Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios D. B. įmonės ieškinio atsakovui D. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir piniginės kompensacijos už bendrosios dalinės nuosavybės dalį priteisimo, trečiasis asmuo D. B., priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas netiesioginiu ieškiniu prašo ieškovo skolininkui D. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/6 buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalyti natūra bendraturčiui D. B., pastarajam priteisiant nuosavybės teisę į visą butą, o bankrutuojančiai D. B. įmonei iš D. B. už šio buto D. B. dalį – 11 066,68 Eur kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

CPK 137 str. 2 d. 1 p. numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Ieškovas reiškia netiesioginį ieškinį, kurį reglamentuojantis CK 6.68 str. 1 d. numato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Be to, šio straipsnio 3 d. nustato, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu.

Netiesioginio ieškinio pareiškimo galimybė susijusi su skolininko mokumo padidinimu, t.y. teismui tenkinus turtinį reikalavimą į skolininką, pastarojo mokumas turi padidėti. Vadinasi, nagrinėjamu atveju tenkinus ieškinį, turėtų padidėti trečiojo asmens (ieškovo skolininko) mokumas. Tačiau iš ieškinio turinio ir jo priedų matyti, kad trečiajam asmeniui priklauso 1/6 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Jo dalis neatidalyta, tačiau atidalinimas nekeičia turto dydžio, vadinasi, ir skolininko mokumo. Kompensacijos už atidalintą turtą priteisimas reikštų tik kitokią turto formą, tačiau ne skolininko mokumo padidėjimą, todėl darytina išvada, kad ieškinys neatitinka netiesioginiam ieškiniui keliamų reikalavimų, dėl ko negali būti nagrinėjamas teisme.

Reiškiant netiesioginį ieškinį skolininkas turi turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti. Tai reiškia, kad skolininkas turi turėti turtinį reikalavimą į trečiąjį asmenį – savo skolininką, tačiau delsia įgyvendinti šią teisę. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra trečiojo asmens skolininkas, o trečiasis asmuo turi teisę, bet ne pareigą reikšti reikalavimą dėl atidalijimo, kuri, teismo vertinimu, susijusi su jo paties asmeniu. Patenkinus kreditoriaus reikalavimą turi atsirasti galimybė bent iš dalies patenkinti kreditoriaus reikalavimą, tačiau nagrinėjamu atveju ši galimybė papildomai neatsirastų, nes, kaip nurodyta aukščiau, naujo turto neatsirastų, o tik pasikeistų jo forma iš nekilnojamojo turto į pinigines lėšas. Pastarosios aplinkybės papildomai rodo, kad toks ieškinys teisme negali būti nagrinėjamas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovo ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK137 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo bankrutuojančios D. B. įmonės ieškinį atsakovui D. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir piniginės kompensacijos už bendrosios dalinės nuosavybės dalį priteisimo, trečiasis asmuo D. B..

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.