Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 64 MGL (3200 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. P. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir nuteistajam paskirta 58 MGL (2900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 dalimi, E. P. buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 16 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, E. P. automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo konfiskuotas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72⁵ straipsniu, E. P. buvo įpareigotas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. P. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai.

8. Iš liudytojo R. G. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis, pamatęs eismo įvykį, bandė stabdyti įvykį sukėlusį automobilį „Peugeot“, tačiau šis automobilis iš įvykio vietos išvažiavo. Automobilyje, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, tuo metu buvo tik vairuotojas. Kai ėjo link automobilio, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, spėjo šį automobilį nufotografuoti (t. 2, b. l. 15-16). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas taip pat nurodė, kad matė, kaip automobiliu „Peugeot“ buvo sukeltas eismo įvykis. Šiame automobilyje buvo tik vairuotojas. Automobilio vairuotojas buvo su akiniais nuo saulės, tamsių plaukų, dėvėjo juodos spalvos marškinėlius. Liudytojas spėjo nufotografuoti asmenį, kuris vairavo automobilį (t. 1, b. l. 105). Iš liudytojo R. G. darytų nuotraukų, esančių kompaktiniame diske, kuris yra voke, prisegtame prie pirmojo baudžiamosios bylos tomo viršelio, matyti, kad jose yra užfiksuotas automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nuotraukos 1000005524 matyti, kad automobilio priekinėje keleivio vietoje niekas nesėdi, o vairuotojo vietoje sėdi asmuo, užsidėjęs akinius nuo saulės, dėvintis tamsios spalvos liemenę (liemenė prasegta), jo marškinėliai yra margi. Iš nuotraukos 1000005526 matyti, kad ant automobilio vairuotojo kairės rankos yra laikrodis, kurio apyrankė yra tamsi, jo dėvimų marškinėlių rankovės yra trumpos. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. G. patvirtino, kad jis padarė aptartas nuotraukas (t. 2, b. l. 26). Iš baudžiamojoje byloje esančių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, kad nuteistasis įvykio metu dėvėjo juodą liemenę, margus marškinėlius trumpomis rankovėmis, taip pat jis dėvėjo akinius nuo saulės, ant kairės rankos dėvėjo laikrodį, kurio apyrankė buvo tamsi. Aptartų duomenų visuma leidžia be jokių abejonių teigti, kad liudytojas R. G. matė ir užfiksavo E. P., vairuojantį automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pats E. P. pirmosios instancijos teisme pripažino, jog aptartose nuotraukose, kurias padarė liudytojas R. G., yra užfiksuotas būtent jis (t. 2, b. l. 25). BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad R. G. E. P. vairuojantį automobilį užfiksavo 2025 m. birželio 15 d., apie 21.03 val. (tokiu laiku liudytojas pranešė apie eismo įvykį ir iš jo pasišalinusį vairuotoją) (t. 1, b. l. 4).

9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teisme liudytojas R. G. teigė, kad automobilio vairuotojas dėvėjo džinsinius šortus (aiškino, jog tokią aplinkybę matė, kai ėjo pro automobilį, o vairuotojas jame sėdėjo atidaręs dureles), juodos spalvos marškinėlius, ant rankos dėvėjo laikrodį, kurio apyrankė buvo sidabrinė (t. 2, b. l. 16-17), leidžia tik daryti išvadą, jog liudytojas suklydo apibūdindamas vairuotojo aprangą, apklausiamas pirmosios instancijos teisme jos paprasčiausiai neatsiminė. Tuo pačiu teigtina, kad šio procesinio sprendimo 8 pastraipoje aptarti duomenys, kaip jau minėta, be jokių abejonių leidžia konstatuoti, jog automobilį, matant liudytojui R. G., vairavo būtent nuteistasis, o ne A. S., kuris įvykio dieną dėvėjo džinsinius šortus, juodą džemperį ilgomis rankovėmis, nedėvėjo akinių nuo saulės (liudytojo apranga nustatyta pagal policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus).

10. Iš tikrųjų liudytojas V. P. pirmosios instancijos teisme negalėjo nurodyti asmens, kuris vairavo automobilį „Peugeot“ ir atsitrenkė į automobilį „Ford“. Šis liudytojas teigė, kad jis nelabai prisimena vairuotojo, kuris automobiliu sukėlė eismo įvykį, veido, neįsidėmėjo jo aprangos. Vis tik V. P. parodymai patvirtina, kad jis kartu su R. G. bandė sustabdyti eismo įvykį sukėlusį automobilį, kuriame buvo tik vienas žmogus (t. 2, b. l. 19-20). Pažymėtina, kad tokias pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 115). Kaip jau buvo minėta, faktas, kad automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo E. P., yra neginčytinai nustatytas šio procesinio sprendimo 8 pastraipoje aptartais duomenimis, kurie laikytini įrodymais.

11. Iš liudytojo B. L. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis, būdamas namuose, išgirdo jo susidomėjimą sukėlusius automobilio garsus, jam kilo įtarimas, jog automobilį valdo neblaivus asmuo. Pažiūrėjęs pro langą, jis pamatė automobilį, kuris bandė išvažiuoti iš kiemo ir manevruodamas įsirėmė į kitą automobilį. Kas tuo metu vairavo automobilį, jis nematė. Automobiliu buvo ketinama išvažiuoti iš kiemo, todėl liudytojas nusprendė išeiti į lauką ir paskambinti į policiją. Lauke liudytojas pamatė, kad automobilis stovi skersai, o A. S., išlipęs iš automobilio, reguliavo, jog automobilis neatsitrenktų į šalia esančius kitus automobilius ar pastatą, galėtų išsisukti. Tuomet automobilis grįžo į tą pačią vietą, kur anksčiau kontaktavo su kitu automobiliu. Automobilis sustojo ir asmuo, prieš tai buvęs lauke ir reguliavęs, kaip reikia važiuoti, t. y. A. S., atsisėdo į keleivio vietą. Vėliau liudytojas matė, kad vairuotojas su keleiviu pasikeitė vietomis. Nei vienas iš vyrų iki to, kai atvyko policijos pareigūnai, iš automobilio nebuvo išlipęs (t. 2, b. l. 20-21). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. L. taip pat parodė, kad, pažiūrėjęs pro langą, pamatė, jog automobilis „Peugeot“ atsitrenkė į automobilį „Toyota Prius“. Tuomet automobilis „Peugeot“ pradėjo judėti iš įvykio vietos. Pamanęs, kad automobilis gali išvažiuoti į gatvę, liudytojas išėjo į kiemą ir pamatė, kaip automobilis „Peugeot“ beveik kliudė kitą automobilį. Šviesių plaukų vyras, kuris buvo išlipęs iš automobilio, aiškino vairuotojui, kaip reikia važiuoti. Liudytojas paskambino į policiją, o automobilis, kurio vairuotojas nesikeitė, tuo metu grįžo atgal į kiemą. Matė, kaip automobilį vairavęs vyras atsisėdo į keleivio vietą, o kitas vyras atsisėdo į vairuotojo vietą. Kai atvyko policijos pareigūnai, automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kuris automobilio anksčiau nevairavo, o vairuotojas sėdėjo keleivio vietoje (t. 1, b. l. 82, 86). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptarti B. L. parodymai leidžia daryti išvadą, jog jis iš tikrųjų kurį laiką nematė, kas vairavo automobilį. Tuo pačiu liudytojo parodymai leidžia teigti, kad asmuo, kuris, atvykus policijos pareigūnams, sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje (baudžiamojoje byloje nustatyta ir dėl šio fakto nekyla jokių ginčų, kad tai buvo A. S.), prieš tai, išlipęs iš automobilio, reguliavo kitam automobilyje buvusiam asmeniui, t. y. E. P., kaip reikia manevruoti automobiliu, tuomet, kai automobilis buvo pastatytas į tą vietą, kurioje jis stovėjo anksčiau, A. S. atsisėdo į vairuotojo vietą, o E. P. atsisėdo į keleivio vietą. Taigi yra visiškai akivaizdu, kad B. L. parodymai patvirtina, jog automobilį vairavo būtent nuteistasis.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojo A. S. parodymai, duoti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nepaneigia nusikaltimo padarymo fakto, o tik jį patvirtina. Iš A. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad įvykio dieną jis buvo susitaręs susitikti su E. P.. Nuteistasis į susitikimo vietą atvyko automobiliu, buvo neblaivus. Liudytojas teigė, kad jis bandė padėti nuteistajam pastatyti automobilį ir jį įvykio vietoje vairavo, kliudė kitą automobilį. Kartu su E. P. alkoholio nevartojo, nematė, kad nuteistasis būtų vartojęs alkoholį. Taip pat liudytojas pripažino, kad vienu metu rankomis reguliavo nuteistajam, kaip reikia pastatyti automobilį (t. 2, b. l. 18-19). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. teigė, kad buvo susitaręs susitikti su E. P., kuris į susitikimo vietą atvyko automobiliu, buvo neblaivus. Kartu su E. P. alkoholio nevartojo. Įvykio vietoje jis vairavo automobilį, nes bandė padėti E. P. pastatyti automobilį (t. 1, b. l. 100). Taigi nors liudytojas ir nurodė, kad vienu metu jis valdė automobilį, tačiau tuo pačiu jo parodymai leidžia daryti išvadą, jog automobilį, būdamas neblaivus, tiek anksčiau, tiek prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo ir E. P.. Tuo pačiu pastebėtina, kad A. S. parodymai paneigia nuteistojo teiginius, jog alkoholis buvo vartojamas po to, kai automobilis buvo pastatytas. Be to, iš įvykio vietos apžiūros, kurios metu buvo apžiūrėtas ir automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), protokolo bei jo priedo turinio matyti, kad šio automobilio salone nebuvo rasta alkoholio taros (t. 1, b. l. 36-52), kas iš dalies patvirtina, jog alkoholis automobilyje nebuvo vartojamas.

13. Teisėjų kolegija pastebi, kad iš policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo PSS-20250615-212759UTC+0300 matyti, jog tuo metu, kai policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, automobilio „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje sėdėjo A. S.. A. S., išlipęs iš šio automobilio, iš karto pasakė, kad jis automobilio nevairavo, į įvykio vietą atvyko paspirtuku, aiškino, jog nežino, kaip automobilis atsidūrė įvykio vietoje (vaizdo įrašo laikas apytiksliai nuo 00:16 iki 00:48). Iš policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo PSS-20250615-215342UTC+0300 matyti, kad A. S. aiškino, jog jis nevairavo automobilio, iki įvykio vietos automobiliu atvažiavo E. P.. A. S. teigė, kad jis naudojasi paspirtuku, neturi teisės vairuoti automobilių (vaizdo įrašo laikas apytiksliai nuo 01:17 iki 01:40). Iš to paties policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo matyti, kad B. L. aiškino, jog automobilį vairavo E. P., pro buto langą matė, kad buvo atsitrenkta į „Toyota Prius“. Išėjęs į lauką, jis pamatė, kad automobilis stovi skersai, o A. S., kuris tuo metu buvo išlipęs iš automobilio, aiškino jo vairuotojui, kaip važiuoti (vaizdo įrašo laikas apytiksliai nuo 02:25 iki 03:53). Taip pat šiek tiek vėliau B. L. nurodė, kad A. S. buvo išlipęs iš automobilio ir vairuotojui reguliavo, kaip reikia manevruoti, įvykio vietoje buvo tik du žmonės, joks kitas asmuo negalėjo vairuoti automobilio. A. S. tuo pačiu metu aiškino, kad E. P. į įvykio vietą atvažiavo jau būdamas neblaivus, o pats A. S. į įvykio vietą atvyko paspirtuku, matė, kaip E. P. vairavo (vaizdo įrašo laikas apytiksliai nuo 12:45 iki 13:30). Aptarti duomenys rodo, kad liudytojas B. L. iš karto po įvykių nurodė tokias pačias aplinkybes, kokias nurodė ir apklausiamas pradėjus ikiteisminį tyrimą bei pirmosios instancijos teisme, o A. S., bendraudamas su policijos pareigūnais, ne tik neigė, jog jis vairavo automobilį, bet ir patvirtino, kad automobilį vairavo E. P., kuris į susitikimą atvyko jau būdamas neblaivus.

14. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad R. D. parodymai nepatvirtina, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Vis tik tokį faktą patvirtina anksčiau aptartų duomenų, laikytinų įrodymais, visuma. Taip pat sutiktina su teiginiu, kad faktas, jog antrojo neblaivumo patikrinimo metu nuteistajam buvo nustatytas didesnis neblaivumas nei pirmojo neblaivumo patikrinimo metu, rodo, kad E. P. alkoholį vartojo neseniai. Tuo pačiu teigtina, kad šis faktas niekaip nekeičia nustatytų aplinkybių vertinimo, nepaneigia fakto, jog E. P. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas viršijo ribą, nuo kurios kyla atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

15. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad E. P. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Esant aptartoms aplinkybėms, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį nėra jokio pagrindo. Čia pažymėtina, kad teisėjų kolegija savarankiškai nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.