- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-24
- Bylos Nr.
- N-575-2113-10
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimo K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė 2009 m. birželio 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą K. K. už tai, kad jis, būdamas UAB „Oranžinė tigra“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarties, t. y. nelegaliai, nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 24 d. leido dirbti V. K. UAB „Oranžinė tigra“. Tuo K. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimu K. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad tarp darbdavio atstovo UAB “Oranžinė tigra“ direktoriaus ir priimto į darbą asmens V. K. buvo atsiradę darbo teisiniai santykiai, kaip juos yra apibrėžia Darbo kodekso 93 straipsnis. Administracinės bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu liudytoja V. K. nurodė, kad ji dirbo UAB „Oranžinė tigra“ kirpėja, nepasirašius su ja darbo sutarties, tačiau buvo nustatytas darbo pobūdis: pareigos – kirpėja, darbo vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mokamas darbo užmokestis – 1 000 Lt per mėnesį. Liudytojos V. K. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos O. B. teisme duoti parodymai. Teismas nurodė, kad neturėjo pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kurie buvo dėstomi nuosekliai, logiškai, neprieštaringai. Teismas padarė išvadą, kad, esant susitarimui dėl darbo įmonėje, tačiau nesant įstatymų nustatyta tvarka sudarytai darbo sutarčiai, V. K. dirbo nelegalų darbą UAB „Oranžinė tigra“. Už UAB “Oranžinė tigra” veiklą yra atsakingas šios bendrovės direktorius K. K. K. K. aiškinimas, kad V. K. UAB “Oranžinė tigra” salone 2009 m. balandžio mėn. dirbo, 2009 m. balandžio 1 d. su ja sudarius darbo vietos nuomos sutartį, paneigtas liudytojų V. K. ir O. B. parodymais bei minėtų liudytojų 2009 m. liepos 14 d. rašytiniais paaiškinimais ir vertintinas kritiškai, kaip pasirinkta gynybos priemonė, siekiant išvengti atsakomybės. Teismas padarė išvadą, kad K. K. kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų V. K., O. B. rašytiniais paaiškinimais ir parodymais teisme bei kita rašytine administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.
II.
K. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimą. Nurodo, kad teismo posėdžio protokolas surašytas netinkamai, nes jame nėra surašyti klausimai, todėl nėra aiškios apklaustų liudytojų atsakymų sąsajos su buvusiomis aplinkybėmis. Pažymi, kad įrodymų, jog K. K. buvo įgaliojęs O. B. priimti į darbą UAB „Oranžinė tigra“ darbuotojus, nėra. Apklausti liudytojai patvirtino, kad inspektavimo metu V. K. salone nedirbo, ji buvo užsukusi apkirpti draugės, jos buvimo salone iki darbo sutarties sudarymo 2009 m. kovo 23 d. bendrovės vadovas negalėjo kontroliuoti. Kadangi V. K. nepavyko gauti verslo liudijimo, 2009 m. kovo 23 d. su ja buvo pasirašyta darbo sutartis, pagal kurią V. K. buvo įdarbinta kirpėja, jai buvo nustatyta sutrumpinta 20 val. darbo savaitė, mokant 400 Lt mėnesinį atlyginimą. Mano, kad liudytoja O. B. stengiasi padėti savo kolegei, nes ši jos yra paprašiusi. Nurodo, kad 2009 m. vasario 6 d. bendrovės vienintelio akcininko sprendimu tuometinė UAB „Oranžinė tigra“ direktorė I. P. dėl pareikšto nepasitikėjimo buvo atleista iš direktorės pareigų ir paskirtas naujas bendrovės direktorius K. K. Pasikeitus UAB „Oranžinė tigra“ vadovui, I. P. privalėjo perduoti naujam direktoriui bendrovės dokumentus, tačiau šios savo pareigos ji neįvykdė, dėl tokių buvusios vadovės veiksmų grožio salono veikla faktiškai yra sustabdyta. Nurodo, kad bendrovės direktorius apie tai, jog 2009 m. balandžio 16 d. grožio salone lankėsi Institucijos pareigūnai ir atliko nelegalaus darbo inspektavimą, sužinojo tik apsilankęs Institucijoje 2009 m. birželio 17 d., kai buvo pakviestas telefonu atvykti. Nurodo, kad teismas padarė procesinį pažeidimą byloje, nes neleido K. K. pasisakyti, apginti savo poziciją, dėl to priėmė neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir palaiko poziciją, išdėstytą administracinio teisės pažeidimo protokole bei teismo nutarime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika, 2005 m., Nr. 7, b. l. 230-235).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-397/05; 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1650/04).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, kol rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, nes toks darbas laikytinas nelegaliu. Iš nelegalaus darbo tyrimo akto ir administracinio teisės pažeidimo protokolo nustatyta, kad 2009 m. balandžio 16 d., 13 val. 30 min., Institucijos pareigūnams, atliekant nelegalaus darbo inspektavimą UAB „Oranžinė tigra“ priklausančiame grožio salone, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo aptikta darbuotoja V. K., kuri kirpo klientą, nors apie jos įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV Vilniaus skyriui (b. l. 2-3, 7). V. K. 2009 m. balandžio 16 d. paaiškinime nurodė, kad UAB „Oranžinė tigra“ dirba kirpėja 8 val. per dieną, nuo 10.00 val. iki 18.00 val., už 1 000 Lt per mėnesį darbo užmokestį, dėl darbo sąlygų tarėsi su direktoriumi K. K., su ja darbo sutartis nesudaryta. Papildomai nurodė, kad patikrinimo metu kirpo klientą (b. l. 4). V. K. teismo posėdžio metu, apklausta kaip liudytoja, paaiškino, kad UAB „Oranžinė tigra“ kirpėja pradėjo dirbti 2009 m. balandžio mėn. pradžioje, darbo sutartį su direktoriumi pasirašė 2009 m. balandžio 24 d. po Institucijos pareigūnų atlikto patikrinimo (b. l. 41). Šias aplinkybes patvirtina 2009 m. balandžio 23 d. darbo sutartis, pasirašyta tarp darbdavio UAB „Oranžinė tigra“ atstovo, direktoriaus K. K., ir darbuotojos V. K., kurioje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo 2009 m. balandžio 24 d. (b. l. 10-12). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šių įrodymų visuma patvirtina, kad V. K. dar iki darbo sutarties sudarymo dirbo UAB „Oranžinė tigra“ priklausančiame grožio salone kirpėja, t. y. dirbo nelegalų darbą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto pozicija, jog V. K. UAB „Oranžinė tigra” salone nuo 2009 m. balandžio mėn. pradžios dirbo, su ja sudarius 2009 m. balandžio 1 d. darbo vietos nuomos sutartį, paneigiama liudytojų V. K. ir O. B. parodymais, duotais teismo posėdžio metu (b. l. 41-43), bei jų 2009 m. liepos 14 d. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 32, 33), kuriuose nurodoma, kad direktorius K. K. 2009 m. liepos 7 d. paprašė V. K. pasirašyti darbo vietos nuomos sutartį atgaline 2009 m. balandžio 1 d. data. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais nuosekliais liudytojų parodymais ir paaiškinimais bei kitais bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tokią apelianto poziciją vertina kritiškai ir laiko ją pasirinkta gynybine priemone, siekiant išvengti atsakomybės. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įrodyta aukščiau aprašytų bylos medžiagoje esančių įrodymų visuma.
Apeliantas nurodo, kad apie tai, jog 2009 m. balandžio 16 d. grožio salone lankėsi Institucijos pareigūnai ir atliko nelegalaus darbo inspektavimą, sužinojo tik apsilankęs Institucijoje 2009 m. birželio 17 d., kai buvo pakviestas telefonu atvykti. Tai paneigia liudytojos O. B. pirmosios instancijos teismui duoti parodymai, kad ji paskambino ir pranešė direktoriui K. K., jog yra darbo inspekcijos pareigūnai ir atlieka patikrinimą, tačiau direktorius nurodė, kad turi reikalų ir negali atvykti (b. l. 43). Pažymėtina, kad apeliantas turėjo galimybę teikti paaiškinimus dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole nėra surašyti liudytojam užduoti klausimai, todėl buvo padarytas procesinis bylos nagrinėjimo teisme pažeidimas, teisėjų kolegija apžymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylos yra nagrinėjamos pagal ATPK nuostatas, kuriose nėra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti institucija privalo surašyti posėdžio protokolą, todėl negalima teigti, jog buvo padarytas bylos nagrinėjimo procesinis pažeidimas. Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad bylos medžiagoje esantis teismo posėdžio protokolas (b. l. 41-44) yra surašytas išsamiai, jame nurodyti visi teismo posėdžio dalyvių pasisakymai iš esmės. Apeliantas nurodo, kad teismas jam neleido pasisakyti ir apginti savo poziciją, tačiau iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 41-44) matyti, kad K. K. teismo posėdžio metu pasisakė iš esmės.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.