Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-11-07 · Civilinė byla Nr. 2-2485/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
2-2485/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Vingriai“
Atsakovas
akcinei bendrovei „SEB lizingas“
Kategorijos
  • 114.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2485/2013Procesinio sprendimo kategorija: 114.10 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vingriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties netaikyti įrodymų užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-4364-881/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vingriai“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarčių nuostatų pripažinimo negaliojančiomis bei sumokėtų įmokų pagal lizingo sutartis priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Vingriai“ patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti ginčo šalių pasirašytų 2005 m. spalio 27 d., 2006 m. balandžio 11 d., 2006 m. gruodžio 1 d. lizingo sutarčių Nr. 2005-100268-01, Nr. 2006-020379-01, Nr. 2006-110406-09 bendrųjų sąlygų 18.6.2 punktus negaliojančiais ir priteisti iš atsakovo AB „SEB lizingas“ 636 459,31 Lt sumokėtų lizingo dalyko išpirkimo įmokų.

Ieškovas AB „Vingriai“ prašė teismo paskirti byloje ekspertizę, siekiant nustatyti lizingo dalyko rinkos vertę ekspertizės atlikimo dieną bei užtikrinti įrodymus – iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas uždrausti atsakovui AB „SEB lizingas“ lizingo dalyką naudoti, perkelti į kitą vietą, perleisti nuosavybės teisę į jį ar imtis kitų veiksmų, kurie paveiktų lizingo dalyko vertę.

Ieškovo įsitikinimu, atsakovas gali ginčo sutarčių dalyką – įrenginius, neprofesionaliai išmontuoti, parduoti, kitaip perleisti ar atlikti kitus veiksmus, kurie turėtų įtakos jų vertei, ir dėl tokių veiksmų teismo paskirtas ekspertas neturės galimybės apžiūrėti šiuos įrenginius bei nustatyti jų rinkos vertę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovo AB „Vingriai“ prašymus dėl ekspertizės skyrimo ir įrodymų užtikrinimo atmetė, nes ieškovo prašymas taikyti įrodymų užtikrinimo institutą buvo grindžiamas būtinybe užtikrinti ekspertizės atlikimą, o jos (ekspertizės) nepaskyrus, užtikrinti įrodymus nėra pagrindo. Be to, teismas sprendė, kad yra priimtas galutinis teismo sprendimas, įpareigojantis ieškovą perduoti atsakovui lizingo sutarčių dalyką. Šis teismo sprendimas ieškovui yra privalomas ir turi būti vykdomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas AB „Vingriai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje netenkino prašymo paskirti ekspertizę, savaime nesudaro pagrindo netaikyti įrodymų užtikrinimo. Lizingo dalyko rinkos vertės nustatymas šioje byloje yra ypatingai reikšminga faktinė aplinkybė, kurios nenustačius, byla negalės būti teisingai išspręsta, todėl ieškovui pardavus, perleidus ar kitaip paveikus lizinguojamą turtą, teismo paskirtas ekspertas nebeturės galimybės šiuos įrenginius apžiūrėti ir nustatyti jų rinkos vertę. Taigi siekdamas greičiau realizuoti lizingo dalyką ar vadovaudamasis kitomis paskatomis, atsakovas gali jį perleisti ir už mažesnę nei rinkos kainą. Tokie atsakovo veiksmai yra itin tikėtini, nes taip jis (atsakovas) faktiškai nepatirs nuostolių, nes kainų skirtumą kaip tariamus nuostolius galėtų išskaičiuoti iš ieškovui grąžintinų lizingo dalyko išpirkimo įmokų. Ieškovo nuomone, atsisakęs tenkinti prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, teismas pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą (CPK 5 str.) bei nepagrįstai sudarė kliūtis ieškiniui patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „SEB lizingas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė sąlygų, būtinų taikyti įrodymų užtikrinimo institutą. Be to, įrenginiai iki šiol yra pas ieškovą, kuris nepateikė įrodymų, kad atliko kokius nors veiksmus dėl įrenginių perdavimo atsakovui, o taip pat nustatant realią įrengimų vertę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas užtikrinti įrodymus, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 320, 339 str.).

Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. CPK 221 straipsnis nustato, jog asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Remiantis CPK 222 straipsniu, be procesiniams dokumentams privalomų elementų (CPK 111 str. 2 d.), prašyme užtikrinti įrodymus turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymai turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus.

Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) prašė teismo užtikrinti įrodymus - iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas uždrausti atsakovui AB „SEB lizingas“ naudoti, perkelti į kitą vietą, perleisti nuosavybės teisę ar imtis kitų veiksmų, kurie paveiktų lizinguoto turto (įrenginių) vertę. Tokį prašymą apeliantas grindė ketinimu atlikti byloje ekspertizę dėl lizingo dalyko (įrenginių) rinkos vertės. Apelianto įsitikinimu, atsakovas sieks kuo greičiau realizuoti įrenginius, ar kitaip juos perleisti, ir dėl tokių jo (atsakovo) veiksmų nebus galimybės atlikti norimos ekspertizės.

Teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais.

Iš bylos duomenų (ieškinio, patikslinto ieškinio bei ginčo prašymo turinio) sprendžiama, kad nors apelianto prašymas įvardytas kaip prašymas užtikrinti įrodymus, tačiau tai (prašyta „uždrausti AB „SEB lizingas“ naudoti, perkelti į kitą vietą, perleisti nuosavybės teisę ar imtis kitų veiksmų, kurie darytų įtaką lizingo dalykui <...>“) iš esmės yra prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 145 str. 1 d. 3 p.), kuris nebuvo pagrįstas CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 178, 179 str.). Apeliantas iš esmės siekia laikinai apriboti atsakovo AB „SEB lizingas“ teises disponuoti buvusių lizingo sutarčių objektu (įrenginiais) ir apriboti kitus jo (lizingo davėjo) veiksmus, kurie galėtų turėti įtakos įrenginių vertei.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo įrenginiai yra ne pas atsakovą, o pas apeliantą AB „Vingriai“, ir atsakovas realiai negali šių įrenginių nei naudoti, nei juos perlesti tretiesiems asmenims. To apeliantas nepaneigė. Teismas pažymi, kad apeliantui, ketinančiam siekti, kad byloje būtų paskirta ginčo įrangos rinkos vertės ekspertizė, ir tam tikslui būtų užfiksuota įrenginių būklė, nėra kliūčių pasitelkti antstolį ar kitą kompetentingą asmenį, ir užfiksuoti faktinę situaciją. Tam nėra būtina nei užtikrinti įrodymus, nei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nenustačius teisinių ir faktinių įrodymų užtikrinimo pagrindų, apelianto prašymas negali būti patenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti paskirti byloje ekspertizę nėra šios apeliacijos objektas, todėl teismas dėl šios teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako (CPK 334 str.).

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Naikinti ar keisti iš esmės teisingą apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė