Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Renatai Majauskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Ališauskaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-04-17 Šilutės r. apyl. teismo pagal BK 228 str. 1 d. - 180 MGL 23 400 Lt bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. teikdamas viešąsias paslaugas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: A. G., būdamas (duomenys neskelbtini)direktoriumi bei asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, 2011-04-15 sutarties DP3-7 pagrindu teikdamas Šilutės rajono savivaldybės Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugas, atlikdamas kadastrinius matavimus, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 “Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” 32.1.1.2 p. nuostatą, kad “kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku”, 2013 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini)atlikdamas kadastrinius matavimus ir parengdamas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą Nr. K 307, P. B. asmeninio ūkio sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nepranešė su pastaruoju sklypu besiribojančių sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams K. L. ir G. K. apie būsimus atliekamus kadastrinius matavimus, o pats įrašė į žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą Nr. K307 K. L. ir G. K. pavardes bei už juos pasirašė, taip melagingai nurodydamas, kad K. L. ir G. K. dalyvavo surašant minimą aktą ir tokiais veiksmais diskredituodamas valstybės tarnautojo vardą, A. G. padarė didelę žalą valstybei.

Be to, jis suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: 2013 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini)., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, atlikdamas kadastrinius matavimus ir rengdamas P. B. asmeninio ūkio sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą Nr. K 307, jame nurodė kadastriniame matavime dalyvavus gretimų žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininką K. L. bei (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkę G. K., įrašė jų pavardes bei už juos pasirašė, taip suklastojo žinomai tikrą dokumentą - žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. K307.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2013-02-14 sudarytame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte K. L. ir G. K. vardu nepasirašė, jų parašų neklastojo. Minimo sklypo ribų ženklinimą atliko ir sklypo paženklinimo-parodymo aktą surašė jis pats 2011 m. P. B. matavo kelis sklypus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, matuojant P. B. dalyvavo, o ar dar kas nors dalyvavo matuojant, ar dalyvavo K. L. bei G. K., nepamena. Aktą spausdino jis pats, suklydo įrašydamas datą, turėjo būti įrašyti 2011 m., nes tada ir planavo matuoti P. B. žemę, matavimus atlikdavo tada, kai būdavo suplanavęs. Akte jokių parašų neklastojo, K. L. ir G. K. vardą ir pavardę parašė jis, tačiau už juos nepasirašė, nes neturėjo tokio tikslo.

Liudytoja E. K. parodė, kad 2013 m. rudenį į ją kreipėsi K. dukros, kurios jai pasakė, kad ant žemės tvarkymo dokumentų suklastoti jų mamos parašai. Ji sužinojusi apie žemės permatavimus B., pranešė apie tai žiniasklaidai, kuriai ir pasiūlė aprašyti visą situaciją.

Liudytoja L. B. parodė, kad jos mama G. K. (duomenys neskelbtini) turėjo žemės, kurią po mamos mirties perėmė vaikai. 2013 m. lapkričio mėnesį, žemėtvarkos skyriuje ji parašė prašymą leisti išsinuomoti žemės sklypą, kuris ribojosi su jos mamos žeme ir sužinojo, kad sklypas jau pamatuotas. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas J. parodė žemės sklypo matavimo aktą, kuriame buvo jos mamos G. K. parašas. Iš dokumento datos suprato, kad pasirašyta jau mirus mamai, taigi dokumentas - suklastotas. Taip pat ji sužinojo, kad žemės sklypas pamatuotas B.. Jos mama G. K. žemės matavimo akte pasirašyti negalėjo, nes tuo laiku buvo mirusi. Be to, prieš mirtį ji sirgo Parkinsono liga, į namus jokie raštai apie būsimus žemės matavimus nebuvo atsiųsti.

Liudytojas P. B. parodė, kad turėjo (duomenys neskelbtini) 5 žemės sklypus, tačiau jų nebuvo savo vardu registravęs. 2013 m., gal vasario mėn., jis dėl sklypų pamatavimo kreipėsi į Šilutės žemėtvarkos skyrių. Pats dalyvavo 4 sklypų matavime, kuriuos atliko A. G.. Po sklypų matavimo, aktus pasirašė. Matuojant penktą sklypą, dalyvauti negalėjo, prašė, kad A. G. pamatuotų be jo. Ant matavimo akto pasirašė iš anksto. Apie tai, kad sklypo matavimo aktas surašytas ir jame pasirašė G. K., kuri jau buvo mirusi, jis nežinojo, A. G. jo pasirašyti vietoj G. K. neprašė. Už sklypų matavimo dokumentus mokėjo Ž. Ž., kuriam vėliau tą žemę pardavė.

Liudytojas K. L. parodė, kad 2013 m. vasario 14 d. jis (duomenys neskelbtini)geodezininko A. G. sudarytame žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte nepasirašė ir matuojant žemę nedalyvavo, jokių dokumentų į namus jam pasirašyti niekas atvežęs nebuvo. 2013 m. rudenį pas jį į namus atvažiavo G. K. sūnus ir pasakė, kad jo žemė ribojasi su žeme, kurios nuosavybės dokumentus jis tvarkosi. R. K. nurodė, kad matavimo akte, kurį sudarė A. G., suklastotas jo mamos parašas ir prašė važiuoti kartu pažiūrėti, ar nėra suklastotas ir jo parašas. Žemėtvarkos skyriuje jam buvo parodytas dokumentas ir jis pamatė, kad akte nurodyta, jog jis - K. L., yra dalyvavęs žemės matavime ir ant dokumento yra jo pavardė ir vardas bei parašas. Pažiūrėjęs dokumentą suprato, kad jo parašas suklastotas.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2013 m. rudenį, tikslios datos neatsimena, kreipėsi į geodezininkus, kad išmatuotų po mamos G. K. mirties likusį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). bei prašė sužinoti, ar gretimas sklypas nuomojamas ar parduodamas. Taip sužinojo, kad gretimą sklypą išsipirko B.. Jis nuvyko į Šilutės žemėtvarkos skyrių, kur jam parodė žemės matavimo aktą, kuriame buvo jo mamos G. K. ir K. L. parašas. Suprato, kad parašas suklastotas, nes pasirašyta jau mamai mirus. Nuvykęs pas K. L., kartu su juo atvyko į Šilutės žemėtvarkos skyrių, kur pamatęs aktą, K. L. patvirtino, kad matavimo dokumente yra ne jo parašas. Jis gyveno su mama G. K. viename bute, jokių pranešimų apie žemės matavimus atsiųsta nebuvo.

Liudytoja I. N. parodė, kad ji dirba Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM Šilutės skyriuje teisininke. 2013 m. spalio mėn. ji dalyvavo skundo nagrinėjime, ar P. B. naudoja žemės sklypą asmeninio ūkio poreikiams. Nuvykus į vietą jau buvo žurnalistas, K., K.. Jie visi tvirtino, kad B. šio žemės sklypo nenaudoja. Šis sklypas buvo registruotas valstybės vardu. P. B. buvo paaiškinta, kad šis nenaudojamas žemės sklypas bus paimtas į laisvos valstybinės žemės fondą. Skundų dėl to P. B. nepateikė.

Liudytojas Ž. Ž. parodė, kad jis pažįsta P. B.. B. prašė jo paskolinti pinigų, nes norėjo susitvarkyti asmeninio ūkio žemes. Po to B. jam pasiūlė nupirkti tas žemes, ir jis nupirko.

Liudytojas A. J. parodė, kad jis kaip Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjas ir įgaliotas atstovas su (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra A. G., 2011 m. sudarė „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo sutartį. Šia sutartimi numatyta, kad (duomenys neskelbtini) rengs žemės reformos žemėtvarkos projektus, įgyvendins žemės reformos žemėtvarkos projektus, atliks kitus žemės reformos darbus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius formuodavo užduotis, ženklinimo grafikus, suderintus su rangovu (duomenys neskelbtini) ir perduodavo vykdyti. Pagal nekilnojamo turto Kadastro nuostatus asmuo, atliekantis kadastrinius matavimus, ne vėliau kaip per 10 d. turi išsiųsti registruotu laišku arba įteikia pasirašytinai gretimų sklypų savininkams arba naudotojams pranešimus dėl numatomų atlikti kadastrinių sklypo matavimų. Asmenims nedalyvaujant, sklypo kadastriniai matavimai nestabdomi, o parengus sklypo planą, išsiunčiama nedalyvavusiems asmenims plano kopija ir paženklinimo akto kopija. Besirengiant ženklinti P. B. sklypą, kuris ribojosi su G. K. sklypu, matininkas A. G. turėjo išsiųsti pranešimą G. K., o jai nedalyvavus sklypo ženklinimo metu, turėjo išsiųsti sklypo planą ir paženklinimo akto kopijas pagal jos gyvenamąją vietą. Taip G. K. teisių perėmėjai būtų sužinoję apie paženklintą sklypą. Duodamas 30 d. terminas pretenzijoms dėl matavimų pareikšti ir matininkas privalo pretenzijas įvertinti. 2013-02-14 Šilutės r., Rusnės mstl. A. G. surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Šiame akte yra K. L., G. K., P. B. parašai, aktą patvirtino ir jis. Šis aktas yra kadastro duomenų surinkimo, t.y. žemės sklypo matavimo bylos privalomas dokumentas, bylos sudėtinė dalis. Iš šių aktų surašymo turinio galima spręsti, ar buvo laikytasi aukščiau minėtuose Kadastro nuostatuose įvardintos procedūros. Šis aktas yra oficialus dokumentas, akto sudarytojas turi užtikrinti įrašų teisingumą. Sklypų ženklinimas yra daromas naudojant globalinio pozicionavimo sistemos instrumentą, vadinamą GPS. Iš minimo instrumento ataskaitos matyti, kada matavimai buvo atlikti.

Liudytoja I. Č. parodė, kad ji dirba Šilutės skyriuje vyriausiąja specialiste, geodezininke. Ji tikrina žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas. Apie tai, kad tikrino 2013-02-27 (duomenys neskelbtini) sudarytą P. B. žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, neatsimena, bet byloje yra jos parašas, tai reiškia, kad ji bylą yra tikrinusi. Tikrinant tokias bylas atkreipiamas dėmesys, ar dalyvavo kviestiniai asmenys, ar ne. Jei matuojant žemę jie dalyvavo, tai jų parašai yra užfiksuoti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte. Jei šiame akte tokių parašų nėra, tai byloje turi būti išsiųsti pranešimai gretimų sklypų savininkams apie tai, kad bus atliekami matavimai, o jei nežino kam siųsti, turi būti skelbiama spaudoje. Jei pranešimai buvo išsiųsti, o žmonės neatvyko, tuomet jiems į namus paštu išsiunčiama žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas ir žemės sklypo planas.

A. J. pateikė žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo sutarties su priedais kopiją, iš kurios matyti, kad 2011-04-15 su (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų (1 t., b.l. 22-38).

Iš 2013-11-28 laikraščio „Šilokarčema“ straipsnio „Prieš 11 dienų mirusi moteris „pasirašė“ ant žemėtvarkos dokumento” matyti, kad straipsnyje aprašyta situacija, kurią R. K. nurodė savo apklausoje (1 t., b.l. 42-43).

Iš 2013-02-14 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto Nr. K 307 matyti, kad nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo K. L., G. K. ir P. B. (1 t., b.l. 47).

Iš žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos kopijos matyti, kad užsakovas buvo P. B., sklypo identifikatorius: (duomenys neskelbtini), sklypo numeris projekto plane: 15-22-2, bylos data 2013-02-20. Sklypo matavimai atlikti 2013-02-14 (1 t., b.l. 48-53).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 20014-05-30 specialisto išvadoje Nr. 11K-59(14) nurodyta, kad:

1. tirti pateiktame 2013-02-14 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, 4-ame punkte šalia vardo ir pavardės įrašo „K. L.“ pasirašė A. G.;

2. nustatyti, ar tirti pateiktame 2013-02-14 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, 4-ame punkte šalia vardo ir pavardės įrašo „G. K.“ pasirašė K. L., P. B., A. G. ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių, tai yra, kad lyginant šį tiriamąjį parašą G. K. vardu su palyginimui pateiktais K. L., A. G. ir P. B. rašysenos ir parašų pavyzdžiais, nustatyti tik pavieniai bendrųjų ir specialiųjų rašysenos parašų/požymių sutapimai, nepakankami nei teigiamai, nei neigiamai išvadai duoti nei vieno iš šių asmenų atžvilgiu. Nustatyti daugiau sutapimų ar skirtumų negalima, kadangi tiriamasis parašas yra trumpas, paprastas, neinformatyvus identifikaciniam tyrimui kitų asmenų atžvilgiu. Dėl šių priežasčių nustatyti ar šį parašą pasirašė K. L., P. B., A. G. ar kitas asmuo, negalima;

3. tirti pateiktame 2013-02-14 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, 4-ame punkte šalia vardo ir pavardės įrašo „P. B.“ pasirašė P. B. (1 t., b. l. 88-91).

Motyvuojamoji dalis

A. G. dėl pareikštų kaltinimų savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė dėl abiejų kaltinimų yra įrodyta. Dėl piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 str. 1 d. Šios nusikalstamos veikos subjektas yra specialus, tai yra, jam taikomi BK 230 str. 3 d. nustatyti reikalavimai. Su kaltinamuoju 2011-04-15 buvo sudaryta sutartis Nr. DP3-7 (1 t. b.l. 23-38), pagal kurią jis teikė Šilutės rajono savivaldybės Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugas - atliko kadastrinius matavimus. Tokio pobūdžio paslaugos, įvertinant veiklos sritį, paslaugų apimtį, teisinę reikšmę, priskirtinos viešajai paslaugai. Tokiu būdu, kaltinamasis teikdamas šias paslaugas, prilygintinas valstybės tarnautojui. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. G. savo paslaugas teikė vadovaudamasis LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintais Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais. Šių nuostatų 32 p. nurodo, kokie veiksmai atliekami nustatant žemės sklypo kadastro duomenis. 32.1.1.2 p. nustato, kad kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą; 32.1.1.3. p.: jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo–parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui.

Kaltinamasis nepripažįsta piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, tačiau byloje surinktais įrodymais jo kaltė yra įrodyta. Atmestinas jo aiškinimas, kad minėtas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. K307 yra surašytas 2011 m., tai yra tada, kai buvo faktiškai nustatinėjamos sklypo ribos, o ne 2013-02-14. Galimas dalykas, kad kokie nors veiksmai šiame žemės sklype buvo atliekami 2011 m. ar dar kokiais kitais metais. Tačiau nagrinėjamam kaltinimui tai neturi jokios reikšmės. Neginčijamai nustatyta, kad 2013-02-14 A. G. nustatinėjo žemės sklypo kadastro duomenis: tai matyti iš paties akto turinio, iš matavimo ataskaitos, kad P. B. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)matavimai atlikti 2013-02-14 nuo 11:19:15 iki 11:40:42 (1 t., b.l. 5, 52-53). Todėl pagal minėtus nuostatus jis privalėjo elgtis taip, kad bet kokiu atveju gretimų žemės sklypų naudotojai būtų informuoti apie atliekamus veiksmus, kad būtų jiems sudaryta galimybė pareikšti savo pastabas dėl atliekamų veiksmų bei apskųsti tuos veiksmus. Tačiau A. G. pažeidė teisės aktų reikalavimus akivaizdžiai turėdamas tikslą sukurti tokią situaciją, kad žemės sklypas atitektų konkrečiam asmeniui. Savo veiksmais diskredituodamas žemėtvarkos sistemą, kaltinamasis padarė didelę žalą valstybei. Kiekvienas asmuo, kreipdamasis į valstybines institucijas ar asmenis, kuriems valstybė patikėjo atlikti tam tikras funkcijas, pagrįstai tikisi, kad jų pareiškimai bus sprendžiami pagal įstatymus, laikantis lygybės prieš įstatymą principo. Šių principų nesilaikymas iš esmės pažeidžia besikreipiančių asmenų teisėtus lūkesčius, kelia nusivylimą valstybės institucijų - šiuo atveju žemėtvarkos, veiklos skaidrumu, teisėtumu. Tokie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Ši veika numatyta BK 228 str. 1 d.

Iš specialisto išvados (1 t., b.l. 88-91) matyti, kad 2013-02-14 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, 4-ame punkte šalia vardo ir pavardės įrašo „K. L.“ pasirašė A. G.. Nustatyti, ar tame pačiame akte, 4-ame punkte šalia vardo ir pavardės įrašo „G. K.“ pasirašė K. L., P. B., A. G. ar kitas asmuo, ekspertams nepavyko dėl parašo trumpumo, paprastumo, neinformatyvumo. A. G. teigė, kad jis ties minėtomis pavardėmis nepasirašė, parašų neklastojo ir negali pasakyti, kas pasirašė. Toks aiškinimas vertintinas tik kaip siekis išvengti atsakomybės, apsunkinti visų aplinkybių ištyrimą. Pagal teisės aktų reikalavimus žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas surašomas vietoje, kadastrinių matavimų bylą rengia paslaugą teikiantis asmuo, ši byla yra to asmens žinioje, todėl tokia situacija, kad žemėtvarkos projektus rengiančios bendrovės vadovas, pats tiesiogiai atliekantis matavimo darbus, nežinotų kas jo paruoštuose dokumentuose ką parašė ar pasirašė, negalima. Todėl laikytina, jog yra pakankamai įrodymų, kad A. G. suklastojo tikrą dokumentą pasirašydamas už kitus asmenis. Tokia jo veika atitinka BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimo sudėtį.

A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad jis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą ir vėl nusikalto (1 t., b.l. 109-111), charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 106, 108), yra dirbantis, gauna nuolatines pajamas, todėl tikslinga skirti baudą. Paskirtas bausmes reikia subendrinti (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir nubausti:

pagal BK 228 str. 1 d. - 100 MGL (13 000 Lt/3 765 €) bauda;pagal BK 300 str. 1 d. - 50 MGL (6 500 Lt/1 882 €) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę - 100 MGL (13 000 Lt/3 765 €) baudą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.