Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas IN REAL LTD (Jungtinėje Karalystėje registruotas juridinis asmuo) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „VIPGROUP“, kuriuo teismo prašė ieškovui iš atsakovės priteisti 89 114,80 Eur pagrindinę skolą, 40 Eur pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas) 7 straipsnio 1 dalį, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2023 m. gegužės mėn. – 2023 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu ieškovas paskolino (pervedė aštuoniais bankiniais pavedimais) atsakovės veiklos vykdymui reikalingas lėšas, iš viso 76 121,86 GBP, o tiksliau: 1) 2023 m. gegužės 26 d. – 2 688,11 GBP, 2023 m. birželio 6 d. – 15 794,12 GBP; 3) 2023 m. liepos 4 d. – 4 432,66 GBP; 4) 2023 m. liepos 10 d. – 4 400,64 GBP; 5) 2023 m. liepos 13 d. – 4 411,80 GBP; 6) 2023 m. liepos 24 d. – 10 232,26 GBP; 7) 2023 m. rugpjūčio 3 d. – 16 690,73 GBP; 8) 2023 m. rugsėjo 1 d. – 17 471,54 GBP. Dėl nurodytų lėšų paskolinimo šalys susitarė žodžiu, atskiro rašytinio susitarimo, kuriame detaliai būtų aptartos paskolos sąlygos, nesudarė. Atsakovė, kuri užsiima transporto paslaugomis, žodžiu žadėjo paskolintus pinigus grąžinti arba už šiuos pinigus suteikti ieškovui transporto paslaugas. Sutarties sudarymo ir vykdymo faktus patvirtina ir tolimesni šalių veiksmai, t. y. nurodyti bankiniai lėšų pavedimai, kuriuos atliko ieškovas ir kuriuos gavo atsakovė. Atsakovė pinigų negrąžino, jokių paslaugų ar prekių ieškovui nesuteikė.

3. Ieškovas paaiškino, kad pareikalavo grąžinti skolą, tačiau atsakovės direktorius išsisukinėjo, pradėjo nebeatsakyti į telefono skambučius, neatvykdavo į sutartas susitikimo vietas ir kitaip vengė ieškovo atstovo ir skolos grąžinimo ieškovui. Tai tęsėsi ir 2024 m. vasario – kovo mėn., kuomet su atsakovo direktoriumi buvo sutarta susitikti 2024 m. kovo mėn. ir išspręsti, kokia tvarka ir terminais atsakovas įsipareigoja grąžinti skolą. 2024 m. kovo mėn. pradžioje ieškovo atstovui atvykus į sutartą susitikimo vietą, atsakovės direktoriaus ten nebuvo, jis dingo, į skambučius neatsakė, per savo atstovus nurodė, kad skolos negrąžins. Atsižvelgdamas į šią situaciją, ieškovas pateikė atsakovei oficialią 2024 m. kovo 15 d. pretenziją dėl skolos grąžinimo, nustatydamas 3 darbo dienų terminą skolai grąžinti, tačiau atsakovė toliau piktybiškai vengia skolą grąžinti. Atsakovė 2024 m. kovo 19 d. el. paštu atsakydama į pretenziją nurodė, kad pretenziją laiko suklastota, o iš atsakymo matyti, kad skolos grąžinti neketina. Lietuvos banko oficialiai skelbiamu kursu 2024 m. kovo 14 d. dienai (kai ieškovas rengė pretenziją atsakovei) 76 121,86 GBP skolą konvertavus į eurus, skola sudaro 89 114,80 Eur.

4. Ieškovas nurodė, kad bylos šalių santykiai turi įvairių teisinių santykių požymių, tačiau ieškovo vertinimu, aptartą situaciją tiksliausiai atitinka paskolos teisiniai santykiai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnyje. Šiuo atveju su ieškiniu pateikiami rašytiniai skolos dokumentai – banko sąskaitos išrašas ir mokėjimo pavedimai yra skolos dokumentai, patvirtinantys paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, kas atitinka rašytinės formos reikalavimus pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalies nuostatą. Jeigu bylą nagrinėjantis teismas įvertintų, kad pateikti banko sąskaitos išrašas ir mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų pervedimą, nelaikytini rašytinės formos susitarimo patvirtinimu, žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri faktiškai ir realiai įvykdyta perduodant pinigus, taip pat laikytina sudaryta ir galiojančia. Nors, CK 6.871 straipsnio 2 dalies nuostata reikalauja, kad jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą, tačiau CK 1.93 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatytos paprastos rašytinės formos nesilaikymo pasekmės, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šiuo atveju nei paskolą reglamentuojančiame CK XLIII skyriuje, nei kitur Civiliniame kodekse ar kitame įstatyme nėra numatyta, kad paprastos rašytinės formos nesilaikymas darytų paskolos sandorį negaliojančiu. Sistemiškai aiškinant aptartas įstatymo nuostatas, net jei ir laikyti šalių paskolos sandorį sudarytą žodine forma (ar net konkliudentiniais veiksmais) tai reiškia, kad šalių žodžiu sudaryta sutartis dėl lėšų, yra teisėta ir galiojanti.