Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-10 · Administracinė byla Nr. AS-146-557-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-10
Bylos Nr.
AS-146-557-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
Lietuvos kinologų draugijos
Atsakovas
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, Lietuvos Respublikos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. AS146–557/2010 Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos kinologų draugijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos kinologų draugijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos kinologų draugija (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-15), kurį patikslino (b. l. 82-96) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010 m. balandžio 1 d. nutarimą „Dėl Lietuvos kinologų draugijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti ginčijamo nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkto vykdymą. Prašymą motyvavo tuo, kad įvykdžius nutarimą ir sumokėjus 32 300 Lt baudą būtų apsunkinta galimybė pareiškėjui vykdyti savo veiklą, jis taptų nemokiu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nepatenkino.

Teismas išanalizavęs pareiškėjo prašymo motyvus pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad paskirtos baudos sumokėjimas gali turėti įtakos teismo sprendimo įvykdymui. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo atveju pareiškėjo sumokėta bauda būtų grąžinta. Pareiškėjo nurodytus motyvus teismas vertino kaip prielaidas, todėl konstatavo, kad jos negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 106-109) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 27 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir patenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ginčo teisme laikotarpiu negalėdamas naudotis 32 300 Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis pareiškėjas patirtų neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su jam paskirtos baudos išieškojimu, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais.

2. Skundžiamo nutarimo dalies, susijusios su baudų skyrimu pareiškėjui vykdymas nesulaukus kol bus išspręsta byla, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjant bylas susijusias su konkurencijos teisiniais santykiais, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pažeistas proporcingumo principas.

3. Būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę taip pat lemia visuomenės interesai. Nutarimo vykdymas gali turėti neigiamų pasekmių ne tik pareiškėjui, bet ir daugeliui kitų asmenų (tarptautinių parodų, kurias rengia pareiškėjas dalyviams, teisėjams ir kt. asmenims).

Atsakovas Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir išdėsto šiuos argumentus:

1. Konkurencijos tarybos nutarimo stabdymas galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kam šioje konkrečioje byloje nėra pagrindo.

2. Remdamasis LVAT praktika pažymi, kad neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai nelaikytina ypatingomis (išskirtinėmis) aplinkybėmis, rodančiomis, jog teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti negalimas. Be to, pareiškėjos teiginiai dėl finansinės padėties pablogėjimo yra hipotetiniai, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis (įrodymais).

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių (priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą)) teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010 m. balandžio 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos kinologų draugijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 4 punkto, kuriuo pareiškėjui paskirta 32 300 Lt bauda, galiojimą.

Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Įvertinus teisės normą įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu, darytina išvada, kad sprendžiant ginčijamo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010 m. balandžio 1 d. nutarimo galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pažymėtina, jog skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas galimą būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalimumą iš esmės grindžia galimai atsirasiančiomis finansinėmis pasekmėmis, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais – negalėdamas disponuoti baudos dydžio apyvartinėmis lėšomis pareiškėjas negalės vykdyti finansinių įsipareigojimų, taip pat ir prieš trečiuosius asmenis (pareiškėjo rengiamų tarptautinių parodų dalyvius, teisėjus ir kt.).

Įvertinus pareiškėjo atskirąjį skundą, taip pat bylos medžiagą, darytina išvada, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, nepatvirtina, kad paskirtos baudos sumokėjimas gali turėti įtakos teismo sprendimo įvykdymui. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A502-369/2009), vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo jis įpareigotas sumokėti baudą, nėra pagrindas teigti, kad tokio įpareigojimo vykdymas nėra tikslingas, neišsprendus kilusio ginčo. Be to, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, pareiškėjo sumokėta bauda jam būtų grąžinta. Pažymėtina, kad pareiškėjas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį, kurie galėtų objektyviai patvirtinti galimas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su jam paskirtos baudos išieškojimu. Todėl, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sutiktina, jog jos iš esmės grindžiamos daugiau prielaidomis ir nesudaro pagrindo jų vertinti kaip išskirtinių, dėl kurių turėtų būti stabdomas atitinkamo nutarimo rezoliucinės dalies punkto galiojimas. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė – papildomas bylinėjimasis, šiuo atveju taip pat negali būti laikomas aplinkybe, kuri labai apsunkintų buvusios iki pažeidimo padėties atkūrimą.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu prieinama prie išvados, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, taigi tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame išdėstytais motyvais ir panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos kinologų draugijos atskirojo skundo nepatenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius