Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. patikslintą ieškinį atsakovei M. A. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau –Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų, kurioje nurodė, kad šalių paaiškinimai paneigia ieškovo ir vaiko biologinę giminystę, taip pat sudaro pagrindo abejoti ir emocinio ryšio tarp vaiko bei ieškovo buvimu, be to, iš ieškovo pozicijos matyti, jog jis nenori ir neketina siekti kurti ir puoselėti tėviškus ryšius su A. ateityje, todėl darytina išvada, kad tėvystės nuginčijimas neturės didelio poveikio vaiko interesams dėl jo jauno amžiaus, vystymosi specifikos, todėl šiuo atveju prioritetinį vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principą labiau atitinka vaiko teisė žinoti tiesą apie savo kilmę nei formalios socialinės tėvystės nustatymas. Šiuo atveju atsakovė atsakinga už biologinio tėvo įvardijimą bei tėvystės nustatymo iniciavimą, kad vaikas žinotų savo kilmę, neliktų be tėvo išlaikymo bei augtų prižiūrimas, rūpinamas ir mylimas abiejų tėvų.

Tėvystės nuginčijimas nagrinėjamu atveju neprieštarauja vaiko interesams, kadangi abu tėvai pripažįsta, kad ieškovas nėra biologinis A. tėvas, nėra susiklostę šeimyniniai ryšiai, artimi santykiai su vaiku. Tarnybos atstovė posėdžio metu išsakė, kad motinai nurodžius, kad jai žinoma, kas yra biologinis vaiko tėvas bei išreiškiant ketinimą nuginčijus ieškovo tėvystę spręsti vaiko kilmės nustatymo klausimus, susidaro pagrindas daryti prielaidą, kad siekiama nuginčyti tėvystę su tikslu nustatyti vaiko tikrąją kilmę. Teigė, kad gimimo akto įrašo pakeitimai neturės esminės įtakos dvejų metų vaiko emocinei ar psichologinei būsenai, identiteto formavimuisi, kadangi jis dėl savo amžiaus yra menkos brandos, todėl negeba suprasti vykstančios situacijos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas A. Š. ir atsakovė M. A. Š. yra sutuoktiniai (šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)). Nepilnamečio vaiko A. Š. tėvais gimimo įraše nurodyti ieškovas ir atsakovė. Iš byloje esančio 2021 m. balandžio 28 d. A. Š. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) išsamaus išrašo matyti, kad pareiškėja, registruojant vaiko gimimą, buvo M. A. Š.. Šias aplinkybes, kad ji internetu registravimo duomenis apie vaiko gimimą, patvirtino ir atsakovė posėdžio metu.

Ieškovas A. Š. prašo pripažinti, kad jis nėra biologinis vaiko A. Š. tėvas bei pripažinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis apie tėvą negaliojančiais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.

Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą, būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

Ginčo tarp šalių dėl to, kad A. Š. nėra ieškovo biologinis sūnus, nėra. Nors posėdžio metu šalims duodant paaiškinimus išsiskyrė abiejų pateikiamas laikotarpis, kiek laiko ginčo šalys neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, bet sutapo aplinkybės, nurodant, kad A. Š. pradėjimo metu sutuoktiniai nepalaikė artimų santykių. Tiek ieškovas, tiek atsakovė išreiškė norą, kad vaiko tėvystė būtų nuginčyta. Atsakovė tvirtino, kad jai nėra jokių abejonių, kad A. Š. nėra ieškovo biologinis vaikas. Ji (atsakovė) žino, kas yra tikrasis vaiko tėvas, ir šis klausimas bus sprendžiamas kitoje byloje. Ieškovas paaiškino, kad nepripažįsta A. kaip sūnaus, teigė negalintis vaiko matyti, patvirtino, kad tėvo ir vaiko ryšys nėra užsimezgęs. Tarnyba išvadoje pažymėjo, kad šalių paaiškinimai įrodo, kad tarp ieškovo ir A. Š. nėra susiklostę šeimyniniai ryšiai, artimi santykiai, ieškovas nenori ir neketina siekti kurti ir puoselėti tėviškus ryšius su A. ateityje, todėl darytina išvada, kad tėvystės nuginčijimas neturės didelio poveikio vaiko interesams dėl jo jauno amžiaus, vystymosi specifikos, todėl šiuo atveju prioritetinį vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principą labiau atitinka vaiko teisė žinoti tiesą apie savo kilmę nei formalios socialinės tėvystės nustatymas.

Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, Tarnybos išvadą, sprendžia, kad nėra duomenų (įrodymų), jog tarp ieškovo A. Š. ir vaiko A. Š. būtų artimas ryšys, ieškovas išreiškė nenorą auginti vaiką, yra priešiškas šiam vaikui, nerodo ir neketina rodyti iniciatyvos kuriant artimą tėvo ir sūnaus ryšį, priešingai – atsisako su vaiku bendrauti, su juo matytis, todėl ieškovo reikalavimo patenkinimas nepažeis vaiko interesų. Teismas prieina prie išvados, kad vaiko gimimo įraše esantys duomenys apie vaiko tėvą neatitinka tikrosios vaiko kilmės, dėl to ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas – nustatoma, kad ieškovas A. Š. nėra A. Š. tėvas, atitinkamai pripažinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis, jog A. Š. yra A. Š. tėvas, negaliojančiais (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Ieškovas A. Š. reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nereiškė. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei atsakovė tikrojo A. Š. tėvo nenurodė (atsakovė nurodė žinanti tikrąjį sūnaus A. tėvą, tačiau šioje byloje atskleisti ieškovui nenori). Todėl atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad ji turi dėti visas pastangas, jog būtų nustatyta tikroji sūnaus A. Š. tėvystė.

CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Nagrinėjamu atveju nepilnamečiui A. Š. yra suteikta ieškovo pavardė – „Š.“. Ieškovas ir atsakovė nepateikė prieštaravimų, kad vaiko pavardė liktų „Š.“. Atsižvelgiant į tai, teismas vaikui A. Š. palieka jo esamą pavardę „Š.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 105,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Duomenų apie kitas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 105,00 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovas A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko A. Š. (A. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pripažinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. balandžio 28 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą įrašą, kad A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. Š. (A. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovės M. A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės M. A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26.56 Eur (dvidešimt šešis eurus ir penkiasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų siuntimo išlaidų).

Išaiškinti, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai yra mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662; įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimą turi būti pateikti teismui.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.