- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-06
- Bylos Nr.
- 1-1-807/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. D., L. R.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.4Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1-1-807/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.4; 2.3.6.4.5
2011 m. birželio 6 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Andrius Dorochinas, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1982-08-22 Vilniuje, L. R. pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. Parko g. 38-3, Vilniuje, teistas 5 kartus:
1) 2003-04-11 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 1 d.;
2) 2003-06-23 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d.;
3) 2004-03-22 Palangos m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d.;
4) 2004-04-01 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d.;
5) 2007-01-18 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šiuo metu bausmė yra atlikta,
kaltinamas L. R. baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą (automobilį), o būtent:
jis 2007-06-18 apie 00.15 val., būdamas Šiaurės g. 37, Vilniuje, esančioje aikštelėje šalia parduotuvės „Norfa“, pagrobė svetimą turtą – G. S. priklausantį automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4 000 Lt vertės. Šiais savo veiksmais A. D. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. D. parodė, kad maždaug prieš dvejus metus, apie 1 val. nakties, buvo prie parduotuvės „Norfa“. Kartu buvo nukentėjusysis T. S. , R. S. , P. K. . Kaip suprato, nukentėjusysis su draugais grįžo nuo ežero. Jie gėrė prie parduotuvės. Nukentėjusysis buvo visiškai girtas. Jis išlipo iš savo baltos spalvos automobilio „AUDI 80“ ir sėdėjo ant šaligatvio. Kaltinamasis įsėdo į nukentėjusiojo automobilį ir nutarė nuvažiuoti į degalinę nusipirkti submarinų. Automobilio užvedimo rakteliai gulėjo ant kilimėlio. Išvažiuodamas kaltinamasis per langą pasakė T. S. , kad važiuoja į degalinę. Jis gal nedavė sutikimo važiuoti, bet kaltinamasis į tai nekreipė dėmesio, nes anksčiau ne kartą važinėjo T. S. automobiliu. „Ervin“ degalinėje submarinų nebuvo, todėl kaltinamasis nusprendė nuvažiuoti į Antakalnio degalinę. Bevažiuojant jam paskambino R. S. ir pasakė, kad T. S. jaudinasi dėl savo automobilio. A. D. atsakė, kad grįžta. Kaltinamasis nusprendė važiuoti kitu keliu ir nusuko nuo pagrindinio kelio. Važiuojant automobilį sumėtė ir jis šonu atsirėmė į medį. Kaltinamasis pradėjo skambinti T. S. , bet nepavyko prisiskambinti, nes niekas neatsiliepė arba telefonas buvo išjungtas. Vėliau kaltinamasis sužinojo, kad T. S. P. K. nuvežė namo. Tuomet A. D. paskambino savo draugui, pasakė kas atsitiko. Maždaug po 1,5 val. draugas atvažiavo savo automobiliu ir ištraukė nukentėjusiojo automobilį, tačiau jis nevažiavo. Netoliese įvyko avarija, atvažiavo policija, todėl kaltinamasis nusprendė palikti automobilį, kad policija jo nepamatytų. Paryčiui kaltinamasis paskambino T. S. , pasakė, kas atsitiko. Nukentėjusysis paaiškino, kad važiuoja ieškoti automobilio, bet automobilio toje vietoje, kur kaltinamasis jį paliko, jau nebuvo. Vėliau kaltinamasis sužinojo, kad policija suprato, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo pasišalino iš įvykio vietos, ir automobilį nutempė į saugojimo aikštelę.
Taip pat kaltinamasis parodė, kad palikdamas automobilį, išėmė magnetolą, kurią grąžino T. S. . Žalą atlygino jo motinai, nes ji buvo automobilio savininkė, sumokėjo 900 litų. Kaltinamasis teigė, kad jam paliekant automobilį, jo stiklas buvo sveikas. Nežino, kodėl paliko neužrakintą automobilį, gal išsigando policijos.
Nukentėjusioji G. S. posėdyje parodė, kad automobilis buvo registruotas jos vardu, nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta.
L. T. S. palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2007 m. birželio 17 d. jis su draugais šventė gimtadienį ir buvo išvykęs į gamtą. Vakare su draugais atvažiavo į parduotuvės „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Šiaurės g. 37, Vilniuje, kur toliau leido laiką. Be jo, su draugais aikštelėje buvo ir kitų vaikinų bei merginų iš N. V. rajono, nes joje dažnai vakarais renkasi jaunimas. Aikštelėje buvo ir A. D. . Jis prieidavo tai prie vienų, tai prie kitų. Beveik visi ten buvę žmonės stovėjo ratu, tik atskiromis grupelėmis. Apie vidurnaktį visi pradėjo skirstytis. Tuomet liudytojas pastebėjo, kad dingo jo automobilio rakteliai, pradėjo jų ieškoti. Paieškojęs automobilyje jų nerado, todėl ėmė ieškoti lauke. Nuėjęs apie 5 metrus nuo automobilio jis išgirdo, kaip į jį įsėdo A. D. , kuris iš karto užvedė automobilį ir išvažiavo iš aikštelės. Tikėjosi, kad jis netrukus sugrįš, todėl laukė aikštelėje apie 15-20 min., tačiau nesulaukęs nuėjo pėsčiomis į namus. Į policiją iš karto neskambino, nes buvo neblaivus. Su A. D. jie yra pažįstami nuo vaikystės. Jis neprisimena, kad kada nors būtų davęs A. D. vienam naudotis jo turėtais automobiliais. Tuo labiau niekada nėra leidęs vairuoti automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po to, kai pagrobė automobilį, A. D. jam paskambino ryte ir pasakė, kad. automobilis yra Pupojų gatvės rajono soduose už kažkokio ežeriuko, todėl T. S. gali važiuoti jį pasiimti. Jis paaiškino, kad automobilio negali atvaryti todėl, kad automobilis sugedo ir negali važiuoti. Iki pat ryto A. D. jam nei karto neskambino, nors jo telefonas buvo įjungtas, ryšio zonoje ir tikrai galėjo prisiskambinti. Ryte jokių praleistų skambučių jis nerado. Nuvažiavęs su savo draugais į Pupojų sodus, savo automobilio Tomas nerado. Tada paskambino A. D. ir pasakė, kad jo nerado. A. D. tuomet pasakė, kad automobilį išvežė policija (t. 1, b. 1. 27-30).
T. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad anksčiau kaltinamasis jo automobiliu nesinaudojo. Jeigu būtų davęs kaltinamajam automobilį, tai į policiją nesikreiptų.
L. P. Kulda posėdyje parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo už parduotuvės „Norfa“; ten buvo ir A. D. . Apie jokią vagystę niekas nekalbėjo. Liudytojas pamatė, kad kažkas išvažiuoja automobiliu. Prieš tai A. D. kalbėjo, kad važiuos pirkti submarinų. Prie parduotuvės buvo ir T. S. . Anksčiau liudytojas yra važinėjęs jo automobiliu, o T. S. važinėjo liudytojo automobiliu. Vėliau liudytojas nuvežė T. S. namo, jis (Tomas) buvo neblaivus.
Šalies argumentai
L. K. Tolvaiša posėdyje parodė, kad dirba Vilniaus m. VPK Nusikaltimų tyrimo tarnybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimų skyriuje, į kur pareiškimu dėl automobilio vagystės kreipėsi T. S. . Tai, atrodo, buvo ne iš karto po vagystės. Nukentėjusysis paaiškino, kad naktį kompanija girtavo prie parduotuvės. Jis pamatė išvažiuojantį savo automobilį, nors niekam neleido važiuoti. Raktelius buvo palikęs automobilyje. Toks atvejis, kai visiems kartu girtaujant ir matant pavagiamas automobilis, buvo pirmas liudytojo darbo praktikoje. Jeigu automobilis paimtas be leidimo, reikia kvalifikuoti vagystę.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad pažįsta T. S. . Su juo palaiko draugiškus santykius, dažnai kartu leidžia laiką. Taip pat pažįsta A. D. , kuris gyvena N. V. , tačiau su juo praktiškai nebendrauja. 2007 m. birželio mėnesio pabaigoje, tiksliau datos neprisimena, su draugais šventė draugo Jurijaus gimtadienį. Kartu su jais buvo ir T. S. . Gimtadienį šventė gamtoje, o vakare visi atvažiavo prie parduotuvės „Norfa“, Šiaurės gatvėje. Aikštelėje kalbėjosi, gėrė alų. Kažkuriuo metu pastebėjo, kad aikštelėje yra A. D. . Ar jis čia su kažkuo atvažiavo, ar atėjo vienas, nematė. Matė tik, kad jis kalbėjosi su kitais aikštelėje esančiais vaikinais. Ten buvo daug iš matymo pažįstamų N. V. gyventojų. Jis matė, kad A. D. prieidavo tai prie vienų, tai prie kitų. Į jį dėmesio nekreipė, nes su juo nebendrauja. Ar A. D. buvo atsisėdęs į T. S. automobilį, nematė, bet aplinkui jis tikrai vaikščiojo, nes visi stovėjo šalia automobilio. Dar iki vidurnakčio jis su draugu Jurijumi pėsčiomis nuėjo į namus. T. S. ir kiti dar pasiliko. Kas vyko toliau, liudytojas nematė. Apie tai, kad A. D. pavogė Tomo automobilį, sužinojo tik kitą dieną ryte. Apie tai jam pasakė Tomas telefonu. Jis paprašė kartu nuvažiuoti paieškoti jo automobilio, nes sakė, kad A. D. paliko jį kažkur Pupojų soduose. Tačiau pagal jo nurodymus automobilio jie nerado. Sužinoję, kad automobilis stovi Kelių policijoje, ten su T. S. nuvažiavo tą patį rytą. Atvykę pamatė, kad išdaužtas automobilio šoninis stiklas, apgadintas bamperis, vienas priekinis sparnas, išmušta pakaba (t. 1, b. l. 34-35).
Automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuota, kad yra sulankstytas automobilio kairės pusės sparnas, įlenktos vairuotojo durelės, išdaužtas dešinės pusės priekinių durų stiklas. Ant dešinės pusės priekinių durelių rastas bato pėdsakas, skilęs priekinis automobilio stiklas (t. 1, b. l. 14 - 19).
Prokurorė teisiamajame posėdyje prašė teismo A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę BK 63 str. 9 d. pagrindu, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2007 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, ir galutinę bausmę paskirti A. D. laisvės atėmimą 2 m. 6 mėn., atliekant ją pataisos namuose. Į bausmės laiką prašė įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal minėtą nuosprendį. Prokurorė pažymėjo, kad nors A. D. teigia automobiliu naudojęsis tikslu nuvažiuoti maisto į degalinę, po ko trumpiausiu keliu mėgino sugrįžti atgal, tačiau kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kokiu būdu atsirado automobilio sugadinimai, užfiksuoti automobilio apžiūros metu, t. y. vairuotojo durelių įlenkimas, išdaužtas dešinės pusės priekinių durelių stiklas, ant dešinės pusės priekinių durelių esantis bato pėdsakas, skilęs priekinis automobilio stiklas. Pažymėtina, kad tokie pažeidimai, kaip bato pėdsakas ant automobilio durelių, skilęs priekinis automobilio stiklas, parodo vandališkus asmens veiksmus disponuojant šiuo automobiliu, kas visiškai nesuderinama su kaltinamojo deklaruojamu noru ir ketinimu automobilį grąžinti nukentėjusiajam.
Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad T. S. buvo piktas ant jo ginamojo, kuris žadėjo atlyginti žalą, bet neatlygino, todėl Tomas kreipėsi į policiją. Pretenzijos ginamajam atsirado, kai nebuvo atlyginta žala. Šis atvejis skiriasi nuo to, kai automobilis nuvaromas be savininko leidimo. Šiuo atveju tyčios užvaldyti automobilį nebuvo. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad ginamasis užvaldė svetimą automobilį, todėl baudžiamoji byla turi būti nutraukta.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai, jo kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. D. , negavęs T. S. sutikimo, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šiaurės g. 37, Vilniuje, 2007-06-18 apie 00.15 val. įsėdo į T. S. valdytą, jo motinai G. S. priklausantį automobilį, užvedė jį ir išvažiavo iš aikštelės. Nors kaltinamasis teigia prieš išvažiuodamas šūktelėjęs T. S. , kad važiuoja į degalinę, tokie jo veiksmai (kurių įvykio fakto, beje, aiškiai nepatvirtino nė vienas liudytojas) nekeičia įvykdytos veikos teisinio vertinimo. T. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad A. D. niekada nebuvo leidęs naudotis jo automobiliais savo nuožiūra. Tad pasakymas, šūktelėjimas T. S. , kad automobiliu kaltinamasis pasinaudos tik laikinai, nuvažiuoti į degalinę dešrainių, nesant aiškiai išreikšto T. S. sutikimo, leidimo tokiam automobilio naudojimui, nereiškia automobilio užvaldymo teisėtumo fakto buvimo.
L. A. Teismo senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose byloje“ nurodoma, kad svetimo turto pagrobimu laikomas tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Byloje yra įrodyta, kad A. D. automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvaldė neteisėtai, be savininko (valdytojo) leidimo, juo disponavo savo nuožiūra ir savo tikslais. Kaltinamojo motyvas, kad automobiliu jis išvažiavo, nes norėjo nusipirkti dešrainių degalinėje, nėra nei lengvinantis, nei šalinantis A. D. atsakomybę, o tik parodantis savanaudiškus ir neteisėtus pastarojo veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad A. D. įvykio metu apskritai neturėjo teisės vairuoti automobilio ir tai žinodamas suprato, kad T. S. atsisakys leisti jam naudotis automobiliu, todėl jį užvaldė neteisėtai.
A. D. išsakytas argumentas, kad jo veiksmai negali būti vertinami kaip vagystė, nes jis tik pasinaudojo automobiliu ir norėjo jį grąžinti teisėtam valdytojui, atmestinas kaip nepagrįstas. Po automobilio panaudojimo A. D. paliko automobilį be priežiūros, nesiėmė jokių priemonių jam apsaugoti, netgi paliko automobilyje jo raktelius. Daikto, šiuo atveju automobilio, palikimas be priežiūros yra vienas iš disponavimo šiuo daiktu elementų ir taip pat parodo, kad daiktą užvaldęs asmuo šiuo daiktu disponuoja savo nuožiūra. Be to, aukščiau išvardinti kaltinamojo veiksmai nerodo jo siekio grąžinti automobilį jo teisėtam valdytojui, kaltinamasis savo veiksmais (neveikimu) aiškiai parodė, kad jam nerūpi tolimesnis automobilio likimas.
Tai, kad A. D. suprato savo veiksmų pobūdį ir jų teisinį vertinimą, be kitų byloje esančių duomenų, iš dalies patvirtina ir tas faktas, kad A. D. 2004-04-01 ir 2007-01-18 nuosprendžiais buvo nuteistas už iš esmės analogiškas veikas. Ankstesnių A. D. padarytų analogiškų veiksmų teisinis įvertinimas kaip neteisėtų patvirtina, kad A. D. visiškai suvokė, kad jo veiksmai paimant svetimą automobilį be savininko leidimo yra pavojingi.
Atkreiptinas dėmesys ir į nenuoseklius bei neišsamius kaltinamojo parodymus: teisme A. D. aiškino, kad automobiliu išvažiavo vienas (ikiteisminio tyrimo metu teigė išvažiavęs ne vienas) ir kai nuvažiavo nuo kelio, nepajėgė pats jo ištraukti, todėl pasikvietė draugą vardu Alius, kuris pavežė jį. Kaip tiksliai automobilį traukė, kaltinamasis negalėjo paaiškinti, taip kaip negalėjo pasakyti ir tikslesnių Aliaus duomenų. Toks A. D. parodymų nenuoseklumas rodo, kad jis nėra visiškai nuoširdus ir, keisdamas parodymus, mėgina sumenkinti savo veiksmų apimtį, tokiu būdu siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas nepripažįsta A. D. veikos faktinių aplinkybių pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi A. D. neigia savo kaltę (tyčią) dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo, jo parodymai nėra nuoseklūs ir išsamūs, todėl tokia kaltinamojo pozicija negali būti vertinama kaip nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti nusikaltimą.
A. D. du kartus (Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2004-04-01 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-01-18 nuosprendžiu) buvo nuteistas už iš esmės analogiškas veikas. Taip pat A. D. baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto grobimą, viešosios tvarkos pažeidimą, alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 58-62). Kaltinamasis į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 90), VšĮ R. V. psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b.l. 92).
Teismas, įvertindamas BK 56 straipsnio nuostatas, bausmės paskirtį ir tikslus, veikos realizavimo stadiją (baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei), kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, sutinka su prokurorės pozicija skirti kaltinamajam BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kadangi A. D. anksčiau penkis kartus teistas, iš jų du kartus – už analogiškas nusikalstamas veikas, atlikęs bausmę, paskirtą už paskutinį nusikaltimą, naują tyčinį nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų padarė esant neišnykusiam teistumui. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis reikiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadaro, yra linkęs nusikalsti, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik izoliavus jį nuo visuomenės.
Atsižvelgiant į teisingumo principą, į tai, kad kaltinamasis įvykdytu nusikaltimu padarytą žalą atlygino, A. D. skirtina reali 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi A. D. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007-01-18 nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas realia 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, priėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., prie nagrinėjamoje byloje paskirtos bausmės pridėtina dalis Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007-01-18 nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
T. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 1 670 litų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 33), tačiau teisminio nagrinėjimo metu paaiškino jokios žalos nepatyręs, jo motina (automobilio savininkė) G. S. turtinių pretenzijų kaltinamajam taip pat nereiškė, todėl dalyje dėl T. S. pateikto civilinio ieškinio baudžiamoji byla nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 3 d., (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis L. R. baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pripažinti AndriŲ DorochinĄ kaltu padarius nusikaltimą, numatytą L. R. baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą šiuo nuosprendžiu bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-01-18 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį - 6 (šešis) mėnesius - švelnesnės laisvės atėmimo bausmės ir paskiriant galutinę – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių - laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-01-18 nuosprendį atliktą bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bylą dalyje dėl T. S. 1 670 Lt civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.