- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- e2YT-5146-1055/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01390-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Pareiškėjas
- P. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. P. kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės K. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nurodė pareiškime bei posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina K. P.. Po jos mirties visą jos turėtą turtą paveldėjo jo tėvas M. P.. Kadangi tuo metu mirusiosios vardu nebuvo registruota jokio nekilnojamojo turto, todėl tėvas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pats pareiškėjas kartu su šeima gyveno kartu su tėvais, jiems priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties sodybos šeimininku tapo tėvas M. P., kuris prižiūrėjo visą turtą. Pats pareiškėjas po motinos mirties taip pat į notarų biurą nesikreipė, kadangi laikė, kad visą turtą turi paveldėti jos sutuoktinis M. P.. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kad jis paveldėjo visą tėvo turėtą turtą. Daugiau įpėdinių nebuvo, kadangi jo sesuo V. P. mirė (duomenys neskelbtini), ji nebuvo sukūrusi šeimos ir vaikų neturėjo.
1999 m. rugsėjo 22 d. Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. buvo atkurta nuosavybės teisė į dalį jos tėvo V. V. turėtos žemės – 0,36 ha miško, grąžinant ją natūra. 2014 m. kovo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. buvo atkurta nuosavybės teisė į likusią jos tėvo V. V. turėtos žemės dalį – 0,9272 ha žemės sklypą ir 0,4030 ga žemės sklypą, grąžinant juos natūra. Taigi šiuo metu pareiškėjo motinos vardu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti 4 žemės sklypai: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
Minėti sprendimai priimti praėjus, atitinkamai, 7 ir daugiau kaip 20 metų po K. P. mirties ir žemės sklypai nuosavybės teise jos vardu buvo įregistruoti taip pat po jos mirties. Kadangi tuo metu ir motina ir tėvas jau buvo mirę, jis pats dalyvavo žemės grąžinimo procedūrose, o šiuo metu naudojasi ir prižiūri sklypus. Kadangi laiko, kad palikimą po motinos K. P. mirties priėmė jos sutuoktinis ir pareiškėjo tėvas M. P., pradėdamas jį faktiškai valdyti, tai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes kitu būdu negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, kuriame būtų įrašytas visas tėvų turėtas turtas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė bylą spręsti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Liudytoja I. S. parodė, kad pažinojo pareiškėjo tėvus. Jie vedė ūkį, laikydavo gyvulius. (duomenys neskelbtini) metais mirė K. P., po jos mirties sodyboje ūkininkavo ir šeimininkavo M. P.. Jis žiūrėjo visą ūkį ir rūpinuosi juo, sūnus tuo metu dirbo bendrovėje. Jie turėjo du vaikus: pareiškėją ir dar dukrą, bet ji mirė dėl nelaimingo atsitikimo. Po kurio laiko mirė ir M. P..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esantis Utenos rajono Kuktiškių apylinkės metrikacijos įstaigos išrašytas mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini) m. Iš sutuoktuvių liudijimo nustatyta, kad K. L., gimusi (duomenys neskelbtini) m., ir M. P., gimęs (duomenys neskelbtini) m., sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuoka iki palikimo atsiradimo nutraukta nebuvo. Pateikti gimimo liudijimų nuorašai patvirtina, kad pareiškėjas P. P. yra palikėjos sūnus, o V. P., gim. (duomenys neskelbtini), palikėjos dukra. Iš mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Remiantis mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
2019 m. rugpjūčio 14 d. Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro rašte nurodyta, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniai į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo bylos notarų biure nėra. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai iš VĮ Registrų centro patvirtina, kad K. P. nuosavybės teisės yra registruotos į šiuos nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – įregistravimo pagrindas 1999 m. rugsėjo 22 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) – įregistravimo pagrindas 2014 m. kovo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), - įregistravimo pagrindas 1999 m. rugsėjo 22 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Taigi šioje byloje nustatyta, kad po pareiškėjo motinos K. P. mirties atsirado palikimas, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.13 straipsnio nuostatas pareiškėjo tėvas M. P., kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis, paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).
Pagal CK 5.50 straipsnio 2–3 dalis, pareiškėjo tėvas palikimą priimti privalėjo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą ar paduoti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimo neginčijo ir nepaneigė pareiškėjo nurodytų faktų, t.y., kad pareiškėjo tėvas – M. P. priėmė visą po žmonos mirties atsiradusį palikimą, o pareiškėjas į palikimą nepretendavo. Nuosavybės teisės į žemės sklypus palikėjos vardu buvo įregistruotos jau po jos mirties.
Pripažintina, kad pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimai bei pateikti rašytiniai įrodymai, suinteresuotiems asmenims palikimo priėmimo fakto neginčijant, patvirtina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), jog pareiškėjo tėvas M. P. per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, priėmė palikimą po savo sutuoktinės K. P. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, turintis juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktas nustatytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.