- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- 1-1346-825/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06532-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Ingai Žilinskienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajai V. M., nukentėjusiajai D. P., jos atstovei advokatei Rasai Kalkauskienei, civilinio atsakovo, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, atstovui V. A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti viešojoje įstaigoje Kauno klinikose pagalbine darbuotoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,
kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. 2014 m. spalio 30 d., apie 12.40 val., Kaune, J. Basanavičiaus gatvės ir Taikos prospekto sankryžoje, vairuodama automobilį Audi A2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus tuo, kad šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, degant leidžiamam važiuoti šviesoforo signalui, sukdama į kairę, į Taikos prospektą, nepraleido ir partrenkė, iš kairės pusės, per sankryžoje įrengtą reguliuojamą pėsčiųjų perėją, degant leidžiamam eiti šviesoforo signalui, ėjusią pėsčiąją D. P.. D. P. padarė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra kaltinamoji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Kaltinamoji V. M. pripažino padarius nusiklatimą ir parodė, kad labai gailisi. 2014 m. spalio 30 d., 12.45 val., vairavo Audi A2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir suko iš Basanavičiaus alėjos į kairę, į Taikos sankryžą. Praleido visas mašinas, darė posūkį ir pajuto, kad kliudė. Sustojusi pastebėjo, kad pėsčioji sėdi prie dešinės pusės durelių. Nematė į ką atsitrenkė, kliudimas buvo. Pavažiavo kokius 3 m. Rado nukentėjusiąją sėdinčią prie priekinių dešinės pusės durelių. Paklausė, ar skauda, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Ir jai, ir pėsčiajai degė žalia. Asfaltas buvo šlapias, buvo apsiniaukę, nelijo. Neatidumas. Mėgino susitarti, bet nesusitaria. Atvažiavo pas ją į namus su sūnumi, po įvykio, kai baigėsi gydymas. Kontaktavo su ja, buvo ligoninėje, kitą dieną nuvažiavo į ligoninę, ji jau buvo išleista. Su nukentėjusiąja susitaria ir vėl ji keičia nuomonę. Tarėsi, kad atlygins 1000 eurų žalą. Viską sutarė, bet po 30 minučių ji jau nebesutinka. Civilinė atsakomybė buvo drausta. Įrašė jos telefoninį pokalbį, kaip ji sutinka, paskui nesutinka. Ji telefonu sakė, kad nuo 1500 - 2000 eurų. Nieko nesakė, kad kreipsis į draudimą. Pati paskambino į draudimą ir jie pasakė, kad jau išmokėta jai. Bendravo iki vasario 5 d., kol jai nuėmė langetę, nes per dieną ji parašo 22 žinutes.
Nukentėjusioji D. P. paaiškino, kad 2014 m. spalio 30 d., apie 12.30 val., ėjo nuo Basanavičiaus pusės per perėją. Degė žalios spalvos šviesoforas. Beveik buvo perėjus perėją. Pamatė, kad vos ne ant jos suka mašina. Trenkė į kairę pusę ir ji nugriuvo. Atsisėdo šalia automobilio. Išlipo vairuotoja, siūlė į klinikas nuvežti, iškvietė greitąją, nuvežė į traumatologinį. Tuo metu negalėjo atsistoti. Nustatė kulkšnies lūžimą, operavo koją. Išleido kitą dieną. Nelijo tą dieną, apsiniaukus paprasta diena. Palaiko ieškinį pilna apimtimi. 751,13 eurą atlygino draudimas. Už dalį vaistų ir moralinę žalą. Konkrečiai nepaaiškino iš ko susideda žalos atlyginimas. Pirko avalynę ir basutes, vaistus, kelionė į ligoninę. Neturtinę žalą įvertino 5000 eurų. Sveikata nepagerėjusi ir koją reikės operuoti. Tiek įvertina sveikatos sužalojimą. Kaltinamoji skambino dėl sumos, bet ji norėjo per teismą, nes tai būtų teisingausia. Kaltinamoji buvo su sūnumi atvažiavusi, sakė nei lito negaus. Ji skambino, sakė, kad gali mokėti iki 1000 eurų. Ji nesakė, kad sutinka su ta suma. Konkrečios sumos nebuvo nurodžius. Patyrė skausmą, skauda iki šiol. Labiausiai skaudėjo po operacijos. Pati negalėjo apsitarnauti, negalėjo į parduotuvę nueiti, reikėjo prašyt, kad atneštų. Ir dabar negali susitaikyti, kad vaikščioti negali. Iki sužalojimo vaikščiodavo. Važinėdavo į šaškių, smiginio varžybas.
Civilinio atsakovo atstovas V. A. K. paaiškino, kad dalinai sutinka su ieškiniu. Su turtine žala sutinka, su neturtine nesutinka. Atlyginę 751,13 eurų neturtinės žalos ir 13,13 eurų turtinės. Neturtinę žalą atlygino remdamiesi žalos atlyginimo įstatymu. Įvykis spalio 30 d. pagal pateiktus dokumentus, susidarė 123 dienos, pagal įstatymą dauginant po 6 eurus už dieną ir gavo 738 eurų. Pasiruošę mokėti ir toliau, kadangi gydymas tęsiamas. Lauks tolimesnių išrašų, mokėtų kol neišmokėtų visos sumos iki 5000 eurų. Jeigu gydymas tęstųsi iki 3 metų.
Kelių eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis (7 - 10 b. l.) nustatyta, kad eismo įvykis įvyko J. Basanavičiaus gatvės ir Taikos prospekto sankryžoje Kaune.
Eismo įvykio metu V. M. buvo blaivi (11 b. l.).
V. M., kaip transporto priemonės valdytojos, civilinė atsakomybė įvykio metu buvo drausta (12 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G3015/14(02) (35 b. l.) nustatyta, kad D. P. konstatuotas kairio vidinio kulkšnelio lūžis ir kairio šokikaulio panirimas. Tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamosios V. M. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, kvalifikacija teisinga, atitinka šio nusikaltimo sudėtį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame įstatyme numatytą nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.
Kaltinamosios V. M. veika pasireiškė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimų pažeidimu. Kelių eismo taisyklių 27 punktas numato, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas (Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/65354?ref=4).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji V. M. 2014 m. spalio 30 d., apie 12.40 val., Kaune, J. Basanavičiaus gatvės ir Taikos prospekto sankryžoje, vairuodama automobilį Audi A2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus tuo, kad šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, degant leidžiamam važiuoti šviesoforo signalui, sukdama į kairę, į Taikos prospektą, nepraleido ir partrenkė, iš kairės pusės, per sankryžoje įrengtą reguliuojamą pėsčiųjų perėją, degant leidžiamam eiti šviesoforo signalui, ėjusią pėsčiąją D. P.. D. P. padarė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės yra nustatytos teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Kaltinamoji V. M. teismo posėdžio metu pripažino visas aplinkybes nurodytas kaltinime, teigė, jog jos kaltė yra akivaizdi. Būtent kaltinamosios padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas žmogus, kilimo priežastis. Tai patvirtino Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G3015/14(02) (35 b. l.), kurioje nurodyta, kokius sužalojimus patyrė nukentėjusioji, įvykio vietos apžiūros protokolas, įvykio vietos nuotraukos, iš kurių matyti, kad pėsčioji buvo kliudyta automobilio. Kaltinamoji V. M. veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdama Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
D. P. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 81,11 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
D. P. nurodė, kad dėl autoavarijos metu padarytų sužalojimų patyrė skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kas atsiliepė psichologinei būklei, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Nuolat grįžta patirtos avarijos vaizdai, blogai miega, sunku susikaupti, greitai atsiranda nuovargis, labai jautri. Atsirado nesaugumo jausmas, baisu eiti į gatvę, nes pravažiuojantis transportas sukelia baimę, kad situacija gali pasikartoti. Nusikaltimu buvo padaryta fizinė žala: sumuštas kairysis kelias, nubrozdinta oda. Dėl gautų traumų gydėsi stacionare ir vėliau 18 dienų gulėjo reabilitacijoje. Dėl sumuštos ir traumuotos galūnės patyrė daug nepatogumų, juto didelį skausmą net ramioje padėtyje, stiprų skausmą sukeldavo mėginimas vaikščioti. Kairė čiurna buvo fiksuota langete. Koja per kelią nestabili, linkusi panirti, į dienos pabaigą patinsta, skauda. Maždaug tris mėnesius negalėjo priminti koja, reikėjo ją laikyti pakeltą, ir iki šiol vaikšto su ramentu. Iki šiol negali nešioti normalios avalynės, reikia didesnių dydžių.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.“
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje expressis verbis minimos dvi žalos rūšys: materialinė ir moralinė žala, t. y. (atitinkamai) turtiniai praradimai ir dvasinio (neturtinio) pobūdžio skriaudos (jas gali sukelti ir fizinis skausmas), kurias tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Įstatymų leidėjas privalo paisyti šios konstitucinės distinkcijos. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje minimos žalos rūšys įstatymuose gali būti įvardijamos ir kitais terminais, jeigu tik šiais terminais nėra paneigiama (iškreipiama) šių žalos rūšių konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas, yra konstatavęs, kad šioje dalyje yra įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą, kad įstatymuose turi būti užtikrintas realus pažeistų žmogaus teisių ir laisvių gynimas, kuris turi būti derinamas su kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsauga, taip pat kad Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, įskaitant teisminį žalos išieškojimą (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Minėti bendrieji konstituciniai žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui pagrindai kyla inter alia iš konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Konstitucinis būtinumo atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Taigi pagal Konstituciją imperatyviai reikalaujama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo jos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, susijusių su socialinio draudimo bei kitų išmokų įskaitymu į žalą ir atgręžtinio reikalavimo teise“; Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/375260) [2015-04-15]).
Byloje nustatyta, kad V. M. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jokių aplinkybių, kad teismas privalėtų iš jos priteisinėti kokių nors žalų atlyginimą, teismas nenustatė, todėl reikalavimas iš jos priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Priešingu atveju būtų paneigta privalomojo civilinės atsakomybės draudimo prigimtis ir paskirtis. D. P. reikalavimo dalis priteisti iš V. M. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra atmestina kaip nepagrįsta.
D. P. reikalavimo dalis dėl 81,11 eurų turtinės žalos atlyginimo atsakovo, draudimo bendrovės Gjensidige, yra pilnai atlyginta (92 b. l.), todėl atmestina.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturintys padariniai, atsiradę dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje, užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010, 2K-383/2010).
D. P. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. D. P. yra išmokėta 751,13 eurų neturtinės žalos draudimo išmoka (94 b. l.). Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Nustatyta, jog D. P. dėl įvykio patyrė didelį stresą, ilgalaikius negatyvius išgyvenimus, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., atsižvelgiant į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad D. P. priteistinas 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Tai neprieštarauja ir teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys: Nr. 2K-461/2010 – 10000 litų/2896,20 eurų, Nr. 2K-200/2010 – 10000 litų/2896,20 eurų, Nr. 2K-64/2009 – 10000 litų/2896,20 eurų, Nr. 2K-141/2013 – 15000 litų/4344,30 eurų, Nr. 2K-551/2013 – 17000 litų/ 4923,54 eurų). Kadangi pats atsakovas nurodo, kad jo duomenys yra AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, kodas 300633222, tai patvirtina pateikti teismui dokumentai (77 b. l.), priteisiama suma būtent iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, kodas 300633222.
Byloje yra pateikta ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (64 b. l.) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2067, kurioje nurodyta, kad už D. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 69,48 eurai, bet, kadangi teismo posėdžio metu šios sumos niekas neprašė priteisti, pažyma nesvarstytina.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę V. M., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamoji V. M. neteista (37 b. l.), administracine tvarka nebausta (38 b. l.), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (40 - 41 b. l.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji nuoširdžiai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo elgesio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
V. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Nors V. M. padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, bet administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi, autoįvykio metu buvo blaivi, iš įvykio vietos nepasišalino. Atsižvelgiant į tai, jai neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p. - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas.
Byloje esantis CD su garso įrašais (102 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 115 str., 297 str. - 307 str.,
nusprendžia:
V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., ir skirti bausmę – 10 MGL, t. y. 376,60 (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 eurocentų) eurų, baudą.
Įpareigoti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.
Išaiškinti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kad sumokėjus baudą, ji privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Laisvės al. 103, Kaunas kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį.
D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) netenkinti ir jį atmesti.
D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimą priteisti iš draudimo bendrovės Gjensidige 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, tenkinti iš dalies ir priteisti D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš AAS „Gjensidige BAltic“ Lietuvos filialo, kodas 300633222, 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.
CD su garso įrašu (102 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.