- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-07
- Bylos Nr.
- 2A-37-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00919-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- I. K., G. K., M. Ž.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. K. dėl įpareigojimo panaikinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys I. K., G. K., M. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė įpareigoti atsakovą J. K. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011-12-13 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-111213-00086, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai statomą statinį, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui J. K. per nustatytą terminą neįvykdžius nustatytų reikalavimų įpareigoti atsakovą mokėti 100,00 Lt (vieno šimto litų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti nugriautas savavališkai statomas statinys, pasibaigimo. Taip pat prašė atsakovui J. K., teismo nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimų dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, leisti Inspekcijai nugriauti savavališkai statomą statinį, esantį (duomenys neskelbtini), išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo J. K.. Nurodė, kad atsakovas J. K. yra neteisėtos statybos organizatorius ir statytojas, todėl privalo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Mano, kad žemės sklypo, ant kurio stovi neteisėtas statinys, savininkų pasikeitimas neturi reikšmės pareikštiems reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės patikslintus reikalavimus konstatavo, kad reikalavimai pareikšti ne tam asmeniui, kuris turi pareigą pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Kaip nurodė teismas, byloje pakanka duomenų, kad pirminis neteisėtos statybos statytojas yra atsakovas J. K., tačiau pasikeitus žemės sklypo savininkui, kur fiksuota neteisėta statyba, ir kurios dalyje šalintini neteisėtos statybos padariniai nustatyta, kad žemės sklypo dalis su savavališku statiniu šiuo metu priklauso kitiems asmenims. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas pašalinti statybos padarinius asmeniui, kuris jų šalinimo metu nebeturi jokių faktinių ir teisinių sąsajų su tuo turtu, neturi faktinio ir teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, jam priėmus sprendimą tenkinti ieškovės reikalavimus – pašalinti neteisėtos statybos padarinius, būtų pažeistos trečiųjų asmenų - žemės savininkų, teisės. Toks teismo sprendimas nuo pat jo priėmimo dienos taptų neįgyvendinamu, nes tokiu atveju sprendimą privalės vykdyti asmuo, neturintis nuosavybės teisės sąsajų su turtu (žemė), kuriame kilo neteisėtos statybos padariniai. Kadangi ieškovė atsisakė pakeisti atsakovą, todėl netinkamam atsakovui pareikštą ieškinį atmetė (CPK 45 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti priešingą sprendimą, – jos ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino teisės normas nurodydamas, jog žemės sklypo dalis su savavališku statiniu priklauso kitiems asmenims. Ieškovės vertinimu, savavališkai pastatytas statinys nėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“ ir negalėjo būti perleistas kaip teisiškai sukurtas nuosavybės objektas. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį draudžiama padovanoti statinį, kuris statomas savavališkai. Pasak ieškovės, niekas negali perleisti daugiau teisių nei turi, t. y. neturint nuosavybės teisės į statinį, jos neįgyja ir naujasis žemės savininkas. Taip pat ieškovė nurodo, kad teismo sprendimas, kuriuo būtų tenkinti jos reikalavimai, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių, kadangi patys savininkai turėtų būti suinteresuoti reikalauti nugriauti neteisėtus objektus. Be to, šie statiniai tretiesiems asmenims neperėjo nuosavybės teise. Dėl to įpareigojus atsakovą nugriauti statinius nuosavybės teisė būtų atkurta iki pažeidimo buvusi padėtis.
Atsakovas su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Iš esmės byloje kilo ginčas dėl šalies tinkamumo procese. Pagal bendrąsias civilinio proceso normas atsakovas yra asmuo, kuris privalo atsakyti ieškovui pagal materialines teisės normas. Teismas, pagal ginčo teisinį pobūdį matydamas, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal įstatymus turi pareigą atsakyti, pasiūlo ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Ieškovui nesutikus pakeisti netinkamą šalį tinkama, teismas nagrinėja ginčą iš esmės ir ieškinį atmeta. Tokį teismo procesinį rezultatą suponuoja aplinkybė, jog ieškovė neturi materialinio reikalavimo teisės į atsakovą (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Ar ieškovas turi materialinio reikalavimo teisę konkretaus asmens atžvilgiu, nustato įstatymas, iš kurio ieškovas kildina savo reikalavimo teisę.
Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad pareiga pašalinti nelegalios statybos padarinius tenka statytojui, o ne žemės sklypo savininkui, kadangi nuosavybės teisė naujajam savininkui į pastatus neperėjo. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies redakcija, galiojusi pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, numatė, jog teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) arba statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją atlikti atitinkamus įstatyme numatytus įpareigojimus. Kaip matyti, šie subjektai orientuoti į žemės savininką. Tokios nuostatos yra logiškos, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmens įpareigojimas nugriauti statinį, kuris stovi ne jam priklausančiame žemės sklype, reikštų teismo sprendimo priėmimą, kuris yra neįgyvendinamas, nes atsakovas nebeturi jokių teisių į žemės sklypą, ant kurio stovi nelegalus statinys. Pažymėtina, kad pastato statyba visais atvejais yra susijusi su žemės sklypo, ant kurio statomas statinys, nuosavybės teise arba savininko sutikimu. Priešingu atveju nėra išduodamas statybos leidimas. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 Statybą leidžiantys dokumentai nuostatas. Kaip matyti iš bylos duomenų, nelegalios statybos metu žemės sklypo savininku buvo atsakovas, tačiau vėliau jis žemės sklypą, ant kurio stovi nelegalus statinys, perleido tretiesiems asmenims. Dėl to pareiga atsakovui nugriauti nelegalų statinį išnyko, kadangi jis nebeturi nuosavybės teisės. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės nurodoma CK 4.103 straipsnio 1 dalies interpretacija. Kaip matyti iš dovanojimo sutarties, atsakovas tretiesiems asmenims neperleido jokių pastatų, tretieji asmenys buvo apdovanoti atitinkamomis žemės sklypo, ant kurio stovi nelegalus statinys, dalimis. Dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nelegalus statinys buvo perleistas kaip civilinių teisinių santykių apyvartos objektas. Atsakovas, tretiesiems asmenims perleisdamas žemę, ant kurios stovi nelegalūs statiniai, kartu perleido visas teises ir pareigas, susijusias su nelegalia statyba. Šias išvadas leidžia daryti CK 4.40 straipsnio 1 dalis, pagal kurią žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Dėl to bendrasis principas, jog niekas negali perleisti daugiau teisių nei turi, nagrinėjamu atveju pažeistas nebuvo.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pašalinti nelegalios statybos padarinius kyla žemės sklypo, ant kurio stovi statinys, savininkams. Dėl to, ieškovei nesutikus pakeisti atsakovų pirmosios instancijos teisme, jos ieškinys atmestas pagrįstai.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.