Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-09-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1346-159/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-01
Bylos Nr.
2S-1346-159/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
Pareiškėjas
P. M. B., P. M.
Suinteresuotas asmuo
K. G., D. Ž., R.
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1346-159/2010

Teisėjas Mindaugas Martinaitis Proceso(2-24-3-00709-2010-0)
Procesinio sprendimo kategorija 128.2; 122.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. rugsėjo 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos P. M. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1052-778/2010 pagal pareiškėjos P. M. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. G., D. Ž., R. K., R. M., Ž. V., Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja P. M. B. 2010-04-28 kreipėsi į teismą su pareiškimu, juo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina B. G. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė: žemės sklypą (įvažiavimą į kiemą), pažymėtą plane raudona linija; ūkinį pastatą (pamatus) 12IIb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lauko rūsį 13IIp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 3–4).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-05-31 nutartimi nustatė pareiškėjai P. M. B. terminą iki 2010-06-11 nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Nurodė, kad iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų neaišku, kurie tiksliai suinteresuoti asmenys (ar suinteresuotas asmuo) valdo šį turtą, t. y. žemės sklypą ir nurodytus statinius, bei kokiu pagrindu jie šį turtą valdo (b. l. 17).

2010-06-08 Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjos P. M. B. patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b. l. 21–22).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-06-09 nutartimi pareiškėjos P. M. B., atstovaujamos įgalioto atstovo R. B., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. G., D. Ž., R. K., R. M., Ž. V., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad pareiškėja nepašalino visų 2010-05-31 teismo nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų (b. l. 23–24).

Šalies argumentai

2010-06-18 atskiruoju skundu pareiškėja P. M. B. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-06-09 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (b. l. 27–29). Nurodė, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Visus 2010-05-04 teismo nutartyje nurodytus trūkumus pašalino laiku ir tinkamai, teismas nutartyje nenurodė, kad paduotas pareiškimas neatitiko CPK 111, 113–114 straipsniuose nurodytų reikalavimų. 2010-05-31 nutartyje teismas įvardijo kitus pareiškimo trūkumus ir reikalavo nurodyti, kas šiuo metu valdo pareiškime įvardytą turtą ir kokiu pagrindu, ir jei šis turtas yra įregistruotas kurio nors iš suinteresuotų asmenų vardu, pareiškėja turi ginčyti to turto įregistravimo pagrindą, nes nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nesukels turtinių teisių atsiradimo. Teismo nutartys dėl trūkumų pašalinimo yra neskundžiamos, pareiškėja vykdydama teismo nutartį pateikė teismui patikslintą pareiškimą. Jame nurodė, kad motina B. G. 1991-07-08 testamentu paliko pareiškėjai visą kitą turtą, kuris priklausė jai mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų. Šiuo metu šį turtą sudaro: žemės sklypas –įvažiavimo kelias į kiemą ir kiemas, pažymėtas plane raudona linija, ūkinio pastato 1211b pamatai, jo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko rūsys 13IIp, jo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009-10-27 pažymoje Nr. R4-2621 apie nekilnojamąjį turtą pažymėta, kad 1940-08-08 pateiktose žiniose apie žemes, įrašytas buvęs savininkas P. G., (duomenys neskelbtini) turėjęs 34,6 ha žemės (2,6 ha sodybinės, 22 ha ariamos, 10 ha pievų ir ganyklų; 24,33 ha II rūšies; 6,6 ha III rūšies; 0,67 ha mokesčiais neapdėto ploto). Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, Kretingos apskrities 1944–1948 m. byloje nurodyta, kad į valstybinį žemės fondą paimta 34,48 ha žemės, gyvenamasis namas, klojimas, svirnas ir nenurodytas trobesys.

Teismui buvo pateikti ir kiti dokumentai: antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, seniūnijos pažyma, Klaipėdos r. DŽDT VK sprendimas, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažyma, kad ginčo ūkio pastatui 1211b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lauko rūsiui 13IIp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), yra suteikti unikalūs numeriai, tačiau nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-01-15 raštas patvirtina, kad namų valdos žemės sklypas, kurį pareiškėja valdo su K. G., neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 6 metrų pločio kelias, vedantis į pareiškėjos ir K. G. bendrai naudojamą namų žemės sklypą, paliekamas bendro naudojimo ir į K. G. žemės sklypo plotą neįskaičiuojamas.

Patikslintame pareiškime nurodyta, kad ginčo turtas yra išlikęs. Žemės sklypą – įvažiavimo kelią į kiemą ir kiemą valdo suinteresuoti asmenys: K. G., vėliau dovanojimo sutartimi jis perleistas D. Ž. ir pirkimo–pardavimo sutartimis R. K. bei Ž. V. Ginčo turtą iki mirties valdė B. G., ji šį turtą testamentu paliko pareiškėjai.

2010-06-09 teismo nutartis laikyti pareiškimą nepaduotu prieštarauja CK 1.5 straipsnyje nurodytiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams ir užkerta pareiškėjai teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ir ginčijama pareiškėjos teisė (CPK 5 str.), nes teisėjas, priimdamas nutartį ir susipažinęs su pareiškimu, kiekvienu konkrečiu atveju surado vis naujus trūkumus, nors tai privalėjo nurodyti pirmoje nutartyje, kurioje buvo nurodyta pašalinti trūkumus. Tokie teisėjo veiksmai akivaizdžiai parodo jo suinteresuotumą, kad pareiškimas bet kokiu atveju nebūtų priimamas, teisėjo nutartyje nurodyti trūkumai netrukdė jam pradėti bylos nagrinėjimą, o ne formaliai atsisakyti jį priimti ir tokiu būdu trukdyti pareiškėjai ginti savo teises ir teisėtus interesus.

`CPK 138 straipsnyje nurodyta, kad negalima be pakankamo rimto pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Terminą trūkumams pašalinti galima skirti tik kai ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, ir jokiu būdu negalima jo skirti dėl motyvų, susijusių su teisės į ieškinio patenkinimą įgyvendinimu. Bylos proceso dalyvių pateiktas procesinis dokumentas – pareiškimas turi būti priimamas bei atliekami su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai, jeigu tokio dokumento trūkumas yra tik formalus ir nedaro įtakos procesinio dokumento galiojimui pagal jo turinį ir formą.

Teismo nutartyje nurodytos materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjos teisės į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne pareiškimo priėmimo stadijoje, sprendžiant klausimą dėl pareiškimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Konstitucijos 30 straipsnis asmenims, kurių konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeistos, garantuoja teisę kreiptis į teismą. Konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Asmuo, gindamas savo pažeistą teisę, kreipiasi į teismą paduodamas ieškinį (CPK 5 str. 1 d., 135 str.). Ieškinys yra pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (ypatingosios teisenos bylose), o ieškinio teisenos bylose pagal ieškinį (CPK 5 str. 3 ir 4 dalys). CPK 443 straipsnis nustato ypatingosios teisenos tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatyto, nagrinėjimo ypatybes. CPK 443 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi atitikti CPK 111–114 straipsniuose nustatytus bendruosius reikalavimus. Be bendrųjų CPK 111–114 straipsniuose nurodytų reikalavimų, pareiškimams dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK 447 straipsnyje yra nustatyti pareiškimo turinio specialieji reikalavimai, kurie turi būti nurodyti pareiškime.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas P. M. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi 2010-05-04, 2010-05-20 ir 2010-05-31 priėmė nutartis, nustatydamas pareiškėjai terminą nutartyse nurodytiems trūkumams pašalinti.

Iš bylos duomenų matyti, kad P. M. B. 2010-05-11 įvykdė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-05-04 ir 2010-05-20 nutartis, tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-05-31 nutartimi nustatė kitus, nenustatytus ankstesnėmis 2010-05-04, 2010-05-20 nutartimis paduoto P. M. B. pareiškimo trūkumus ir nurodė P. M. B. iki 2010-06-11 tuos trūkumus pašalinti, nes teismui iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų nebuvo aišku, kurie tiksliai suinteresuoti asmenys (ar suinteresuotas asmuo) ir kokiu pagrindu valdo žemės sklypą ir nurodytus statinius, todėl pareiškėja turi aiškiai nurodyti, kam šiuo metu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, t. y. kieno vardu registruotas žemės sklypas, nurodyti, ant kurio asmens vardu įregistruoto žemės sklypo stovi nurodyti statiniai, ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes. Tuo atveju, jei žemės sklypas, ant kurio stovi nurodyti statiniai, yra įregistruotas kurio nors asmens vardu, tai pareiškėja turėtų ginčyti ir žemės sklypo įregistravimo pagrindą, kitu atveju galbūt nustatytas juridinis faktas nesukeltų pareiškėjai turtinių teisių atsiradimo. Nuginčyti nuosavybės teisę į žemės sklypą galima ginčo teisenos tvarka, t. y. teismui paduodant ieškinį (b. l. 17).

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-06-09 nutartyje remdamasis 2010-06-08 paduotu patikslintu pareiškimu (b. l. 21–22) konstatavo, kad P. M. B. nepašalino visų 2010-05-31 teismo nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų. Kaip vienas iš trūkumų, buvo nurodyta tai, kad iš prašyme ir prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų nebuvo aišku, kurie tiksliai asmenys (ar asmuo) šiuo metu valdo žemės sklypą, ant kurio stovi ūkinio pastato pamatai ir lauko rūsys, taip pat neaišku, kurie asmenys valdo žemės sklypą – įvažiavimo į kiemą kelią ir kiemą, plane pažymėtą raudona linija, todėl pareiškėja buvo įpareigota nurodyti, kuriam konkrečiam asmeniui nuosavybės teise priklauso šis žemės sklypas, ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šią aplinkybę, tačiau tų trūkumų pareiškėja neištaisė. Nepateikus tokių įrodymų, teismui nėra galimybės nustatyti, ar galbūt nustatytas juridinis faktas sukels pareiškėjai turtinių teisių atsiradimą (b. l. 23–24).

Iš 2010-06-07 teismui paduoto patikslinto pareiškimo ir pridėtų dokumentų matyti, kad P. M. B. pareiškime nurodė, kad ginčo turtas – žemės sklypas (įvažiavimas į kiemą) – pažymėtas plane raudona linija; ūkinis pastatas (pamatai) 12IIb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lauko rūsys 13IIp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra išlikęs, kad žemės sklypą – įvažiavimo į kiemą kelią ir kiemą valdo suinteresuoti asmenys: K. G., vėliau dovanojimo sutartimi turtas perleistas D. Ž. ir pirkimo–pardavimo sutartimis perleistas R. K. bei Ž. V. Ginčo turtą iki mirties valdė B. G., ji šį turtą testamentu paliko pareiškėjai. Pareiškime suinteresuotais asmenimis nurodyti K. G., D. Ž., R. K., R. M., Ž. V., Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymos matyti, kad ginčo ūkio pastatui 1211b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lauko rūsiui 13IIp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), yra suteikti unikalūs numeriai, tačiau nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. M. B. 2010-06-07 pateikus patikslintą pareiškimą (b. l. 21–22) vykdant Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-05-31 nutartį, jai pareiškime nurodžius visus suinteresuotus asmenis, prie pareiškimų pridėjus įrodymus apie suinteresuoto asmens K. G. sudarytus žemės sklypo perleidimo sandorius bei kitų suinteresuotų asmenų valdomą ginčo turtą, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo 2010-06-09 nutartyje konstatuoti, kad pareiškėja 2010-05-31 nutartyje nurodytų trūkumų neištaisė ir kad pareiškėjai nepateikus minimoje nutartyje nurodytų įrodymų, teismui nėra galimybės nustatyti, ar galbūt nustatytas juridinis faktas sukels pareiškėjai turtinių teisių atsiradimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais teiginiais, kad teismas 2010-06-09 nutartimi nutaręs laikyti pareiškėjos P. M. B., atstovaujamos įgalioto atstovo R. B., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, neturėjo teisės nurodyti pareiškėjai materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių, kaip paduoto pareiškimo trūkumų, nes materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjos teisės į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau ne pareiškimo priėmimo stadijoje, sprendžiant klausimą dėl pareiškimo priėmimo.

Atsižvelgus į nutartyje išdėstytus motyvus, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies jame nurodytais teiginiais ir argumentais, neteisėta ir nepagrįsta 2010-06-09 nutartis naikintina, pirmosios instancijos teismui pažeidus procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų priėmimą, P. M. B., atstovaujamos įgalioto atstovo R. B., pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes apeliacinės instancijos teismui nesuteikta teisė spręsti pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjos P. M. B., atstovaujamos įgalioto atstovo R. B., pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasBronius Valius