyvavo rinkimuose į Klaipėdos miesto mero postą ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario postą. Ieškovas rinkimuose dalyvavo kartu su LVŽS sąrašu, tačiau pažymi, kad niekada nepriklausė šiai partijai, kaip jos narys ir jos veikloje nedalyvavo. Ieškovas po 2019 m. kovo 3 d. įvykusių rinkimų Klaipėdos miesto meru netapo, tapo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo 2019 m. kovo 14 d. VTEK pateikęs paaiškinimą, kad apie verslininkų V. D., I. U., L. B., A. T. paaukotas lėšas LVŽS rinkiminei kampanijai nieko nežinojęs iki 2019 m. sausio 16 d. viešumoje pasirodžiusio LRT.LT straipsnio. Ieškovas nurodė, kad su minėtais asmenimis nėra niekaip susijęs, nėra gavęs jokios paramos, neturi jokių privačių interesų, bei kad nusišalino nuo klausimų, susijusių su minėtų verslininkų įmonėmis, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo.

Kiek ieškovui tapo žinoma, ministras R.Masiulis kreipėsi į VTEK, prašydamas pateikti nuomonę, ar išaiškėjusios aplinkybės dėl finansinės paramos skyrimo rinkiminei kampanijai, siekiant ieškovui Klaipėdos miesto mero posto, nekelia interesų konflikto ieškovui toliau užimant Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas. Kreipimesi susiekimo ministras Rokas Masiulis taip pat pageidavo sužinoti VTEK nuomonę ar Direkcijos generalinio direktoriaus nusišalinimo atveju, Direkcijos darbuotojų sprendimai dėl Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių bendrovių, kurių akcininkai dalyvavo rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius, būtų laikomi nešališkais. VTEK 2019 m. kovo 19 d. raštu susiekimo ministrui nurodė, kad neturi galimybės pateikti išankstinės nuomonės 2019 m. kovo 18 d. rašte nurodytais klausimais.

KVJUD valdyba 2019 m. kovo 22 d. posėdyje svarstė ieškovo, kaip Direkcijos generalinio direktoriaus, galimybę toliau eiti pareigas dėl 2019 m. sausio 17 d. nusišalinimo nuo visų su žiniasklaidoje įvardintų verslininkų bendrovėmis susijusių sprendimų priėmimo, bei dėl ieškovo išrinkimo į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą. Valdyba nutarė pateikti susisiekimo ministrui savo nuomonę, kadangi susisiekimo ministras buvo kreipęsis į valdybą raštu. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad Direkcijos valdybos nariui V. R. 2019 m. kovo 22 d. buvo pateiktas asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ raštas, kuriame pateikta nuomonė apie Direkcijos valdybos vaidmenį svarstant Direkcijos generalinio direktoriaus galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą, pasiūlyta įvertinti generalinio direktoriaus galimybę toliau eiti savo pareigas.

Direkcijos valdybos narys N. U. 2019 m. kovo 25 d. raštu susiekimo ministrui Rokui Masiuliui pateikė nuomonę apie susidariusią situaciją, iš esmės keldamas abejones, ar ieškovas bus nešališkas ir nepriklausomas priimant sprendimus, gavęs netiesioginę paramą iš Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių bendrovių akcininkų. Su tokiu interpretavimu ieškovas kategoriškai nesutinka.

Ieškovas 2019 m. kovo 25 d. raštu informavo susisiekimo ministrą, kad jam tapus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu, jis atšaukia savo 2019 m. sausio 17 d. nusišalinimą.

Susisiekimo ministras 2019 m. kovo 25 d. priėmė įsakymą Nr. 3P-78, kuriuo skyrė ieškovui keturių mėnesinių algų dydžio premiją už gerus darbo rezultatus.

Susisiekimo ministras 2019 m. kovo 25 d. priėmė įsakymą Nr. 3P-79, kuriuo nuo 2019 m. kovo 25 d. atšaukė ieškovą iš Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų, nurodė, kad pasibaigė 2013 m. vasario 4 d. darbo sutartis Nr. 277. Ieškovas tokį atliktą ministro veiksmą – atšaukimą iš pareigų – vertina kaip neteisėtą. Ieškovas, remiantis visais Direkcijos veiklą reglamentuojančiais tesiės aktais, sudaryta ir pratęsta, pakeista darbo sutartimi, turėjo teisę ir teisėtus lūkesčius eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas iki 2023 m. sausio 8 d., t.y. visą kadenciją.

Ministras, priimdamas įsakymą ieškovą atšaukti iš pareigų, pačiame įsakyme visiškai nenurodė jokių motyvų, kodėl ieškovas buvo atšauktas iš generalinio direktoriaus pareigų. Ieškovas gali tik preziumuoti aplinkybes, dėl kurių buvo atšauktas iš pareigų, kadangi jų nei Įsakymo priėmimo dieną, nei vėliau susisiekimo ministras Rokas Masiulis ieškovui nenurodė.

2019 m. kovo 25 d. naujienų portale delfi.lt pasirodė straipsnis „Masiulis apie V. atleidimą: šis sprendimas man gali „kainuoti postą“, iš kurio turinio ieškovui tapo aiškiau, kad jis atšauktas iš Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų dėl to, kad dalyvavo Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose, tapo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu, kaip ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių bendrovių akcininkai V. D. ir A. T.. Anot susiekimo ministro viešų komentarų, jam kilo abejonės, kaip ieškovas, „po rinkimų grįžęs į Uostą, galės prižiūrėti savo politinius partnerius objektyviai, ypač pareiškęs nusišalinimo atšaukimą“. Susiekimo ministro Roko Masiulio atliktą faktinį situacijos vertinimą ieškovas laiko visiškai nepagrįstu. Ieškovui kyla pagrįstų abejonių, ar iki Įsakymo priėmimo (ir po to) susisiekimo ministras siekė įvertinti, analizuoti ieškovo galimybę toliau eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas, ar rėmėsi vien žiniasklaidos žurnalistų selektyviu situacijos vertinimu. Ieškovas įsitikinęs, kad susisiekimo ministras vadovavosi ne savo vidiniu įsitikinimu ar aplinkybių vertinimu, o trečiųjų asmenų pateiktu faktų iškraipymu. Ministras negalėjo turėti ir nebuvo jokių duomenų, kad ieškovą, kaip kandidatą į Klaipėdos miesto savivaldybės mero ar tarybos postus būtų rėmę žiniasklaidoje paminėti verslininkai. Ieškovas teigia, kad susisiekimo ministro Roko Masiulio ir Direkcijos valdybos pozicija, jog I. U., L. B., V. D., A. T. rėmė ieškovo kandidatavimą į Klaipėdos miesto savivaldybės mero ir tarybos postus yra klaidinga.

Šalies argumentai

Ieškovas 2019 m. sausio 17 d. nusišalinimo pareiškime aiškiai nurodė, kad jokių privačių interesų su LVŽS rinkiminę kampaniją parėmusiais verslininkais neturi, su jais nėra susijęs. Ieškovas nusišalino nuo sprendimų rengimo, svarstymo, nagrinėjimo, priėmimo dėl to, kad būtų pašalinta bet kokia interesų konflikto galima regimybė, neskaitant galimybės kilti interesų konfliktui. Vien tai, kad ieškovas pateikė susisiekimo ministrui nusišalinimą, nesudarė jokių viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijos, nesukūrė prielaidų nepasitikėti ieškovu. Ieškovas teigia turįs konstitucinę teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose. Ir tai, kad ieškovas buvo išrinktas į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą, bei siekė toliau eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas, savaime negali sudaryti jokio pagrindo nepasitikėti valstybės įmonės vadovu. Ieškovo vertinimu, ir ta aplinkybė, kad ieškovas kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla susijusių bendrovių akcininkais buvo įtraukti į LVŽS sąrašą, parėmė LVŽS rinkiminę kampaniją Klaipėdos mieste, nesudarė pagrindo nepasitikėti ieškovu. Nėra jokių duomenų, kad į Klaipėdos miesto tarybą kandidatavę verslininkai I. U., L. B., V. D., A. T. būtų rėmę ieškovą. Ieškovas kategoriškai nurodo neturįs jokių sąsajų su minėtais asmenimis.

Ieškovas įžiūri susisiekimo ministro vidinės valios nebuvimą, ką patvirtina situacija ministrui pasikreipus į VTEK dėl išankstinės nuomonės apie ieškovo galimybę toliau eiti pareigas po Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos rinkimų. VTEK 2019 m. kovo 19 d. susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui nurodė, kad neturi galimybės pateikti išankstinės nuomonės. Susisiekimo ministras taip pat kreipėsi į Direkcijos valdybą, kad ši pateiktų savo nuomonę dėl ieškovo galimybės toliau eiti generalinio direktoriaus pareigas, ir Valdyba svarstė šią situaciją, išvadas išdėstė 2019 m. kovo 22 d. posėdžio protokole Nr.4. Be to, ieškovas atkreipia dėmesį, kad Direkcijos valdybos 2019 m. kovo 22 d. posėdžio garso įrašas ir Direkcijos 2019 m. kovo 22 d. posėdžio protokolas Nr. 4 skiriasi iš esmės savo turiniu dėl pasisakiusių valdybos narių nuomonių išsiskyrimo ir to užfiksavimo protokole. Ieškovas nesutinka su valdybos primininko N. U. pasirašyta sprendimo rezoliucine dalimi, jog dauguma valdybos narių išreiškė abejonę dėl ieškovo gebėjimo tinkamai eiti savo pareigas, nes iš tiesų daugumos balsų nebuvo. Vadovaujantis Direkcijos įstatų 34 punktu, valdybos sprendimai laikomi priimtais, jei už juos balsuoja daugiau nei pusė narių. 2019 m. kovo 22 d. Direkcijos valdybos posėdyje balsavo „už“ tik du iš penkių valdybos narių, todėl ieškovo atžvilgiu buvo priimtas neteisėtas ir negaliojantis valdybos sprendimas. Pačiam ieškovui apskritai nebuvo leista dalyvauti Valdybos posėdyje ir paaiškinti susidariusią situaciją. Todėl, ieškovo vertinimu, susisiekimo ministras, nežinodamas tikrosios reikalų padėties, 2019 m. kovo 25 d. priimdamas Įsakymą ieškovo atžvilgiu, vadovavosi neteisėtu Direkcijos valdybos 2019 m. kovo 22 d. posėdžio protokolu. Ieškovas abejoja valdybos kompetencija susisiekimo ministrui teikti nuomonę apie Direkcijos generalinio vadovo veiklą. Nei Direkcijos įstatai, nei VSĮĮ nenurodo, kad valdybos funkcijoms būtų priskirta teikti nuomones savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai dėl generalinio direktoriaus veiksmų, o šiuo atveju – dėl dalyvavimo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos rinkimuose ir tolimesnio pareigų ėjimo. Susisiekimo ministras privalėjo įvertinti, kad ieškovo atžvilgiu tyrimą atlieka VTEK, o Direkcijos valdyba apskritai nekompetentinga nušalinti ar atšaukti generalinį direktorių. Susisiekimo ministras priėmė skubotą ir nepagrįstą Įsakymą. Ieškovas teigia, kad su juo buvo susidorota politiškai, nors jo vadovaujama Direkcija parodė vienus geriausių valdymo ir finansinius rezultatus Lietuvoje ir Europoje.

Šalies argumentai

Ieškovas mano, kad Direkcijos valdybos neužtikrintumą ir formalų atsakymą dar patvirtina ir tai, kad valdybos narys V. R. kreipėsi į asociaciją „Baltic Institute of Corporate Governance“ dėl nuomonės pateikimo apie ieškovo situaciją. Šios Asociacijos ir Direkcijos valdybos narių ryšiai ieškovui kelia pagrįstų abejonių, turint žinioje, kad susisiekimo viceministras Paulius Martinkus (vizavęs ministro įsakymą dėl ieškovo atšaukimo) su asociacija „Baltic Institute of Corporate Governance“ yra susijęs tam tikrais ryšiais. Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus 2014 – 2016 metais ėjo asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidento pareigas.

Susisiekimo ministras, neturėdamas jokių duomenų apie ieškovo viešųjų ir privačių interesų konflikto užuomazgas, vadovaudamasis Direkcijos valdybos nuomone, vietoje to, kad būtų vertinęs paties ieškovo dar nuo 2019 m. sausio 17 d. pateiktą nusišalinimą ir po Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos rinkimų pateiktą nusišalinimo atšaukimą, priėmė neteisėtą Įsakymą atšaukti ieškovą iš Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų. Ieškovas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, nesudarė situacijos, kuri galėtų bent menkiausiai suponuoti nebepasitikėjimą ieškovu. Ministro priimtas įsakymas dėl ieškovo atšaukimo buvo itin skubotas, priimtas surašant su akivaizdžiomis klaidomis pavadinimuose, tad ieškovas vertina, kad jo atšaukimo buvo siekiama bet kokiomis priemonėmis, artėjant Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimams, norint paskirti į svarbius postus ministrui palankius asmenis.

Ieškovas patikslina, kad jo kadencija privalėjo trukti iki 2023 m. sausio 1 d. Remdamasis VSĮĮ 11 straipsniu, kad valstybės ar savivaldybės įmonės vadovas gali būti skiriamas antrajai kadencijai, jei įmonės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus, ieškovas teigia, kad įmonės vadovas negali būti atšaukiamas tiesiog, be jokio teisėto pagrindo ar dėl aplinkybių, kurios apskritai nesusiklostė.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo turėjęs pagrįstą ir teisėtą lūkestį eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas iki 2023 m. sausio 1 d., kuomet pasibaigtų jo kadencija. Vien tai, kad VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punktas nustato, jog savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nesukuria absoliučios teisės atlikti šiuos veiksmus. Ieškovo veikla buvo įvertinta teigiamai, jam skirta premija. Direkcijos veikla vertinta teigiamai, viršijo užsibrėžtus tikslus. Pagrindų atšaukti ieškovą susisiekimo ministras neturėjo, klaidingai vertino žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, net nesikreipė, kad ieškovas paaiškintų žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją. Ieškovas nurodo, kad susisiekimo ministro priimtas Įsakymas ieškovo atžvilgiu yra individualus administracinis aktas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Tuo tarpu, iš susisiekimo ministro Roko Masiulio Įsakymo nėra galimybės nustatyti dėl kokių aplinkybių ieškovas buvo atšauktas iš Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų. Ieškovo atžvilgiu priimtas Įsakymas yra absoliučiai nemotyvuotas jokiais faktais ir aplinkybėmis, nepateikti jokie argumentai dėl ieškovo atšaukimo, todėl vertinant atšaukimo teisėtumą ir pagrįstumą į tai taip pat privalo būti atsižvelgta. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta ieškinyje, ieškovas daro išvadą, kad jo atšaukimas iš Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų yra neteisėtas, nemotyvuotas, neatlikus jokio faktinių aplinkybių vertinimo, nepagrįstai vadovaujantis Direkcijos valdybos pozicija, kurioje iškraipyti faktai (el.b.l.1-15, t.I).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau ir – Susisiekimo ministerija, Ministerija) atsiliepimu į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutinka, nurodo, kad ieškovas buvo atšauktas iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo (toliau - VSĮĮ) 4 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 11 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 3-118 „Dėl valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatų pakeitimo“ (toliau - Įstatai) 17.4 papunkčiu. Įsakymas, kuriuo atšauktas ieškovas, buvo pagrįstas teisės aktų nuostatomis, nurodytomis Įsakymo preambulėje, o faktą, jog įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija pagal VSĮĮ turi neapribotas teises atšaukti įmonės vadovą iš pareigų, atsakovas grindžia tiek įstatymo nuostatomis, tiek teismų praktika. Atsakovas teigia, kad ieškovas neteisingai interpretuoja valstybės įmonės atšaukimo iš pareigų pagrindus (pagal VSĮĮ 11 straipsnio 2 dalį, jei įmonės veiklos tikslai nepasiekti, ir pagal VSĮĮ 11 straipsnio 5 dalį, jeigu patenka į 5 dalyje nurodytas situacijas, dėl kurių negali eiti pareigų), susiaurindamas VSĮĮ teisės normas dėl vadovo atšaukimo ir sąmoningai nesiremia Darbo kodeksu. Atsakovas paaiškina, kad Įsakymas pagrįstas teisės aktų, kuriais buvo remtasi atšaukiant ieškovą ir nutraukiant su juo darbo sutartį, nuostatomis, tiek VSĮĮ, tiek Darbo kodekso, tiek KVJUD įstatų. Atsakovas remiasi Darbo kodekso 53 straipsniu, nurodydamas, kad atšaukiant ieškovą buvo remiamasi būtent 53 straipsnio 7 punkto nuostata, aiškiai nukreipiančia į specialųjį įstatymą (VSĮĮ), kuriame ir įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo pagrindas - įmonės vadovo atšaukimas. Atsakovas, formuluodamas Įsakyme atšaukimo iš vadovo pareigų teisinį pagrindą, prioriteto tvarka nurodė VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, pažymėdamas tuo absoliučią įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisę atšaukti vadovą iš pareigų. Atsakovas remiasi ir teismų formuojama praktika dėl įmonės vadovo atšaukimo, kad kasacinio teismo praktikoje nenumatyta, jog sprendimas dėl atšaukimo turi būti motyvuotas, arba kad atšaukimo motyvų sprendime nenurodymas galėtų nulemti paties sprendimo neteisėtumą. Kaip teigia atsakovas, svarbu pažymėti, kad VSĮĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta. kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia Darbo kodekse nustatyta tvarka. Iki 2015 m. kovo 1 d. galiojusioje šios normos redakcijoje, 7 dalyje buvo reikalaujama, kad sprendimas atšaukti įmonės vadovą turi būti motyvuotas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad įstatymų leidėjo valia buvo pakeisti minimą tesiės normą, nebenumatant būtinybės motyvuoti įmonės vadovo atšaukimą. Pasak atsakovo, teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo atšaukimas yra absoliuti jį paskyrusio organo teisė. t. y. įmonės vadovas gali būti atšaukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitu aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Atsakovas nurodo, jog kasacinės instancijos teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog teisė atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; šios teisės absoliutumą lemia vienasmenio juridinio asmens valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių santykių pobūdis; pagal bendrąją taisyklę nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018).

Atsakovas taip pat nurodo nesutinkantis su ieškovo argumentais dėl jo kadencijos trukmės, kuri buvo numatyta iki 2023 m. sausio 1 d. Nurodo, kad VSĮĮ įstatymo leidėjo įvestos kadencijos įmonių vadovams visiškai nesuponuoja teisėtų lūkesčių ieškovui eiti pareigas visą kadencijos trukmę ir neapriboja įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos absoliučios teisės atšaukti įmonės vadovą iš pareigų. Asmuo, einantis šias pareigas, negali turėti pagrįstų teisėtų lūkesčių būti neatšauktam, nepaisant to, kad VSĮĮ įvesta penkerių metų kadencijas valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovams. Dėl ieškovo atšaukimo be kaltės, atsakovas nurodo, kad ieškovas nepagrįstai ir klaidinančiai bando sudaryti regimybę, kad jis iš pareigų buvo atšauktas dėl kaltės ir siekia įrodyti, kad jo kaltė neegzistavo. Atsakovas akcentuoja, kad ieškovas iš pareigų buvo atšauktas nesiremiant kalte. Ieškovui buvo išmokėta išeitinė išmoka, kas akivaizdžiai parodo, kad jis nebuvo atšauktas dėl kaltės, kadangi priešingu atveju, pagal Darbo kodekso 104 straipsnį, išeitinė išmoka jam nebūtų buvus sumokėta. Be to, susisiekimo ministro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-78 „Dėl premijos skyrimo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniam direktoriui“ A. V., valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniam direktoriui buvo skirta mėnesinės algos pastoviosios dalies keturių dydžių premija iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pelno už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų vykdymą 2018 metais. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2019 m. kovo 25 d. įsakymas dėl premijos skyrimo ieškovui nesuponuoja susisiekimo ministro įsakymo dėl A. V. atšaukimo ir jo darbo sutarties pasibaigimo tariamo neteisėtumo. Teisė atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis, šiuo konkrečiu atveju įstaigos vadovas buvo atšauktas nesant jo kaltės. Dėl šių aplinkybių, atsakovas ieškovo teiginius, kad nebuvo teisėtų pagrindų atšaukti ieškovą iš pareigų, kai jam skirta premija, laiko nepagrįstais ir atmestinais.

Atsakovas nurodo, kad ieškovas teikia į bylą neteisėtai padarytą Valdybos posėdžio garso įrašą, kuris negali būti pripažįstamas autentišku, juo negali būti remiamasi, nes pagal Valdybos darbo reglamentą, valdybos posėdis fiksuojamas surašant posėdžio protokolą. Šiuo atveju, kaip teigia atsakovas, valdybos garso įrašas buvo daromas neteisėtai, pažeidžiant valdybos darbo reglamentą, negavus valdybos pirmininko sutikimo, taip pat neįspėjus posėdyje dalyvavusių asmenų, kad bus atliekamas garso įrašas. Papildomai atsakovas pabrėžia, kad ieškovas iš pareigų buvo atšauktas ministro įsakymu. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdyba nei pagal įstatymus, nei pagal įstatus neturi kompetencijos priimti sprendimų dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo atšaukimo. Ir nors ieškinyje ieškovas nurodo, kad Įsakymas neva buvo priimtas vadovaujantis valdybos 2019 m. kovo 22 d. posėdžio protokolu, tačiau iš Įsakymo turinio aiškiai matyti, kad jį priimant nebuvo vadovautasi jokiais valdybos sprendimais, teikimais ar protokolais. Todėl, atsakovas laiko, kad ieškovas pateikė neturintį tiesioginio ryšio su nagrinėjama byla įrodymą - neteisėtai padarytą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybos posėdžio garso įrašą. Atsakovo nuomone, byloje ieškovo pateikti įrodymai neturi visiškai jokios įrodomosios vertės. Ieškovas savo ieškiniu bando sudaryti regimybę, kad ieškovas iš pareigų tariamai buvo atšauktas dėl kaltės ir siekia įrodyti, kad ieškovo kaltė neegzistavo. Šiai aplinkybei pagrįsti jis pateikia įvairias veiklos ataskaitas, raštus, publikacijas žiniasklaidoje ir t.t. Tačiau šie įrodymai neturi visiškai jokios įrodomosios vertės, nes ieškovas iš pareigų buvo atšauktas be kaltės, vadovaujantis Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu specialiuoju darbo sutarties pasibaigimo pagrindu - atšaukus ieškovą iš pareigų, ir išmokant Darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalyje numatytą išeitinę išmoką.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, laikydamas jį visiškai nepagrįstu, tačiau reaguodamas į ieškovo reikalavimą jį grąžinti į darbą, prašo teismą, jeigu vis dėlto būtų nuspręsta pripažinti, kad ieškovas buvo atšauktas iš pareigų neteisėtai, netenkinti ieškovo prašymo dėl grąžinimo į darbą. Atsakovas remiasi Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalimi, nurodydamas įstatyminę formuluotę dėl darbuotojo negrąžinimo į darbą, pritiesiant atitinkamas kompensacines išmokas, kai negrąžinti prašo darbdavys. Be to, atsakovas pabrėžia, kad šio ginčo atveju ieškovas negalėtų būti grąžintas į darbą ir kitu pagrindu, t.y. jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Atsakovas (sekdamas kasacinio teismo praktika) laiko, jog yra prarastas pasitikėjimas ieškovu, suabejota jo gera reputacija santykiuose su jo vadovaujamais darbuotojais. Taigi, atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimas grąžinti jį į darbą, jeigu jo atleidimas iš darbo būtų pripažintas neteisėtu, negali būti tenkinamas. Tokiu atveju turėtų būti taikomas alternatyvus pažeistų teisių gynimo būdas, kaip numatyta Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje (el.b.l.27-37, t.II).

Trečiasis asmuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad nagrinėjamu atveju materialinių teisinių santykių subjektai yra ieškovas ir darbo sutartį su ieškovu turintis įgaliojimus sudaryti subjektas. Uosto direkcijos organai bei jų kompetencija yra nustatyti Direkcijos įstatuose. Uosto direkcijos savininko teises įgyvendinanti institucija, Uosto direkcijos valdyba ir Direkcijos generalinis direktorius kaip Uosto direkcijos organai veikia pagal įstatus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose bei vykdo įstatuose nurodytas funkcijas. Susisiekimo ministerija, kaip Uosto direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, vykdo įstatų 17-18 punktuose nurodytas funkcijas, taip pat skiria ir atšaukia Uosto direkcijos vadovą. Uosto direkcijos valdyba vykdo įstatuose nurodytas funkcijas. Nei įstatai, nei Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas Uosto direkcijos vadovo - generalinio direktoriaus - skyrimo ar atšaukimo klausimais kitiems subjektams įgaliojimų nesuteikia (el.b.l.50-51, t.II).

Byla išnagrinėta teismo posėdžiuose nedalyvaujant trečiajam asmeniui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, esant jos tinkamam informavimui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (CPK 247 str.).

Teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovas iš esmės palaikė visus savo argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, prašydami visa apimtimi tenkinti ieškinio reikalavimus, akcentuodami, jog susisiekimo ministro priimtas įsakymas atšaukti ieškovą iš pareigų buvo visiškai nemotyvuotas, priimtas skubotai ir nevertinant ieškovo ministrui išdėstytų paaiškinimų dėl susidariusios situacijos jam kandidatavus į Klaipėdos miesto savivaldybės merus ir laimėjus vietą Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje, LVŽS remiant Uosto teritorijoje veikiančių bendrovių verslininkams. Ieškovas paaiškino, kad ministras iš esmės jam darė psichologinį spaudimą, versdamas rašyti pareiškimą dėl nusišalinimo, neįsiklausydamas į jo paaiškinimus, kad jis neturi jokių asmeninių sąsajų su dienraščių publikacijoje įvardintais verslininkais, kaip tik darbinius santykius, ir jis nežinojęs apie jų finansinę paramą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, su kurios sąrašu pats kandidatavo į merus. Ne kartą bandė paaiškinti ministrui, kad asmeniškai jo partija nerėmė, todėl jokio interesų konflikto neįžvelgia. Ieškovo atstovas pabrėžė, kad VSĮĮ įtvirtinta atšaukimo teisė turi būti įgyvendinama tam tikra tvarka, ir tai negali būti vertinama kaip absoliuti kažkieno nuomonė ar absoliuti diskrecija. Be priežasties įgyvendinama teisė atšaukti valstybės įmonės vadovą tai jau grėsmė nacionaliniam saugumui. Ieškovas laiko ministro viešai išsakytus teiginius apie ieškovo galimybę prižiūrėti „politinius partnerius“ kaip pagrindą vertinti atleidimą diskriminaciniu pagrindu dėl politinių pažiūrų. Ieškovas argumentuoja, jog atleidžiant jį, nebuvo ministro valios (ji įtakota įvairiausių su ieškovo tiesiogine veikla nesusijusių aplinkybių ir trečiųjų asmenų nuomonės), atleidimo motyvai buvo diskriminacinio pobūdžio, ydingai panaudota absoliučios diskrecijos teisė, ieškovo atšaukimo motyvų iš viso nebuvo nurodyta įsakyme ir ministro įsakymas neatitinka VSĮĮ įtvirtintų įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindų (el.b.l.90-91, t.II).

Atsiliepimas

Atsakovo Susisiekimo ministerijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus nesutikimo su ieškiniu motyvus, patikslindama, kad ieškovas buvo atleistas be kaltės, jam išmokėta išeitinė išmoka. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, šiuo atveju, Susisiekimo ministerija turi absoliučios diskrecijos teisę atšaukti (VSĮĮ nustatyta tvarka) pasitikėjimą praradusį valstybės įmonės vadovą, ir nereikalinga atitinkamai svarstyti vadovo kaltės klausimų, nes toks atleidimas nesusijęs su kalte. Atsakovo atstovė dar kartą akcentavo išplėtotą kasacinio teismo praktiką dėl valstybės ir savivaldybių įmonių, viešųjų įstaigų vadovų atšaukimo tvarkos. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad neturėjo reikšmės Uosto direkcijos valdybos narių atskiros nuomonės, net ir valdybos posėdžio protokolas, VTEK išvados, ar ieškovo nurodomos asociacijos Baltic Institute of Corporate Governance konsultaciniai raštai ieškovo atšaukimui, nes ministras sprendimą priėmė įgyvendindamas VSĮĮ normas, veikdamas valstybės viešu interesu, siekiant užkardyti realaus interesų konflikto kilimą, nesant kitos galimybės, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės vadovas nekeltų abejonių dėl įmonės veikloje priimtinų sprendimų skaidrumo, nešališkumo (el.b.l. 91, t.II).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. V. 2013 m. vasario 4 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr.277 pagrindu nuo 2013-02-05 ėjo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas (el.b.l.16-18, t.I, b.l.74-75, t.II). 2018 m. sausio 9 d. darbo sutarties pakeitimu darbo sutartis iš neterminuotos tapo terminuota, atsižvelgiant į VSĮĮ 11 straipsnio 1 dalį, nustačius 5 metų kadenciją, skaičiuojamą nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2023 m. sausio 8 d. (el.b.l.76, t.II).

Darbo sutartis pasibaigė 2019 m. kovo 25 d., tos pačios dienos susisiekimo ministro įsakymo Nr.3P-79 „Dėl A. V. atšaukimo ir jo darbo sutarties pasibaigimo“ pagrindu (el.b.l. 100-101, t.I; el.b.l. 77, t.II).

2019 m. kovo 25 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr.3P-78 ieškovui buvo skirta 4 mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžių premija iš valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pelno už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų vykdymą 2018 metais (el.b.l.97, t.I).

2019 m. kovo 25 d. įsakyme Nr.3P-79 „Dėl A. V. atšaukimo ir jo darbo sutarties pasibaigimo“ nurodyta, jog įsakymas priimtas, vadovaujantis VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 11 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto [direkcijos – teisėjos patikslinimas] įstatų 17.4 papunkčiu.

Taigi, nurodytas VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisę skirti ir atšaukti įmonės vadovą, nustatyti darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaryti ir nutraukti darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtinti įmonės vadovo pareigybės nuostatus. Kaip seka iš ministro įsakymo, jis pasinaudojo šia Įstatymo suteikiama teise, o būtent, atšaukti valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių iš pareigų.

VSĮĮ 11 straipsnio 8 dalis detalizuoja įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priimto sprendimo atšaukti įmonės vadovą įvykdymo tvarką, t.y., kad su juo sudaryta darbo sutartis turi pasibaigti Darbo kodekse nustatyta tvarka. Be to, jeigu įmonės vadovas buvo paskirtas įmonės valdybos nariu, atšaukus jį iš vadovo pareigų, jis atšaukiamas ir iš įmonės valdybos narių. Kaip šis straipsnis ir numato, atsakovas vadovavosi ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis, numatančiomis, jog be kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka; ir darbo santykiams su juridinio asmens vadovu trukus ilgiau kaip dvejus metus ir jį atšaukus prieš darbo sutarties termino pabaigą 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

Kaip nustatyta byloje (dėl ko nekilo ginčo), ieškovas atleistas ne dėl jo kaltų veiksmų. Ieškovui, 2019-03-25 ministro įsakymu Nr. 3P-79 buvo nurodyta išmokėti ne tik piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, bet ir vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Be to, ministro įsakymu Nr.3P-78 buvo skirta ieškovui ir 4 mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžių premija už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų vykdymą 2018 metais (el.b.l.97, t.I).

Apibendrinant išdėstytus ministro įsakyme nurodytus ieškovo atleidimo iš darbo įstatyminius pagrindus, teismas neturi pagrindo analizuoti jokių ieškovo, neva, kaltų veiksmų, nes tokiais faktais šalys nesirėmė ir byloje nėra jokių duomenų apie bent kokius veiksmus, galėjusius sąlygoti darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis).

Kaip ne kartą akcentavo atsakovas procesiniuose dokumentuose, bei atsakovo atstovė teismo posėdyje, ieškovas atšauktas iš pareigų be kaltės, vadovaujantis specialiuoju darbo sutarties pasibaigimo pagrindu – DK 104 straipsnio 1 dalimi, nukreipiančia į įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatytą tvarką. Sistemiškai aiškinant darbo teisės normas ir kitų įstatymų ar steigimo dokumentų nuostatas, 104 straipsnio 1 dalyje numatytas darbo sutarties pasibaigimas yra sąlygotas būtent kituose įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatytos tvarkos.

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės įmonės savininkė yra valstybė; valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybės įgaliotą valstybės instituciją. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina viena valstybės institucija. Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatų 16 punkte įtvirtinta nuostata, kad Uosto direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Tų pačių įstatų 38 punktas numato, kad Uosto direkcijos vadovas – generalinis direktorius – yra vienasmenis Uosto direkcijos valdymo organas. Pagal Įstatų 39 punktą, generalinį direktorių skiria ir atšaukia Susisiekimo ministerija. Įstatų 44 punktas (su 13 papunkčių) numato, už ką atsako Generalinis direktorius. 47 punktu numatyta, jog susisiekimo ministerijai priėmus sprendimą atšaukti generalinį direktorių, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka (el.b.l.139-148, t.I).

Šalys iš esmės neginčija susisiekimo ministro teisės spręsti dėl valstybės įmonės KVJUD vadovo atšaukimo iš pareigų. Šiuo atveju, ginčas kilo, ar buvo situacija, aplinkybės, galėjusios sąlygoti absoliučios teisės realizavimą, ar ministras neperžengė diskrecijos, kartu ir absoliučios teisės, ribų juridinio asmens vadovo atšaukimo procese.

Juridinio asmens vadovo atšaukimas yra vienas iš savarankiškų darbo santykių su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindų. Tačiau siekiant užkirsti kelią tam tikra prasme piktnaudžiavimui valdžia, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai dėl biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo turi būti aiškūs, racionaliai motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).

Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, būtina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-161/2009; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. M. v. Trakų rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-424/2008; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, bylos Nr. 3K-7-308/2008, 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.B. v. Skuodo rajono savivaldybė ir SĮ „Skuodo šiluma“, bylos Nr.3K-3-326/2010).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad ministro įsakymas dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų yra nemotyvuotas ta prasme, kad jame iš tiesų nėra tiesiogiai nurodyta jokių atšaukimo pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių ir duomenų. Aiškinant įsakymo dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo turinį ir prasmę, iš visumos surinktų įrodymų, pripažintina, kad tokį atsakovo veiksmą sąlygojo ieškovo kandidatavimas į Klaipėdos miesto savivaldybės mero ir Klaipėdos miesto tarybos nario postus, dalyvaujant rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašu, kurį finansavo Uosto direkcijos valdomame Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių bendrovių akcininkai I. U., L. B., V. D., A. T.. Pažymėtina, kad šie motyvai (viešų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacija), turėję įtakos ieškovo atšaukimui, nors ir neišdėstyti pačiame 2019-03-25 įsakyme, jam buvo žinomi iš susisiekimo ministro.

Dėl 2019 m. sausio 16 d. viešoje erdvėje, naujienų portale LRT.LT pasirodžiusios publikacijos „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai (I dalis)“ (el.b.l.124-138, t.I), ieškovas pateikė susisiekimo ministrui paaiškinimą, pranešdamas apie savo nusišalinimą nuo visų sprendimų, susijusių su V. D., I. U., L. B., A. T. vadovaujamomis ir turimomis įmonėmis rengimo, svarstymo, nagrinėjimo ar priėmimo procedūros (el.b.l.121, t.I).

Be to, tą pačią 2019-01-17 dieną Lietuvos Respublikos Seimo narė G. S. kreipėsi raštu į LR Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl galimai supainiotų viešųjų ir privačių interesų, iš esmės pateikdama informaciją, kuri buvo aprašyta žiniasklaidos publikacijose apie A. V. sąsajas su Uoste veikiančių įmonių savininkais, akcininkais, parėmusiais finansiškai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą Klaipėdos miesto savivaldybės mero ir tarybos rinkimuose (el.b.l.59-60, t.I).

VTEK 2019-02-25 kreipėsi į ieškovą, prašydama pateikti išsamų paaiškinimą pagal Seimo narės G. S. kreipimąsi dėl galimo interesų konflikto ir jo deklaravimo aplinkybių (el.b.l.77, t.I). A. V. Komisijai paaiškinimą dėl atliekamo tyrimo pateikė 2019-03-14, nurodydamas laikantis, kad nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų, pakartojo anksčiau ministrui išdėstytą poziciją, jog iki 2019-01-16 publikacijos LRT.LT nežinojęs apie minėtų Uosto teritorijoje veikiančių įmonių savininkų, verslininkų paaukotas sumas LVŽS, todėl iki to laiko ir netikslinęs privačių interesų deklaracijos, bei esąs įsitikinęs, kad joks viešųjų ir jo privačių interesų konfliktas dėl kitų kandidatų aukų partijai ar kandidatavimo tame pačiame sąraše nekilo ir negalėjo kilti, bei kartu nurodo pats paaukojęs šiai partijai maksimalią leistiną sumą; be kita ko, ieškovas VTEK nurodė pateikęs susisiekimo ministrui pranešimą apie nusišalinimą (el.b.l.79-80, t.I).

Susisiekimo ministerija 2019-03-18 kreipėsi į VTEK, prašydama pateikti nuomonę dėl išaiškėjusių aplinkybių dėl finansinės paramos skyrimo A. V. rinkiminei kampanijai siekiant mero posto, ar tai nekelia interesų konflikto A. V. toliau dirbant KVJU direkcijos generalinio direktoriaus pareigose (el.b.l.81, t.I). 2019-03-19 VTEK susisiekimo ministrui į jo kreipimąsi atsakė, kad neturi galimybės pateikti išankstinės nuomonės dėl A. V. interesų konflikto, nes nėra baigusi atliekamo tyrimo procedūrų, o joms įstatymas numato 3 mėnesių terminą, kurį gali pratęsti iki 6 mėn., todėl atitinkamas išvadas komisija gali duoti tik atlikusi objektyvų ir išsamų tyrimą, priimdama sprendimą (el.b.l.83-84, t.I).

Taigi, vertinant byloje surinktą informaciją, susijusią su ieškovo A. V. kandidatavimu su LVŽS sąrašu į Klaipėdos miesto tarybą ir mero postą, kaip minėta, LVŽS remiant Uoste veikiančių įmonių akcininkams, savininkams, darytina išvada, kad susisiekimo ministrui galėjo kilti ir kilo pagrįstų nuogąstavimų dėl ieškovo viešųjų ir privačių interesų suderinimo, interesų konflikto išvengimo, kadangi LVŽS finansiškai parėmę ir į Klaipėdos miesto tarybos narius pretendavę verslininkai, jų valdomos bendrovės Uosto teritorijoje užima nemažą krovos dalį, apie 20,7 procentų nuo bendros uosto apyvartos, ir galimai susidarytų situacija, kai vadovas, dėl interesų konflikto kilimo rizikos turėtų nusišalinti nuo nemažos dalies vienos reikšmingiausių uosto veiklų. Todėl kyla pagrįsta rizika, kad tokiais atvejais KVJUD vadovo veikla nebūtų pilnavertė, be to, kitoms uoste veikiančioms bendrovėms, verslo subjektams keltų didelių abejonių, apskritai, jo priimami sprendimai, įvertinant, kad Uosto direkcijos generalinis direktorius Klaipėdos miesto taryboje dirba kartu su netiesiogiai jo „atėjimą“ į Tarybą parėmusiais su viena partija susijusiais uoste per bendroves veikiančiais verslininkais.

Vertinant į bylą surinktus įrodymus apie Uosto direkcijos valdybos 2019 m. kovo 22 d. posėdį, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl A. V. galimybės tinkamai valdyti viešuosius ir privačius interesus, bei toliau vadovauti valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, pripažintina, kad ieškovo į bylą pateiktas šio posėdžio garso įrašas buvo padarytas, neturint Valdybos pirmininko sutikimo, atliktas neinformuojant posėdyje dalyvavusių asmenų, nesilaikant Valdybos darbo reglamento 24 punkto (el.b.l. popierinis priedas, b.l. 3; el.b.l.40-44, t.II). Tačiau, įvertinus aplinkybes, kad posėdyje buvo svarstomi ieškovo darbo teises ir jam jautrius susiklosčiusios padėties dėl interesų konflikto klausimai, o pačiam ieškovui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje, posėdžio metu pasisakyti, išdėstyti savo poziciją, šis įrodymas priimtinas ir vertintinas kartu su kitais įrodymais byloje. Teismas, išklausęs pateiktą posėdžio garso įrašą, nesant jo stenogramos, iš esmės, negali identifikuoti kalbėjusių asmenų ir jų pozicijų dėl ieškovo statuso ir tolesnės galimybės vadovauti Uosto direkcijai, todėl, kartu vertinant pateiktą posėdžio protokolą (el.b.l.85-86, t.I), bei atsakovo poziciją, kad ministras, priimdamas įsakymą dėl ieškovo atšaukimo, nesivadovavo Valdybos posėdyje priimtu sprendimu, laiko, kad Valdybos narių išsakyta nuomonė dėl A. V. interesų konflikto, galimybės toliau nešališkai ir skaidriai vadovauti Uosto direkcijai, yra tik patariamoji, kuri niekaip nesaisto ministro priimant sprendimą dėl Uosto direkcijos generalinio direktoriaus atšaukimo.

Teismas plačiau nepasisako dėl Baltic Institute of Corporate Governance asociacijos prezidento R. A. 2019-03-22 rašto Direkcijos valdybos nariui V. R., kaip KVJUD turėtų nagrinėti visą informaciją apie galimą vadovo interesų konfliktą ir kokį sprendimą priimti, nes iš esmės, toks konsultacinis raštas valdybos nariui apie galimas interesų konflikto rizikas ir vadovybės etikos reikalavimus neturėjo sprendžiamosios reikšmės dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų (el.b.l.87, t.I). Tas pats pasakytina apie ieškovo iškeltas abejones dėl Baltic Institute of Corporate Governance nešališkumo ir šios asociacijos kompetencijos teikti konsultacijas Susisiekimo ministerijai vadybos klausimais, viceministro Pauliaus Martinkaus ryšių su šiuo Institutu. Ieškovas nurodo, kad Baltic Institute of Corporate Governance teikia valdybos narių mokymo paslaugas strateginėms Lietuvos Respublikos įmonėms (kaip pvz. AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „EPSO-G“, VĮ Ignalinos atominė elektrinė, AB „Klaipėdos nafta“). Tad kokiu pagrindu asociacijai buvo nurodytos aplinkybės apie KVJUD veiklą ir sprendžiamus klausimus, ieškovui neaišku. Kaip nurodo ieškovas, susisiekimo viceministras, vizavęs ministro įsakymą dėl ieškovo atleidimo, dar 2014 – 2016 m. ėjo asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidento pareigas. Tad ieškovui kyla pagrįstų abejonių dėl galimos įtakos priimant ministrui sprendimą, galimai viceministras yra šios asociacijos narys ir dabar. Teismas, byloje vertindamas visus įrodymus, ištyrus objektyviai ir visapusiškai visas aplinkybes, neturi pagrindo nurodomos asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ ir viceministro P.Martinkaus sieti su atsakovo priimtu sprendimu atšaukti ieškovą iš KVJUD vadovo pareigų.

Pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, ir įrodymus teismas įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Pagal byloje surinktus rašytinius įrydomus, šalių pasisakymus, išryškėjo faktinė susidariusi tokia situacija, kai ieškovo A. V. sąsajos, iš vienos pusės politiniai ryšiai, iš kitos – verslo santykiai, su interesų Uoste turinčiais verslo subjektais, ėmė kelti realią Uosto direkcijos reputacinės rizikos grėsmę. Pažymėtina tai, kad nelaimėjęs rinkimų į Klaipėdos miesto savivaldybės mero postą, tačiau patekęs į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą (nuo LVŽS), A. V. 2019-03-25 atšaukė savo nusišalinimo pareiškimą, kaip nurodė susisiekimo ministrui dėl to, kad viešų ir privačių interesų deklaracijoje patikslino, galėjo tiksliau įvardinti ryšius su anksčiau minėtais Uoste veikiančiais verslo subjektais, jų akcininkais (el.b.l.96, t.I).

Teismo vertinimu, pagal esamą bylos medžiagą, net ieškovui likus nusišalinusiam nuo anksčiau minimų sprendimų priėmimo, būtų likusi reali normalios Uosto direkcijos veiklos sutrukdymo rizika, kai vadovas dėl interesų konflikto grėsmės masto (kaip minėta, į Klaipėdos miesto tarybos narius pretendavusių (ir patekusių) verslininkų valdomos bendrovės Uosto teritorijoje užima nemažą krovos dalį, apie 20,7 procentų nuo bendros uosto apyvartos) turėtų nusišalinti nuo ženklios dalies sprendimų priėmimo. Sutiktina su Ministerijos pozicija, kad susiklosčius tokiai situacijai, ją reikėjo spręsti nedelsiant, nelaukiant Vyriausios tarnybinės etikos komisijos išvados dėl A. V. viešų ir privačių interesų deklaracijos ir joje nurodytų ar nenurodytų galimų interesų konfliktų teisingo užpildymo ar padarytų pažeidimų.

Iš esmės, susisiekimo ministrui Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta teisė atšaukti įmonės vadovą (laikantis, be abejo, Darbo kodekso reikalavimų darbo sutarties nutraukimui) nėra saistoma kitų institucijų išvadų ir sprendimų. Ministras, įvertinęs visą susidariusią situaciją, bei atsižvelgdamas į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kaip strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės vaidmenį, taikydamas tokios įmonės vadovui pačius aukščiausius skaidrumo ir sąžiningumo standartus, siekiant išvengti bet kokios interesų konflikto grėsmės priėmė sprendimą atšaukti A. V. iš pareigų.

Tiek VSĮĮ 2 straipsnio 3 dalies nuostatos (Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus), tiek Įstatuose nurodyti valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiklos tikslai, funkcijos ir pobūdis yra pagrindas išvadai, kad KVJUD veikla yra ūkinio komercinio pobūdžio, o įmonės vadovas yra atsakingas už šios įmonės veiklos organizavimą, įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, veiklos strategijos projektų parengimą, be kita ko, ir pranešimą Susisiekimo ministerijai ir valdybai apie įvykius, turinčius esminę reikšmę Uosto direkcijos veiklai. Nuo įmonės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso ir visos įmonės veiklos efektyvumas, nes įmonės vadovui yra suteikti platūs įgaliojimai veikti įmonės vardu, todėl yra būtinas šį organą skiriančio įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto pasitikėjimas.

Taigi, valstybės įmonės vadovą ir jį į pareigas skyrusį asmenį sieja fiduciariniai santykiai, grįsti pasitikėjimu. Fiduciarinis santykių pobūdis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis, kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atšaukimą gali lemti kitos priežastys. Ieškovas negalėjo toliau eiti Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigų ir objektyviai prižiūrėti ir kontroliuoti uoste veikiančias įmones, ir ne tik kurių akcininkai rėmė partiją, nuo kurios sąrašo A. V. dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose, bet tuo pačiu, A. V. negalėtų objektyviai vertinti ir kitų įmonių, galimai konkuruojančių verslo srityje su į savivaldybės tarybą patekusių verslininkų įmonėmis, dėl to neabejotinai iškiltų trintis tarp Uosto direkcijos žinioje veikiančių verslo subjektų, kiltų naujos verslo rizikos ir nauji interesų konfliktai. Ministras, atšaukdamas ieškovą iš pareigų iš esmės užkirto kelią įvykti realiam interesų konfliktui.

Ieškovas, nors tuo nesirėmė savo ieškinyje, teismo posėdyje per savo atstovą išsakė argumentus dėl politinio susidorojimo su juo, diskriminavimo dėl politinių pažiūrų. Teismas, reaguodamas į ieškovo išsakytus argumentus, byloje kartu su kitais įrodymais tyrė, analizavo ir galimus atsakovo ieškovo politinės veiklos vertinimus. Pripažintina, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, galinčio patvirtinti ieškovo kokią nors politinę veiklą, politines pažiūras ar pan. Galima tik prezumpcija, kad ieškovui dalyvavus rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės merus ir tarybą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, jo pažiūros sutampa su šios partijos deklaruojamomis vertybėmis. Tačiau jokių duomenų byloje apie ieškovo išreikštas, deklaruojamas politines pažiūras ar susisiekimo ministro tam tikras nuostatas dėl ieškovo „ėjimo į rinkimus su LVŽS“ nėra pateikta. A. V. 2019-01-17 pranešime apie nusišalinimą susisiekimo ministrui nurodė: „Geriausią pasiūlymą dėl dalyvavimo rinkimuose esu gavęs iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos“ (pranešimo 5 pastraipa, el.b.l.121, t.I,). Teismo vertinimu, toks pasakymas savaime nesuponuoja ieškovo palankumo LVŽS politinėms pažiūroms ir vertybėms. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti dėl ieškovo politinių pažiūrų ir galimos diskriminacijos tuo pagrindu, byloje nenustatyta, todėl argumentai dėl ieškovo diskriminavimo politinių pažiūrų pagrindu atmetami.

Apibendrinant, teismas daro išvadą, kad susisiekimo ministras, priimdamas sprendimą dėl A. V. atšaukimo iš valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo pareigų, išklausęs ieškovo žodinius paaiškinimus, rašytinius pareiškimus dėl nusišalinimo ir nusišalinimo atšaukimo, Uosto direkcijos valdybos nuomonę, įvertino visą surinktą informaciją, kuri suteikė pagrindą nepasitikėti ieškovu kaip strateginės reikšmės valstybės įmonės vadovu, todėl susisiekimo ministras tinkamai įgyvendino savo funkcijas pagal jam suteiktą kompetenciją dėl valstybės įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų.

Ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti susisiekimo ministro 2019 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 3P-79 dėl ieškovo atšaukimo iš valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigų atmetamas. Atmetus pagrindinį reikalavimą, kaip išvestiniai, netenkinami ir reikalavimai grąžinti ieškovą į darbą, bei priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2019 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylos medžiagos viešumo

Ieškovui į bylą pateikus KVJUD valdybos posėdžio garso įrašą, atsakovui iškilo klausimas, ar tokiu įrašu nebus pagarsintos ir atskleistos valstybės įmonės komercinės paslaptys. Ieškovas iš esmės neprieštaravo, kad pateiktas garso įrašas būtų pripažintas nevieša bylos medžiagos dalimi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10¹ straipsniu, įvertinus KVJUD vadybos 2019-03-22 posėdyje svarstytus jautrius komercinių paslapčių ir posėdyje dalyvavusių asmenų asmens duomenų privatumo klausimus, nebuvus Valdybos pirmininko sutikimo daryti posėdžio garso įrašą, į bylą pateiktas garso įrašas pripažintinas nevieša bylos medžiagos dalimi, ir neteiktinas susipažinimui byloje nedalyvavusiems asmenims.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Sprendimas priimtas atsakovo naudai, atsakovas neteikė į bylą bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Byla yra elektroninė, todėl joje nesusidarė valstybei atlygintinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10¹ straipsniu, 88 straipsniu, 93 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, 410 straipsniu, teismas

NUSPRENDĖ:

ieškovo A. V. ieškinį atmesti.

Civilinės bylos medžiagos dalį – elektroninės bylos popierinio priedo 3 lapą – įmautėje esančią SanDisk įrenginio USB laikmeną su valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybos 2019-03-22 posėdžio garso įrašu – pripažinti nevieša ir jos neteikti susipažinimui ar kopijavimui byloje nedalyvavusiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gitana Butrimaitė