- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- e2-156-302/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01586-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jandas“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jandas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jandas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jandas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jandas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“, prašydama pripažinti atsakovės vienašalį 2022 m. balandžio 8 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. SUT-1278 (CPO 203360) nutraukimą negaliojančiu bei pripažinti atsakovės sprendimą įtraukti UAB „Jandas“ į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtu.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės sprendimo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, įpareigoti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl UAB „Jandas“ pašalinimo iš Nepatikimų tiekėjo sąrašo iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, taip pat iki įsiteisės teismo sprendimas byloje uždrausti 2022 m. balandžio 8 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. SUT-1278 (CPO 203360) neįvykdymą laikyti aplinkybe, sudarančia pagrindą pašalinti ieškovę iš viešojo pirkimo procedūrų. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, be to, pagrindinė jos veikla yra inžinerinių statinių projektavimo paslaugų teikimas, beveik visas pajamas ji gauna būtent iš viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių vykdymo, todėl ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ieškovei lems žalą, pakenks jos dalykinei reputacijai, apribos konkurenciją rinkoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
5. Teismas sprendė, kad dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo kiekvienu atveju, net ir nesant galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio tiekėjos neteisėtus veiksmus, turi būti viešai pranešta, todėl vykstant teisminiam ginčui dėl pirkimo sutarties nutraukimo ir įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą teisėtumo ir pagrįstumo, tiekėja lieka sąraše, o tai savaime neeliminuoja galimybės ieškovei dalyvauti skelbiamuose viešuose konkursuose. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir dėl to gali patirti žalą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė UAB „Jandas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė pateikė paaiškinimą dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau šis paaiškinimas iki šiol yra vertinamas, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose yra sustabdytas.
6.2. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė patiria žalą, kadangi negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė Centrinės perkančiosios organizacijos 2022 m. gruodžio 19 d. elektroninio laiško dėl ieškovės informavimo apie jos pasiūlymo atmetimą kopiją.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad naujas įrodymas yra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nustatymu, kuris yra reikšmingas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, taip pat į tai, jog atsakovė yra susipažinusi su nauju įrodymu ir jai buvo sudaryta galimybė dėl jo pasisakyti pateikiant atsiliepimą į atskirajį skundą, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktą naują įrodymą (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
12. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
13. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o šalys šios teismo išvados neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
15. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
16. Apeliantės teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ji patiria žalą, kadangi negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, be to, ji yra pateikusi paaiškinimą dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau šis paaiškinimas iki šiol yra vertinamas ir dėl to ieškovės dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose yra sustabdytas.
17. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo nepasikeitimą, siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui arba jos padidėjimui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018). Taigi, byloje gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios ne tik tiesiogiai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą, bet ir užtikrintų esamos padėties ginčo nagrinėjimo metu nepasikeitimą, užkirstų kelią žalos atsiradimui ar padidėjimui.
18. Pagal šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcijos 91 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šios straipsnio dalies 1 – 4 punktuose nurodytą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Vadovaujantis VPĮ 91 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą. Nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (VPĮ 91 straipsnio 4 dalis).
19. Taip pat pagal šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) redakcijos 99 straipsnio 1 dalį perkantysis subjektas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šio straipsnio 1 – 4 punktuose nurodytą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti. Perkantysis subjektas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdamas, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų įvykių dienos; perkantysis subjektas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija (PĮ 99 straipsnio 2, 3 dalys). Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą (PĮ 99 straipsnio 3 dalis).
20. Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant nurodytas VPĮ ir PĮ nuostatas, darytina išvada, kad dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo kiekvienu atveju, net ir nesant galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio tiekėjo neteisėtus veiksmus, turi būti viešai pranešta, šią informaciją patalpinant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Atitinkamai, pagal minėtoje informacinėje sistemoje esančius duomenis kitos perkančiosios organizacijos, vertindamos priežastis, dėl kurių viešojo pirkimo sutartis su konkrečiu tiekėju buvo nutraukta, atsižvelgdamos į tiekėjo pateiktų paaiškinimų (pasiteisinimų) turinį, taip pat į tai, ar dėl sutarties nutraukimo vyksta teisminis ginčas, turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar tokiam tiekėjui leisti dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje. Taigi, vien įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą faktas savaime neeliminuoja galimybės tiekėjui dalyvauti kituose skelbiamuose viešuose pirkimuose ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama sustabdyti tiekėjo įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2022).
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės argumentai, kad nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ji negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir dėl to patirtų didelių nuostolių, laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip minėta, tiekėjos įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą per se (savaime) neeliminuoja galimybės jai dalyvauti skelbiamuose viešuose pirkimuose. Įvertinus tai, kad ieškovė turi teisę pateikti savo paaiškinimą, o kitos perkančiosios organizacijos, susipažinusios su pateikta informacija, turi teisę nuspręsti, leisti ar ne ieškovei dalyvauti konkrečioje viešojo pirkimo procedūroje, konstatuotina, kad iš esmės galimybė dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose priklauso ir nuo pačios ieškovės veiksmų, t. y. nuo to, ar ji pateikia savo paaiškinimą ir jo turinio. Vien atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovės pateiktas paaiškinimas iki šiol yra vertinamas, nesudaro pagrindo priešingai išvadai dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo nagrinėjamu atveju.
22. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Ieškovė UAB „Jandas“ pateikė prašymą priteisti jai 470,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.