Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. A. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės mažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. P. miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. vasario 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje (13 veikų), 215 straipsnio 1 dalyje (11 veikų), 182 straipsnio 3 dalyje (31 veika), 259 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, ir jam paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams, į kurią, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas T. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2018 m. vasario 5 d. gautas nuteistojo T. A. prašymas peržiūrėti minėtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi nuteistojo prašymą atmetė. Nutartyje teismas pažymėjo, jog vadovaujantis BK 64 ¹ str. sušvelninti paskirtąją bausmę vienu trečdaliu galima tik teismo nuosprendžio ar teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu. Teismas nurodė, kad BK 64¹ str. lengvina teisiamųjų, o ne nuteistųjų asmenų padėtį ir jo taikymas įstatymų leidėjo valia yra nukreiptas tik į ateitį.

Atsiliepimai į skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apygardos teismas, įvertinęs visus teismui pateiktus duomenis, sutikdamas su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, nepaneigia.

Skunde teigiama, jog T. A. atžvilgiu turi būti taikomas BK 64¹ str. nuostatos ir jam 2016-06-13 nuosprendžiu paskirta bei 2015-02-10 LAT nutartimi pakeista laisvės atėmimo bausmė turėtų būti mažinama 1/3. Šis skundo argumentas aukštesnės instancijos teismo yra atmetamas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. įsigaliojo nuo 2013-07-13, t. y. praėjus mėnesiui laiko nuo T. A. atžvilgiu priimto Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžio dienos. BK 64¹ str. neturi grįžtamos galios, kadangi pačiame straipsnyje nurodyta, kad teismo paskirta bausmė gali būti sumažinama vienu trečdaliu tik tuo pačiu nuosprendžiu. Kito būdo, kaip pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. sumažinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-13 nuosprendžiu paskirtą T. A. bausmę, baudžiamasis įstatymas nenumato. Taigi, BK 64¹ str. suformuluota taisyklė negali būti suprantama kaip turinti atgalinio veikimo galią, bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas, nes šis straipsnis įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pagal teismų formuojamą praktiką BK 64¹ str. taikymas įstatymų leidėjo valia yra nukreiptas tik į ateitį. Tai derinasi su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad teisės aktai paprastai netaikomai tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Remiantis konstitucine jurisprudencija darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Dėl BK 64¹ straipsnio tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ straipsnį, nenumatė jo atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ str. nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 64¹ str. atgal šalies teismai turėtų iš naujo spręsti bausmių skyrimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų, išnagrinėtų iki 2013 m. liepos 13 d.

Taigi, pakartotinai pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju 2013-06-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis T. A. atžvilgiu buvo priimtas iki BK 64¹ str. įsigaliojimo, šis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir šiuo metu vykdomas. Kiti skunde keliami klausimai susiję su 2013-06-13 priimtu nuosprendžiu nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu yra nenagrinėjami, kadangi dėl jų jau buvo pasisakyta apeliacine bei kasacine tvarka.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. T. A. skundą atmesti ir palikti galioti 2018 m. vasario 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.