Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-10-25 · Civilinė byla Nr. e2A-634-198/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
e2A-634-198/2018
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00734-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-634-198/2018Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00734-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 2.6.29.3.; 3.3.1.20. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3269-839/2018 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo V. R. 217,22 Eur negrąžintą kredito dalį, 19,03 Eur kredito mokestį, 216,64 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį bei 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

2. Nurodė, kad 2010 m. liepos 4 d. atsakovas ir pradinė kreditorė UAB ,,4finance“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 7193504 (toliau ir – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 217,22 Eur kreditas 24 dienų terminui. Atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą - 236,33 Eur, sutartyje numatytais terminais.

3. 2017 m. birželio 29 d. UAB ,,4finance“, UAB ,,Finansų administravimas“ ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei. Atsakovas informuotas apie pasikeitusią kreditorę, tačiau prievolių pagal sutartį neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 217,22 Eur negrąžintą kreditą, 19,03 Eur kredito mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 236,25 Eur sumą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų parengimu. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdė jam pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą, mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, ieškovei perėmus reikalavimo teisę į atsakovo skolą atsakovas jai skolos nesumokėjo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 217,22 Eur negrąžinto kredito, 19,03 Eur kredito mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas vertino, kad ieškovė taip pat prašo priteisti 261,64 Eur mokėjimo palūkanas, tačiau jokių rašytinių įrodymų buvus susitarimą dėl šių palūkanų, jų mokėjimo, dydžio, termino nepateikė. Pateiktoje kredito sutartyje mokėjimo palūkanų dydis, jų mokėjimo terminas taip pat nėra aptartas. Pateiktos sutarties bendrosiose sąlygose 4 dalyje numatančioje palūkanų normos apskaičiavimo bei taikymo sąlygas ir tvarką 4.1. punkte šalių susitarta, kad kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra Kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties Specialiosiose sąlygose Bendra Kredito kainos metinė norma yra 0,00 proc. Taigi ieškovės motyvai dėl taikytinos 133,83 proc. palūkanų normos nėra pakankamai pagrįsti, nes sudaryta sutartis, kuri ją sudariusioms šalims (taip pat teisių perėmėjui) turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), aiškiai nenustato tokio dydžio palūkanų normos taikymo negrąžinus kredito.

7. Teismas pasisakė, kad Vartojimo sutartyse turi būti griežtai laikomasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto reikalavimo vartojimo kredito sutartyje aiškiai ir glaustai nurodyti informaciją apie vartojimo kredito palūkanų normą bei jos taikymo sąlygas. Pateiktose sutarties sąlygose nėra aptarti paminėti duomenys, todėl teismas neturi pagrindo pritarti argumentams, kad atsakovas, pasirašydamas kredito sutartį susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu dydžiu susipažino ir patvirtino sutikimą, nes tokių rašytinių įrodymų kaip minėta nėra pateikta.

8. Teismas sprendė, kad prašomos priteisti mokėjimo palūkanos, palūkanų dydis laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžiantis vartojimo kredito gavėjo, kaip silpnesnės sandorio šalies ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 216,64 Eur mokėjimo palūkanas yra atmestinas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo V. R. 216,64 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo. Kitą pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir vertino šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatas. Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta ne tik Bendra vartojimo kredito kaina (t. y. 19,11 Eur), bei jos metinė norma (0,00 proc.), bet taip pat ir Vartojimo kredito metinė palūkanų norma, kuri atitinkamai yra 133,83 proc. pagal sutartį ir Vartojimo kredito įstatymą į bendrą vartojimo kredito kainą neįskaičiuojamos vartojimo kredito gavėjo palūkanos, mokamos už laiku negrąžintą kreditą, netesybos ir kitos išlaidos, kurias kreditorius patiria siekdamas įgyvendinti savo teises pagal sutartį tais atvejais, kai kredito gavėjas nevykdo arba netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį.

11. Pažymi, kad teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas ir kreditoriaus prašomoms priteisti mokėjimo funkciją atliekančioms palūkanoms, kurios paskaičiuotos už tolesnį naudojimąsi kreditoriaus pinigais po sutarties nutraukimo, taikė bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (Paskolos sutartyje ši norma nurodoma 0,00 proc.), kai tuo tarpu šios kreditoriaus patiriamos išlaidos į šią normą nepatenka ir nėra įskaičiuojamos. Kreditoriaus prašomoms priteisti mokėjimo palūkanoms, paskaičiuotoms po sutarties nutraukimo, Paskolos sutartyje nurodyta metinė palūkanų norma – 133,83 proc.

12. Nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šalys susitarė dėl mokėjimo palūkanų dydžio, kadangi sutarties specialiosiose sąlygose šių palūkanų dydis yra nurodytas: Vartojimo kredito metinė palūkanų norma: 133,83 proc. Taip pat nurodyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui.

13. Pažymi, kad geranoriškai mokėjimo palūkanas paskaičiavo tik už 272 dienas, kai atsakovas kreditoriaus suteiktu kreditu naudojasi jau aštuonerius metus. Atsakovas su ieškovu sutartį pasirašė laisva valia, todėl ir turi priimti neigiamus sutarties neįvykdymo padarinius. Papildoma apsauga vartotojui nesudaro išimčių iš sutarties privalomumo principo.

14. Atsiliepimo į ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atsakovas V. R. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

apeliacinis skundas netenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

16. Apeliaciniame skunde ieškovė ginčija sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas jos reikalavimas priteisti mokėjimo palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. birželio 29 d. UAB ,,4finance“, UAB ,,Finansų administravimas“ ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Išraše iš Paskolų portfelio pardavimo sutarties priedų Nr. 1 ir Nr. 2 nurodoma, kad perleidžiamos sutarties Nr. 7193504, sutarties sudarymo ir pasirašymo data – 2010 m. gegužės 25 d., sutarties termino pabaigos data – 2010 m. birželio 18 d., produkto rūšis – SMScredit.lt, įmonė – Finansų administravimas, negrąžinto vartojimo kredito suma – 217,22 Eur, palūkanų suma (bendros vartojimo kredito kainos iki sutarties nutraukimo suma) – 19,03 Eur, MPN - 133,83 proc. Iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2010 m. gegužės 25 d. UAB „SMScredit.lt“ paskolos sutarties Nr. 7193504 pagrindu pervedė atsakovui 217,22 Eur (750 Lt) sumą. Pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo naujoji kreditorė (ieškovė) pranešė atsakovui, kad UAB „Finansų administravimas“ (prekinis ženklas Vivus.lt ir SMScredit.lt) perleido reikalavimo teisę į atsakovo 621,63 Eur skolą ir su ja susijusias papildomas teises (delspinigiai, palūkanos, netesybos bei skolos išieškojimo išlaidos) pagal UAB „Finansų administravimas“ vartojimo kredito sutartį. Atsakovas į ieškovės pranešimą nereagavo, mokėjimų į ieškovės sąskaitą neatliko.

18. Ieškovė reikalavimą priteisti 216,64 Eur palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo grindžia 2010 m. liepos 4 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. 7193504, kaip joje nurodoma sudaryta tarp atsakovo ir SMScredit.lt sistemą valdančios UAB „4finance“, ir joje išdėstytomis sąlygomis. Nors pateiktos sutarties numeris, vartojimo kredito, kredito kainos, metinių palūkanų normos po sutarties nutraukimo sumos sutampa su Paskolų portfelio pardavimo sutarties priedų išraše nurodytu sutarties numeriu ir sumomis, tačiau sutarties sudarymo ir grąžinimo datos, sutartį sudariusi įmonė skiriasi. Atsižvelgiant į tai, kitus jau minėtus įrodymus, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimą – 2010 m. gegužės 25 d. banko sąskaitos išrašas, Pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ieškovės pateiktos 2010 m. liepos 4 d. vartojimo kredito sutarties laikyti tapačia tai, kuri jai buvo perleista pagal 2017 m. birželio 29 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartį.

19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir vertino 2010 m. liepos 4 d. vartojimo kredito sutarties nuostatas. Pirmiausia dėl to, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog 2017 m. birželio 29 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartimi jai buvo perleista reikalavimo teisė pagal 2010 m. liepos 4 d. vartojimo kredito sutartį. Antra, ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas patvirtino sutarties sudarymą vienu iš vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 2.6 punkte nurodytų būdų, kurie pagal sutarties nuostatas laikomi kredito gavėjo parašu, turinčiu Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinę galią. Dėl to, aiškinti ieškovės pateiktos 2010 m. liepos 4 d. sutarties nuostatas iš esmės pagrindo nebuvo.

20. Pažymėtina, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. teismas įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tačiau tai nesudaro pagrindo atleisti ieškovę nuo pareigos įrodyti jos teisę sukuriančius faktus (CPK 12, 178 straipsnis).

21. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo sprendimo už akių išvadai, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pradinės kreditorės ir atsakovo susitarimą dėl 133,83 proc. vartojimo kredito metinės palūkanų normos, jų mokėjimo, dydžio, termino. Be to, nepateikė įrodymų, kad jai buvo perleista reikalavimo teisė pagal 2010 m. liepos 4 d. vartojimo kredito sutartį. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti mokėjimo palūkanas pagrįstai atmestas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

22. Dėl vartojimo kredito metinės palūkanų normos pagal 2010 m. liepos 4 d. vartojimo kredito sutartį skaičiavimo, sutarties privalomumo principo, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, kadangi šių ieškovės apeliacinio skundo argumentų analizė, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, nei faktinės, nei teisinės reikšmės neturi.

23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė reikalavimo priteisti iš atsakovo mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo už akių apeliaciniu skundu skundžiamoje jo dalyje. Todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Apeliacinio skundo netenkinant, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė