- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-564-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Danutė Kutrienė, Natalija Cikoto, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- D. Č., M. D., P. R., R. D., J. D.
- Ieškovas
- D. Č.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario mėn. 07 d. sprendimo, priimto uždarame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-1131-171/2007 pagal ieškovės D. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir nuosavybės teisės į dalį buto pripažinimo, naudojimosi butu tvarkos nustatymo atsakovams P. R. , R. D. , M. D. , J. D. , tretieji asmenys 116-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Ateitis“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, Vilniaus miesto 4-jo notarų biuro notarė A. A., VĮ Registrų centras dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir nuosavybės teisės į dalį buto pripažinimo ir atsakovų R. D. , M. D. , J. D. priešieškinį dėl panaudos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš buto ieškovei D. Č. ir D. Č. , tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. Č. pateikė ieškinį, prašydama:
1) pripažinti negaliojančiais sutikimą leisti įregistruoti butą (duomenys neskelbtini), tik atsakovės P. R. vardu bei 1996-11-29 Pažymą Nr. 54;
2) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
Šalies argumentai
3) nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, t.y. ieškovei paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 97-5, kurio plotas 13,89 kv.m, virtuvę, vonią, tualetą bei koridorių palikti bendram naudojimui, o atsakovei P. R. paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 97-4, kurio plotas 17,25 Lt, virtuvę, vonią, tualetą bei koridorių palikti bendram naudojimui;
4) pripažinti Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro 2006-02-15, reg. Nr. 2-1887, buto pirkimo ir pardavimo sutartį dalinai negaliojančia sandorio dalyje dėl ½ dalies buto pardavimo. Ieškovė nurodė, kad dviejų kambarių buto (bendras plotas 44,23 kv.m, gyvenamasis plotas 31,14 kv.m), esančio (duomenys neskelbtini), viename iš kambarių – 13,89 kv.m ploto, ji gyvena nuo 1973-02-06, į kurį jos tėvai su ja persikėlė gyventi, kai jai buvo 5 metai. Butas buvo kooperatinis, už kurį atsakovė P. R. (ieškovės motina) pajų galutinai baigė mokėti 1980 m. spalio mėn., kai ieškovė dar buvo nepilnametė. Po santuokos sudarymo bute 1988-09-30 apsigyveno ieškovės sutuoktinis R. Č. , kuris išsikėlė, kai ieškovės santuoka buvo nutraukta. 1992-09-16 mirė ieškovės tėvas. Po jo mirties ieškovė kartu su atsakove (ieškovės motina) butą remontavo, mokėjo mokesčius ir niekada jai nebuvo sakoma, kad ji su sūnumi neturi jokių teisių į butą. 1996 m. pabaigoje atsakovė P. R. paprašė pasirašyti dokumentą, jog ieškovė sutinka dėl buto registravimo tik motinos vardu, paaiškindama, kad šis dokumentas reikalingas kooperatyvui dėl nuosavybės teisės į butą įforminimo ir nuo šiol butas bus jų privati nuosavybė. Ieškovė, pasirašydama sutikimą, neketino atsisakyti savo teisės į nuosavybę. Jokių nesutarimų su motina dėl buto valdymo ir naudojimosi iki jo pardavimo nebuvo. Pasirašant sutikimą, jai nebuvo išaiškintos sutikimo pasekmės, leidžiant atsakovei įforminti nuosavybės teisę tik savo vardu. Pasirašydama sutikimą, ieškovė suklydo dėl sandorio esmės, nes neįgijo, kaip tikėjosi, nuosavybės teisės į dalį buto. Kadangi nuosavybės teisė į ginčo butą įgyta dėl sandorio suklydimo įtakoje, tai ir sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu. Butą atsakovė (ieškovės motina P. R. ) pardavė ir pranešė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku išsikeltų. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus teisės ir teisėti interesai (LR CK 1.90 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė P. R. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji ir J. Č. buvo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Ateitis“ nariai. Už kooperatinį butą, kuris buvo statomas santuokoje su J. Č. , ji su sutuoktiniu į bendrijos kasą įnešė 3683 rublius ir tokiu būdu pilnai atsiskaitė už pastatytą butą. Ta aplinkybė, jog pastatytame bute apsigyveno atsakovės šeimos narys ar giminaitis, nesudaro pagrindo teigti, jog jis tapo kooperatyvo nariu ar buto bendrasavininkiu. Aplinkybę, kad pajus gyvenamųjų namų kooperatyve priklauso tik atsakovei P. R. asmeninės nuosavybės teise, patvirtina 1987-08-10 Lenino rajono liaudies teismo sprendimas dėl pajaus padalinimo, o jos vaikų - ieškovės ir E. R. atžvilgiu nuosavybės dalies į butą klausimas niekada nebuvo spręstas. Santuokos nutraukimo ir turto padalinimo su J. Č. metu – 1987 m. ieškovė buvo pilnametė ir joks nuosavybės teisių į ginčo butą klausimas nebuvo spręstas ir dalinės nuosavybės teise ginčo butas jai nepriklausė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes, kad butas priklausė privačios nuosavybės pagrindu ir jai. Pažymėjo, kad visi inventorizacijos biurui GNEB Nr. 116 pateikti dokumentai datuoti 1996-11-29, kai ieškovė jau buvo pilnametė ir galėjo ginti savo tariamai pažeistas teises. Ieškovės nurodytas tariamai duotas sutikimas dėl buto registravimo tik motinos vardu negalėjo būti siejamas su jokiu sandoriu, kuris galėjo būti sudarytas ieškovės suklydimo įtakoje. Ieškovė neteisingai analogijos būdu taiko gyvenamųjų patalpų privatizacijos procesą reglamentuojantį įstatymą ir su tuo susijusių norminių aktų nuostatas ir taisykles kooperatiniais pagrindais statyto buto registracijai.
Atsakovai R. D. , J. D. ir M. D. atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės R. D. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pripažįsta faktą, kad jos motina P. R. už kooperatinį butą pajų išmokėjo 1980 m. spalio mėn. ir jo neginčija. Vaikai, nepaisant amžiaus, materialinės padėties, socialinio statuso ir gyvenimo po vienu stogu, neįgyja jokių teisių į tėvų turtą, todėl akivaizdu, kad ieškovė sąmoningo suklydimo įtakoje pareiškė nepagrįstą ieškinį. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui ginčo dokumento – sutikimo leisti įregistruoti butą (duomenys neskelbtini), tik atsakovės P. R. vardu, nurodydama, kad toks ieškovės sutikimas buvo ir turi būti. Ieškovė nenurodė teisės akto, kurio pagrindu ji privalėjo tokį sutikimą išduoti, nors faktiškai jo nebuvo, nėra ir negalėjo būti. Pagal 1983 m. Lietuvos butų kodeksą nuosavybė įgyjama nuo pajaus išmokėjimo momento, o ne registracijos kurioje nors įstaigoje dienos ir nėra numatyti jokie apribojimai ar papildomi reikalavimai – gauti kitų šeimos narių sutikimus dėl nuosavybės teisių įgijimo ir registravimo pajų išmokėjusio asmens vardu. 116-osios GNSB 1996-11-29 išduota pažyma Nr. 54, kurios pagrindu buvo padarytas įrašas valstybės inventorizavimo biure apskaitant savininkų turimą turtą, nepakeičia atsakovės P. R. teisių į 1980 m. spalio mėn. įgytą nuosavybę – ginčo butą. Esant neginčijamiems įrodymams, kad atsakovė P. R. buvo teisėta buto savininkė, ieškovės ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo į dalį buto yra atmestinas. Dėl tos pačios priežasties atmestinas ir ieškinys dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, kadangi įstatymas nenumato buto gyventojui svetimoje nuosavybėje nustatinėti savo tvarkos. Pažymėjo, kad kiti atsakovai, sudarydami ieškovės ginčijamą buto pirkimo pardavimo sutartį, buvo ir yra sąžiningi įgijėjai. Pasirašant minėtą sutartį, šalys pateikė notarui visus reikalaujamus dokumentus, kurie buvo pakankamas teisinis ir teisėtas pagrindas sutarčiai sudaryti ir sutartis buvo pasirašyta.
Tretysis asmuo Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarė A. A. atsiliepime į ieškinį prašė netenkinti ieškinio dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu. Notarė nurodė, kad 2006-02-15 ji patvirtino buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią P. R. pardavė butą R. D. , J. D. ir M. D. . Įformindama šią sutartį, notarė nustatė, jog pardavėja P. R. pardavė butą, kuris jai priklausė asmeninės nuosavybės teise. P. R. pateikė liudijimą apie ištuoką su jos buvusiu sutuoktiniu – A. J. R., įregistruotą 1985-06-06 Vilniaus miesto CMS, o taip pat pažymą iš Gyventojų registro tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos, kurioje patvirtinama, kad pardavėja yra išsituokusi ir nėra duomenų apie jos nepilnamečius vaikus, pateikė 2006-02-14 116-osios DNSB „Ateitis“ pažymą, kad ji minėtą butą įsigijo 1987 m. ir tapo jo savininke, bei 1996-11-29 116-osios DNSB „Ateitis“ pažymą, patvirtinančią, jog P. R. tikrai gyvena minėtame bute, yra šio buto savininkė ir butą išpirko už 3682,98 rublius. P. R. pateikė visus pirkimo – pardavimo sandoriui būtinus dokumentus. Sandorio dieną pardavėja P. R. ją informavo, kad šiame bute gyvena D. Č. , kuriai reikėtų pranešti, kad butas yra parduotas ir ji privalo išsikelti iki 2006-03-15. Šį prašymą notarė įvykdė, išsiųsdama laišką su įteikimu, reg. Nr. 2-1900.
Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį prašė jį spręsti teismo nuožiūra. Informavo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos „Ateitis“ 1996-11-29 pažymą Nr. 54 1997-01-06 buvo įregistruotos nuosavybės teisės atsakovės P. R. vardu. P. R. pagal 2006-02-15 pirkimo – pardavimo sutartį, reg. R. 2-1887, perleido minėtą nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį atsakovams R. D. , J. D. ir M. D. . 2006-02-23 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos šių asmenų nuosavybės teisės į nurodytą butą. Pažymėjo, kad ieškovė galėtų ginčyti 1996-11-29 pažymą Nr. 54 tik iš dalies, kadangi pretenduoja tik į pusę ginčo buto.
R. D. , J. D. ir M. D. pateikė reikalavimus atsakovams D. Č. , D. Č. , P. R. , trečiajam asmeniui Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl iškeldinimo iš buto ir 17550 Lt nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-5382-171/2006, prašydami:
1) iškeldinti D. Č. kartu su jos nepilnamečiu sūnumi D. Č. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos;
2) priteisti iš P. R. 2006-02-15 buto pirkimo – pardavimo sutarties nevykdymu patirtus nuostolius 17550 Lt sumai;
3) priteisti iš D. Č. ir P. R. bylinėjimosi išlaidas R. D. naudai (LR CK 1.137 str., 1.138 str., 4.34 str., 4.93 str., 4.95 str., 6.2 str., 6.245 str. 4 d., 6.246 str., 6.249 str., 6.251 str. 1 d., 6.612 str.).
D. Č. , kuri yra ir įstatyminė D. Č. atstovė, pateikė atsiliepimą, prašydama R. D. , J. D. ir M. D. reikalavimus atmesti dėl motyvų, išdėstytų jos ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-4774-171/2006.
Atsiliepimas
P. R. atsiliepime nurodė, kad reikalavimus dalyje dėl atsakovės D. Č. ir D. Č. iškeldinimo iš buto, (duomenys neskelbtini), pilnai palaiko, o patirti nuostoliai atsirado dėl D. Č. kaltės: tarp D. Č. veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-09-12 nutartimi nutarė sujungti civilines bylas Nr. 2-4774-171/2006 ir Nr. 2-5382-171/2006, suteikiant bylai Nr. 2-4774-171/2006 (LR CPK 136 str.).
Šalies argumentai
R. D. , J. D. ir M. D. 2006-10-11 pateikė teismui prašymą atsiimti reikalavimus dalyje dėl netesybų (nuostolių) priteisimo iš P. R. ir grąžinti R. D. 525,50 Lt žyminio mokesčio ir ieškinį šioje dalyje palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad su P. R. pasirašius taikos sutartį ir ją pateikus tvirtinti teismui supaprastinto proceso tvarka, jų reikalavimai patenkinti ir neliko ginčo. Pažymėjo, kad paduodant ieškinį buvo pareikšti du reikalavimai ir sumokėta už netesybų priteisimą 526,50 Lt, o už iškeldinimą 100 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 87 str. 1 d. 2 p., 139 str., 293 str. 3 d.).
Atsakovai R. D. , J. D. ir M. D. pateikė priešieškinį, prašydami nutraukti žodinę panaudos sutartį, sudarytą tarp P. R. ir D. Č. , ir iškeldinti ieškovę D. Č. kartu su jos nepilnamečiu sūnumi D. Č. su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir priteisti R. D. naudai iš D. Č. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jie bendrosios dalinės nuosavybės teise iš atsakovės P. R. įsigijo jai vienai nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį Žirmūnų g. 105-97, Vilniuje. Minėta sutartis 2006-02-23 buvo įregistruota VĮ Registrų centro Vilniaus filiale. R. D. yra našlė, auginanti du vaikus, kurie šioje byloje kartu su ja yra atsakovai. Pasirašydama buto pirkimo pardavimo sutartį, ji siekė užtikrinti savo vaikams tinkamas gyvenimo ir mokymosi sąlygas. Nusipirkus butą, paaiškėjo, kad jame nėra galimybės gyventi. Šiuo metu šeima laikinai gyvena Vilniaus rajone sodo namelyje, kuris jiems nepriklauso nuosavybės teise ir nėra pritaikytas gyventi žiemą. Sūnūs važiuoja į mokyklą Vilniuje. Buto pirkimo pardavimo sutartyje numatyta, kad butas turi būti perduotas tuščias iki 2006-03-15 ir, kad pardavėja atsakovė P. R. įsipareigoja imtis visų priemonių, kad būtų įvykdytos sutarties sąlygos. P. R. 2006-02-15 raštu per notarą įspėjo ieškovę išsikelti iš jai priklausiusio parduoto buto, t.y. tokiu būdu nutraukė panaudos sutartį. 2006-03-14 atsakovai Vilniaus m. I PK pasų poskyryje deklaravo savo gyvenamąją vietą jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau suėjus 2006-03-15, paaiškėjo, kad ieškovė su sūnumi neišsikėlė ir tuo pažeidė jų teises į valdymą. P. R. sutartyje nurodė, kad bute nėra asmenų, turinčių teisę jame gyventi, nepaisant savininkų pasikeitimo. P. R. atsiliepime nurodė, kad tarp jos ir ieškovės buvę santykiai prilyginami panaudos santykiams, todėl ši sutartis turi būti nutraukta, o ieškovė su sūnumi ir jiems priklausančiu turtu iškeldinti, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. R. D. , J. D. ir M. D. prašė teismo sprendimą dalyje dėl iškeldinimo leisti vykdyti skubos tvarka, kadangi dėl ieškovės neteisėtų veiksmų jiems daroma didelė žala turtine ir moraline prasme (LR CK 1.137 str., 1.138 str., 4.93 str., 4.95 str., 6.2 str., 6.610 str., 6.612 str., 6.614 str., 6.642 str.).
Atsiliepimas
Ieškovė D. Č. atsiliepime į R. D. , J. D. ir M. D. priešieškinį prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-10-25 nutartimi nutarė R. D. , J. D. ir M. D. prašymą dėl dalies reikalavimų atsiėmimo tenkinti ir ieškinį dėl nuostolių išieškojimo palikti nenagrinėtą, įpareigojant Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti R. D. , M. D. ir J. D. sumokėtą 426,50 Lt žyminį mokestį pagal 2006-07-14 mokėjimo nurodymą. Teismas nustatė, kad ieškovai sumokėjo 626,50 Lt žyminį mokestį (100 Lt už reikalavimą iškeldinti bei 526,50 Lt reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo). Teismas konstatavo, kad ieškovai prašė teismo nutraukti žodinę panaudos sutartį, sudarytą tarp P. R. ir D. Č. ir šis reikalavimas nėra apmokėtas 100 Lt žyminiu mokesčiu, todėl ieškovams grąžintina 426,50 Lt žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
P. R. atsiliepime į R. D. , J. D. ir M. D. priešieškinį prašė jį tenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė teismui išvadą, kad situacija šioje byloje yra sudėtinga. Esant nepalankiam teismo sprendimui dėl ieškovės su sūnumi, būtų problemų jiems abiems, o priešingo sprendimo atveju nepilnamečio atsakovo, kuris yra buto dalies savininkas, teisės būtų pažeidžiamos. Motiną su vaiku yra galimybė apgyvendinti pensione, o globos namuose galima apgyvendinti tik vaiką be motinos.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-11-17 nutartimi tenkino ieškovės D. Č. prašymą dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje. Teismas konstatavo, kad ginčas vyksta tarp motinos ir dukros, o teismo posėdžiuose dalyvauja pašaliniai asmenys. Teismas padarė išvadą, kad tikslinga bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, siekiant išvengti konflikto viešinimo visuomenėje (LR CPK 9 str. 1 d.).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-02-07 sprendimu nusprendė:
- Ieškovės D. Č. ieškinį dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu sutikimo leisti įregistruoti butą (duomenys neskelbtini), palikti nenagrinėtu, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.
- Atsakovų R. D. , M. D. ir J. D. priešieškinį tenkinti visiškai. Nutraukti žodinę panaudos sutartį, sudarytą tarp P. R. ir D. Č. ir iškeldinti D. Č. kartu su nepilnamečiu sūnumi D. Č. ir visu jiems priklausančiu turtu iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
- Priteisti iš ieškovės D. Č. 200 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų atsakovės R. D. naudai.
- Atmesti atsakovų R. D. , M. D. ir J. D. prašymą leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai.
- Išaiškinti ieškovei D. Č. , kad ji turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnybą dėl tarpininkavimo laikinai pasirūpinti šeimos gyvenamuoju plotu. Teismas konstatavo, kad ieškovė dėl esminio suklydimo ginčija sutikimą, kuriuo ji atsisakė dalies jai nuosavybės teise priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), o kiti reikalavimai yra išvestiniai ir susiję su nurodytu pagrindiniu reikalavimu. Teismas pažymėjo, kad šio susitarimo, kurį ieškovė teigė pasirašiusi prieš 1996-11-29 pažymos Nr. 54 išdavimą, bei kurio pagrindu atsakovei P. R. buvo įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), teismui nepateikė.
Teismas nustatė, kad šio susitarimo ieškovė neturi, jo nepateikė ir 116-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Ateitis“, į kurią buvo reorganizuotas kooperatyvas, jo nėra ir VĮ Registrų centro Vilniaus filiale, kuriame pagal teismo išduotą liudijimą prašė pateikti ieškovės atstovė.
Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad butas, į kurio dalį pretenduoja ieškovė, buvo kooperatinis. Į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narių sąrašus buvo įtraukta atsakovė P. R. , kuri buvo pajaus savininkė. Tai patvirtina Lenino rajono 1987-08-10 teismo sprendimas bei 1996-11-29 Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos išduota pažyma Nr.54, kurios pagrindu nuosavybės teisė į butą buvo įregistruota atsakovei P. R. , kaip pajaus savininkei.
Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė juridinio fakto, kurio pagrindu jai atsirado nuosavybės teisė į butą, kurios ji atsisakė nurodytu susitarimu, t.y. neįrodė nei pajaus dalies nuosavybės, nei buto dalies nuosavybės perleidimo jai, o iš pateiktų įrodymų matyti, kad vienintele pajaus savininke įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta atsakovė P. R. . Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 str. 1 d. gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą) tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Teismas pažymėjo, kad pagal bendruosius nuosavybės teisės principus vaikai neturi teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė sandorio fakto, t.y. teismui nepateikė ginčijamo sutikimo, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu sutikimą leisti įregistruoti butą Žirmūnų g. 105-97, Vilniuje, paliktinas nenagrinėtu, nes neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, o kiti ieškinio reikalavimai atmetami, kadangi jie yra išvestiniai.
Teismas nustatė, kad R. D. , M. D. ir J. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal pirkimo - pardavimo sutartį, kuri nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2006-02-23, iš P. R. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė 2006-02-15 pareiškimu per notarinę kontorą buvo įspėta, kad butas yra parduotas ir ji iki 2006-03-15 privalo išsikelti. Ieškovė, gavusi pranešimą 2006-02-15 10 val., iš buto neišsikėlė, o kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į dalį buto.
Teismas konstatavo, jog tarp ieškovės D. Č. ir buto savininkės P. R. buvo susiklostę panaudos santykiai, nes ieškovė kartais mokėdavo komunalinius mokesčius už save, o dėl nuomos mokesčio ieškovė ir atsakovė nebuvo susitarusios ir jis nebuvo mokamas. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato panaudos davėjui teisę daiktą parduoti trečiajam asmeniui, bei panaudos sandorio šalims numato teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Teismas nustatė, kad P. R. 2006-02-15 įspėjo ieškovę D. Č. , kad ji privalo išsikelti. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, iš kurių vienas šiuo metu yra nepilnametis, butą įsigijo, kad turėtų gyvenamąjį būstą.
Teismas pažymėjo, kad po įspėjimo praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, tačiau atsakovė neišsikėlė ir atmetė jos reikalavimus dėl nuosavybės teisės pripažinimo į dalį buto Teismas priešieškinį tenkino, padaręs išvadą, kad ieškovė su sūnumi ir visu turtu turi būti iškeldintina iš buto. Teismas konstatavo, kad atsakovų prašymas leisti skubiai vykdyti sprendimą atmestinas, nes CPK 282 str. išvardintame skubiai vykdytinų sprendimų baigtiniame sąraše iškeldinimo bylų kategorija neįrašyta.
Teismas pažymėjo, kad atsakovai neįrodė pagal CPK 283 str. būtinumo leisti sprendimo skubų vykdymą, kad jiems gali būti padaryta didelė žala ar sprendimas iš viso gali pasidaryti negalimas ar labai sunku sprendimą įvykdyti (LR CK 6.643 str., LR CPK 93 str. 2 d., 98 str., 282 str., 283 str., 296 str. 1 d. 11 p.).
Ieškovė D. Č. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-02-07 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes:
1) Teismas atsisakė išreikalauti iš trečiojo asmens 116-osios DNSB „Ateitis“ ieškovės reikalaujamus dokumentus apie buto įsigijimo asmeninėn nuosavybėn aplinkybes, jo pateiktus dokumentus atlikti teisinę registraciją, sumokėtą (būtiną sumokėti) pajų ir buto įforminimą tik vienos atsakovės P. R. vardu;
2) Teismas netyrė VĮ Registrų centras atliktos teisinės registracijos butui, kurio bendras plotas yra 44,23 kv.m, tačiau teisinei registracijai atlikti tretysis asmuo 116-oji DNSB „Ateitis“ 1996-11-29 pažymoje Nr. 54 įvardijo buto bendrą plotą tik 31,15 kv.m Ieškovės nuomone, teisinė registracija galėjo būti atlikta tik plotui, kurį užėmė atsakovė P. R. .
3) Teismas pripažino, kad žodinė panaudos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės P. R. buvo sudaryta, tačiau netyrė tokios sutarties sudarymo aplinkybių visame byloje esančių įrodymų kontekste ir nepagrįstai žodinę sutartį nutraukė be teisinio pagrindo, t.y. privalėdamas pagrįsti, kad tokia žodžiu sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Šiuo atveju šalys sutarties sąlygas nusistatė savo nuožiūra, bendru sutarimu, laisva valia. Laisva valia nustatytos sąlygos yra privalomos šalių sudaromai sutarčiai, jų šalys negali keisti ar atsisakyti įtraukti į sutartį, nors ji ir sudaryta žodžiu.
4) Teismas netyrė aplinkybių ir priežasčių, kodėl notaras, atlikdamas buto pirkimo – pardavimo sandorio įforminimą, nepareikalavo pilnamečio šeimos nario dalyvavimo sandorio sudarymo metu, nes tas šeimos narys augina nepilnametį vaiką ir sandorio sudarymo metu jis turėjo vienintelį būstą.
5) Teismas, priimdamas sprendimą iškeldinti apeliantę su nepilnamečiu sūnumi ir visu jiems priklausančiu turtu iš buto, kuriame jie teisėtai gyveno su atsakove ir dabar gyvena, pažeidė ne tik LR Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą dėl LR piliečių teisės į būstą, bet nesivadovavo teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-01-26 sprendime administracinėje byloje Nr. I-610-20/2007 atstatė apeliantei gyvenamosios vietos deklaravimo vietą ginčo bute, tuo paneigdamas, kad ji ginčo bute gyvena be teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad priešieškinis turėjo būti išskirtas į atskirą bylą ir nagrinėjamas atskirai nuo ieškinio.
Atsakovė P. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-02-07 sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad apeliantė neįrodė savo nuosavybės teisės į dalį buto, todėl vienintelė jo teisėta savininkė buvo atsakovė P. R. . Tretysis asmuo 116-oji DNSB „Ateitis“ pateikė visus turimus dokumentus, galinčius turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismas šiuos dokumentus išanalizavo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-01-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-610-20/2007 nepaneigia aplinkybės, kad apeliantė su sūnumi ginčo bute gyvena be teisinio pagrindo, savavališkai, o rodo, kad toks sprendimas yra priimtas atsižvelgiant į tai, kad teisme kilo ginčas dėl teisės į butą. Pažymėjo, kad atstatyti apeliantės ir jos sūnaus deklaravimo duomenys ginčo bute nesuteikia jiems nuosavybės teisės į šią buto dalį.
Atsakovai R. D. , J. D. ir M. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-02-07 sprendimą. Nurodė, kad jie prašė taikyti ir ieškinio senatį, nes ieškovė praleido kreipimosi į teismą terminą ir neprašė jo atnaujinti. Atsakovei P. R. pateikus Vilniaus m. Lenino rajono teismo 1987-08-10 sprendimą, patvirtinantį aplinkybes, kad ginčo butas buvo įgytas už pajų ir po turto dalybų su sutuoktiniu atiteko atsakovei P. R. , įrodinėti šalims nereikia. Teismas negalėjo išeiti už ieškinio ribų ir tirti aplinkybes, kurias tik dabar, apeliaciniame skunde, kelia ieškovė, t.y. ar žodinė panaudos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės P. R. , prieštaravo imperatyvioms teisės normoms.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2006-03-21 nutartimi buvo nustatęs terminą ieškovei ieškinio trūkumams šalinti, tame tarpe ir įrodymams, patvirtinantiems ieškinyje išdėstytas aplinkybes pateikti. Tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų, sudarė teisinį pagrindą ieškinį dalyje dėl sutikimo leisti įregistruoti butą (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiu palikti nenagrinėtu (LR CPK 111 str., 115 str., 296 str. 1 d. 11 p. ir 2 d.). Tokiu būdu pati ieškovė, pasirinkusi tokį savo teisių gynimo būdą, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą ieškinį likusioje dalyje atmesti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 1987-08-10 Lenino rajono liaudies teismo sprendimu dėl pajaus padalinimo nustatyti faktai yra prejudiciniai šioje byloje, nes jais yra konstatuota P. R. nuosavybė į visą pajų, tokiu būdu įgyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.
Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovės D. Č. , kuri yra ir atsakovo D. Č. (pagal priešieškinį) įstatyminė atstovė, panaudos teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), neliečiamumas negali būti suabsoliutinamas, nes būtina apginti atsakovų R. D. , M. D. , J. D. nuosavybės teises, kaip sąžiningų įgijėjų.
Šiuo atveju ieškovė D. Č. neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio reikalavimus. Kolegija pažymi, kad ieškovė įstatymų nustatyta tvarka neįgijo nuosavybės teisės į ½ dalį ginčo buto. Vien ta aplinkybė, kad D. Č. yra P. R. dukra, savaime nesukuria nuosavybės teisinių santykių.
Ieškovės pateikti apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai (3 t., b.l. 49- 52, 72-74) yra ieškovės socialines išmokas, sūnaus išlaikymą ir ieškovės darbingumo lygį pagrindžiantys duomenys, neįrodantys ieškovės nuosavybės teisių į ½ dalį ginčo buto.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-01-26 sprendimas (3 t., b.l. 53-54) administracinėje byloje Nr. I-610-20/2007 dėl gyvenamosios vietos deklaravimo vietos ginčo bute nesudaro teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinio neišskyrė į atskirą bylą, parodo, kad teismas tinkamai realizavo proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir kooperacijos principus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurios yra pagrįstos ir teisėtos, todėl jų nekartoja. Kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai, teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui.
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 1.138 str., 4.93 str., 4.95 str., 6.642 str., LR CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 182 str. 2 p., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovei nėra priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario mėn. 07 d. sprendimą nepakeistą.