Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Novus Rex“ ieškinį atsakovei WPS Net GmbH dėl įsiskolinimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Novus Rex“ atstovas M. M. palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, kad T. H. būdavo apsistojęs jų svečių namuose ir anksčiau, jis reprezentuodavo tą pačią įmonę. T. H. buvo suteikta 30 proc. nuolaida. Apmokėjimai už suteiktas apgyvendinimo paslaugas nuo 2013-06-01 iki 2013-09-16 pradėjo vėluoti. Sąskaitos už apgyvendinimą būdavo išrašomos Vokietijos įmonei WPS Net GmbH, pinigai būdavo pervedami į jų įmonės sąskaitą. Jeigu T. L. teigia, kad kai sąskaitos buvo apmokamos, T. H. nebuvo įmonės darbuotojas, apie tai jis turėjo pranešti. Sąskaitoje nurodytos sumos yra tik už suteiktas apgyvendinimo paslaugas, įskaitant PVM. Šalių santykiai rėmėsi pasitikėjimu, rašytinės sutarties tarp šalių nebuvo, su T. L. buvo bendrauta elektroniniu paštu. Kad T. H. yra įmonės WPS Net GmbH atstovas patvirtina ir T. L. 2013-08-09 laiškas, kad jis apmokės už T. H.. Su įmone piktybiškai neatsiskaityta, teikta klaidinga informacija apie mokėjimus, ir nors su atsakove bandyta tartis, tačiau sprendimo prieita nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byla teisminga Kėdainių rajono apylinkės teismui. Pagal Europos parlamento ir Tarybos Reglamentą (toliau ir Reglamentas) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, remiantis kuriuo ir buvo pradėtas procesas, jurisdikcija nustatoma pagal atitinkamas Bendrijos teisės normas. Jurisdikcijos normos įtvirtintos Reglamente dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo Nr. 44/2001 (Reglamento Nr. 1896/2006 6 str. 1 d.). Remiantis Europos parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (nauja Reglamento Nr. 44/2001 redakcija) 4 str. 1 d., asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose. Tačiau Reglamentas taip pat numato ir išimtis, kurios numatytos Reglamento 2– 7 skirsniuose (5 str. 1 d.). Reglamento 2 skirsnyje įtvirtintos specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Prievolės vykdymo vieta teikiant paslaugas yra valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos (7 str. 1 d. b) p.). Todėl ieškovė aptarto teisinio reguliavimo pagrindu turėjo teisę kreiptis į kitos, nei yra atsakovės buveinė, valstybės teismą, šiuo atveju į savo buveinės apylinkės teismą su prašymu išduoti Europos mokėjimo įsakymą dėl skolos už suteiktas apgyvendinimo paslaugas iš atsakovės priteisimo. Atsakovei pateikus prieštaravimus teismo procesas buvo tęstas kilmės valstybės teisme, kaip tai numato Reglamento Nr. 1896/2006 17 str. 1 d., ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 22 str. 2 d.

Kaip matyti iš ieškovės pateikto 2014-06-03 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto (toliau ir Aktas) (b. l. 14), įsiskolinimas ieškovei už jos suteiktas apgyvendinimo paslaugas laikotarpiu iki 2015-10-23 yra 4050,11 Lt (1172,99 Eur). Šiame akte nurodoma, kad įsiskolinimas paskaičiuotas pardavimų, išrašius PVM sąskaitas faktūras: REX555 (2015-09-18), REX567 (2015-10-03), REX575 (2015-10-10) ir REX584 (2013-10-23) pagrindu. Iš ieškovės pateiktų šių PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad šios sąskaitos išrašytos už suteiktas apgyvendinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-10-23. Byloje ginčo tarp šalių dėl to, kad būtent T. H. gyveno ieškovės svečių namuose laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-10-23, nėra. Ginčas byloje dėl atsiskaitymo už suteiktas apgyvendinimo paslaugas kilo dėl to, kad realiai paslaugomis naudojęsis T. H., atsakovės teigimu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. nebedirba įmonėje WPS Net GmbH, dėl ko ji neturi prievolės apmokėti šias sąskaitas. Atsakovė taip pat neginčija sąskaitose faktūrose (b. l. 10, 11, 12, 13) ir Akte nurodytų sumų dydžio viso 4050,11 Lt (1172,99 Eur), paskaičiavimo pagrįstumo.

Civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.71 str. numato, kad sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 str. 2 d.). Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Kaip jau minėta, ginčo tarp šalių dėl to nėra, ieškovė teikė apgyvendinimo paslaugas, kuriomis naudojosi WPS Net GmbH atstovas T. T. H. Nors rašytinė sutartis tarp šalių- ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, tačiau iš byloje esančių, ieškovės ir atsakovės pateiktų Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų matyti, kad ieškovės ir atsakovės santykiai dėl apgyvendinimo paslaugų teikimo prasidėjo bent nuo 2013 metų birželio mėn. (b. l. 14, 46). Apie šiuos ieškovės parengtus Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus atsakovei yra žinoma, nes atsakovė teismui yra atsiuntusi akto kopiją (tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nuo 2013-06-20 iki 2013-08-14, b. l. 46). Tarp šalių susiformavusius santykius taip pat patvirtina ir PVM sąskaitos- faktūros, kuriose pirkėja nurodoma WPS Net GmbH (b. l. 10, 11, 12, 13). Kad tarp ginčo šalių buvo pasiektas susitarimas dėl apgyvendinimo paslaugų ieškovės svečių namuose teikimo, neneigia ir pati atsakovė, patvirtinanti, kad visas sąskaitas už apgyvendinimo paslaugas iki 2013-08-31 įmonė WPS Net GmbH apmokėjo (b. l. 125), taip pat kad įmonė ieškovei skolos neturinti (b. l. 45, 48). Taigi atsakovė patvirtino, kad jai išrašomas sąskaitas jos vardu apmokėdavo ji ar kitas asmuo. Išvadą, kad atsakovė pripažįsta buvus susitarimą tarp jos ir ieškovės dėl apgyvendinimo paslaugų teikimo galima daryti ir iš atsakovės WPS Net GmbH pateikto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto (b. l. 46), nes ji, ką patvirtina ir šis aktas, įsiskolinimo už suteiktas apgyvendinimo paslaugas neturėjo iki Akte nurodomos datos- 2013-08-14. Preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jei jį bent iš dalies įvykdė- CK 1.79 str. 2 d. 1 p. Taigi teismas aptartų įrodymų ir teisės normų pagrindu daro išvadą, kad ieškovė ir atsakovė konkliudentiniais veiksmais sudarė sandorį dėl apgyvendinimo paslaugų teikimo neterminuotam laikotarpiui.

Šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo, tiek jos vykdymo metu- CK 6.4 str. Nors CPK XXXI skyrius, reglamentuojantis ir gyvenimo viešbučiuose teikimo tvarką numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu (CPK 6.579 str.), tačiau formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas nedaro sandorio negaliojančio, jeigu tai įsakmiai nenumatyta įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d). Ieškovė vykdydama šalių sudarytą apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartį, atsakovei išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Kaip minėta, atsakovės vardu buvo gaunami apmokėjimai tačiau paskutinių sąskaitų (REX555 (2015-09-18), REX567 (2015-10-03), REX575 (2015-10-10), ir REX584 (2013-10-23)) atsakovė neapmokėjo. Tai kad faktinis paslaugų vartotojas T. H. atsakovės teigimu nuo 2013-08-31 nedirba įmonėje, teismo vertinimu nėra pagrindas atsakovei nevykdyti prievolės atsiskaityti, nes kaip minėta, nustačius, kad susitarimas dėl apgyvendinimo paslaugų teikimo buvo sudarytas tarp ieškovės ir atsakovės, ir esant šiam susitarimui tarp šalių nenutrauktam, pareigą vykdyti prievolę kylančią iš sutarties turėjo sutarties šalys, t. y. ieškovė ir atsakovė, o ne kiti asmenys. Įstatymas numato, kad kiti asmenys neturi pareigos įvykdyti šalių prievolę, jie tik turi teisę ją įvykdyti- CK 6.50 str. 1 d. Taigi už atsakovei sutarties pagrindu suteiktas apgyvendinimo paslaugas teisę sumokėti turėjo ir faktiškai ieškovės svečių namuose gyvenęs T. H.. Ieškovei išrašant sąskaitas atsakovei ir gaunant apmokėjimus, bei vėliau atsakovei neinformavus ieškovės apie pasikeitusias faktines aplinkybes, turinčias reikšmės sutarties vykdymui laikytina, kad atsakovė kaip verslininkė elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, kaip tai reikalauja atsakovės, kaip verslininkės statusas, dėl ko atsakovė būdama galiojančio susitarimo šalis privalo sumokėti ieškovei už jai suteiktas apgyvendinimo paslaugas iki 2013-10-23. Šių aplinkybių pagrindu, taip pat byloje esančių sąskaitų faktūrų pagrindu pripažintina, kad atsakovė liko skolinga ieškovei už apgyvendinimo paslaugų teikimą.

Šalių ginčo santykiams taikytinas CK 6.626 str. bei CK XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimą (CK 6.716 str. 1 d., 2 d., 3 d.). Nenustatyta, kad teikdama paslaugas ieškovė veikė nesąžiningai ar neprotingai, kad tai neatitiktų kliento interesams (CK 6.718 str.); ji veikė pagal susiformavusius santykius tarp šalių, t. y. teikdama apgyvendinimo paslaugas ir išrašydama ieškovei už jas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė už jai iki 2013-09-01 suteiktas paslaugas su ieškove atsiskaitydavo. Todėl ieškovei šio teisinio santykio pagrindu buvo pagrindas ir prievolė toliau teikti atsakovei apgyvendinimo paslaugas, bei reikalauti už šias paslaugas atsiskaityti; iš šios ieškovės pareigos kilo atsakovės priešpriešinė pareiga apmokėti už jai suteiktas paslaugas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Remiantis CK 6.63 str. 1 d. 2 p., skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Jei šalis neįvykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad ši prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Kadangi atsakovė kaip jau minėta neginčija paskaičiuotos skolos dydžio pagrįstumo, teismas laiko ieškovės paskaičiuotą skolą už suteiktas apgyvendinimo paslaugas teisinga. Todėl byloje nesant duomenų, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus būtų tinkamai įvykdžiusi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1172,99 Eur skolą už jai suteiktas apgyvendinimo paslaugas už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2013-10-23 laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas visiškai Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str., 6.205 str., 6.213 str. 1 d., 6.720 str. 3 d. pagrindu.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau- Įstatymas) numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis- vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma padidinta 8 procentiniais punktais (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercines sutartis pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Kadangi šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus ir tarp šalių sudarytas sandoris atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės remiantis šiuo Įstatymu apskaičiuotas procesines palūkanas. Atsižvelgus į tai ieškovei iš atsakovės priteistinos ieškovės paskaičiuotos 172,88 Eur metinės palūkanos (b. l. 95).

Procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojamos nuo teismo priteistos skolos ir neskaičiuojamos nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų. Konstatavus, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1172,99 Eur + 172,88 Eur = 1345,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-09-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Ieškovės prašymas priteisti šias palūkanas nuo 2015-07-15 atmestinas, nes šią dieną tik buvo surašytas ieškinys (b. l. 68), tačiau jį teismas priėmė 2015-09-04 (b. l. 98). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos (šiuo atveju 2015-09-04 nutartis, b. l. 98).

Iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos- 4,84 Eur pašto išlaidos (b. l. 27, 93, 97) ir 40,38 Eur žyminis mokestis (b. l. 16, 96)- Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės jos turėtas 42,35 Eur vertimo išlaidas. Byloje yra ieškinio vertimas į vokiečių kalbą, kuris kaip ir ieškinys pasirašytas ieškovės direktoriaus ir jos atstovo šioje byloje M. M. (b. l. 89- 91). Byloje atsakovei buvo padarytas ieškinio vertimas į vokiečių kalbą, dėl ko vertimo išlaidos turėtų būti priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 2 d.). Tačiau šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (178 str.). Ieškovė jokių jos vertimo į vokiečių kalbą išlaidų pagrindimą turinčių dokumentų teismui nepateikė. Be to kaip matyti iš ieškinio vokiečių kalba, jo vertimas nebuvo atliktas ir nėra patvirtintas vertėjo- jis, kaip ir ieškinys, pasirašytas ieškovės direktoriaus ir atstovo šioje byloje M. M.. Atsižvelgus į šias aplinkybes ieškovės prašymas dėl 42,35 Eur vertimo išlaidų priteisimo atmestinas, kaip neįrodytas.

Valstybei iš atsakovės priteistina: 19,89 Eur procesinių dokumentų įteikimo ir 185,50 Eur dokumentų vertimo išlaidos (b. l. 109, 126, 136, 150, 151), viso 205,78 Eur suma- CPK 79 str., 88 str. 1 d. 1 p., 3 p., 91 str. 5 d., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 260, 263, 265, 268, 270, 307 str. 1 d.,

nusprendžia

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės WPS Net GmbH, įmonės kodas HRB 109036B, 1172,99 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų 99 ct) skolą už suteiktas paslaugas, 172,88 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų 88 ct palūkanas), 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1345,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2015-09-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45,22 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Novus Rex“, įmonės kodas 302615205, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB Šiaulių bankas, SWIFT kodas CBSBLT26.

Ieškinį dalyje dėl 6 (šešių) procentų metinių palūkanų nuo 2015-07-15 iki 2015-09-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,35 Eur vertimo išlaidų, atmesti.

Priteisti iš atsakovės WPS Net GmbH, įmonės kodas HRB 109036B, 205,78 Eur (du šimtus penkis eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank", AB, SWIFT kodas HABALT22).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.