Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-07-04 · Civilinė byla Nr. e2-26069-155/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-04
Bylos Nr.
e2-26069-155/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19600-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-26069-155/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19600-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLietuvos Respublikos vardu2016 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį, pareikštą atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir kitų mokėjimų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 762,47 Eur negrąžinto kredito, 942,22 Eur kredito mokesčio, 3,98 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo AB (duomenys neskelbtini) (buvusi AB (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo (duomenys neskelbtini) 2015-08-11 buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. jr6s4ykf, kuria atsakovui buvo suteiktas 800 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 1179,64 Eur kredito mokestį iki 2018-08-10. Ieškovas nurodė, jog atsakovas iki pat ieškinio pateikimo teismui dienos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, neapmoka skolos, kredito mokesčio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovui (duomenys neskelbtini) ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka 2016-06-07 viešai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių bei nustačius, kad yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai, esant tik vienos iš šalių įrodymams, teismas priima sprendimą už akių. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, kadangi ieškovas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. jr6s4ykf (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą 800 Eur kreditą bei sumokėti 1179,64 Eur kredito mokestį iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., mokant ieškovui kas mėnesį dalinėmis įmokomis. Atsakovas iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos tinkamai nevykdė savo prievolių, kylančių iš Sutarties, t. y. nevykdė prievolės dalimis grąžinti suteiktą kreditą ir nemokėjo kredito mokesčio.

CK 6.38 str. 1 d. yra numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 str. 1 d. 1 p. yra numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. CK 6.881 str. 1 d. yra nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.881 str. 2 d. yra nurodyta, jog kreditavimo santykiams paskolos sutarčių bendrosios normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir kreditavimo taisyklėms. CK 6.873 str. 1 d. yra nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Pažymėtina, jog paskolos grąžinimas tik iš dalies yra laikytinas netinkamu prievolės vykdymu, todėl skolininkas tokiu atveju yra laikytinas pažeidusiu prievolę. Atsižvelgiant į tai, į CK 6.881 str. 1 ir 2 d., CK 6.873 str. 1d, CK 6.38 str. 1 d. bei CK 6.63 str. 1 d. 1 p. ir į tai, kad atsakovas nėra grąžinęs 762,47 Eur kredito dalies, atsakovas (duomenys neskelbtini) laikytinas pažeidusiu prievolę, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistini 762,47 Eur skolos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti kredito mokestį, laikytina, jog atsakovas įsipareigojo kredito davėjui mokėti mokestines (pelno) palūkanas, kadangi mokestinės palūkanos atlieka būtent tokią pačią funkciją, kokią atlieka minėtoje sutartyje nustatytas kredito mokestis. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Priešingai nei pelno palūkanos, kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra apmokėjęs nei pelno palūkanų, nei kompensuojamųjų palūkanų, 942,22 Eur kredito mokesčio (pelno palūkanų) ir 3,98 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteistina ieškovui (duomenys neskelbtini) iš atsakovo (duomenys neskelbtini).

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 str. 1 d., kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 str. 2 d. pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 str. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus prie ieškinio priedus sudaro 38 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur už išlaidas dėl teisinių paslaugų gavimo, iš viso 159 Eur suma, kuri priteistina ieškovui iš atsakovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), 762,47 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus ir keturiasdešimt septynis centus) negrąžinto kredito, 942,22 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt du eurus ir dvidešimt du centus) kredito mokesčio, 3,98 Eur (tris eurus ir devyniasdešimt aštuonis centus) delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2016 m. gegužės 31 d. teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 159 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. liepos 5 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-15746-155/2016 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir kitų mokėjimų priteisimo. Atsakovui (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu ir į darbovietę nepavyksta, todėl atsakovui (duomenys neskelbtini) sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. (8 5) 213 7238.“

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė