- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-12-15
- Bylos Nr.
- 2-647
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Gintaras Pečiulis (pran.), Vincas Verseckas
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- UAB ,,Viltarija“
- Trečiasis asmuo
- I. L., P. R., S. I., G. G., K. G., R. Š., V.
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Pečiulio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. ir atsakovo UAB ,,Viltarija“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 24 d. nutarties, kuria UAB ,,Viltarija“ iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius (bylos Nr. B2-2368-54/2005). Tretieji asmenys – I. L. , P. R. , S. I. , G. G. , K. G. , R. Š. , V. Č. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. P. 2005 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą ir prašė atsakovui UAB ,,Viltarija“ iškelti bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskirti UAB ,,Orinata“. Nurodė, kad ji dirba UAB ,,Viltarija“, kur nuo 2005 m. kovo mėn. nebegauna atlyginimo. Darbo užmokesčio įsiskolinimas ieškinio padavimo dieną sudarė 1247,10 Lt. Atlyginimas nemokamas ir kitiems darbuotojams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 24 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB ,,Viltarija“ bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė D. K. . Nutartyje nurodyta, kad nors iš pateiktų atsakovo ūkinę komercinę veiklą atspindinčių finansinės atskaitomybės bei kitų dokumentų negali daryti išvados apie įmonės nemokumą, tačiau remiantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovas daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą. Tiek ieškovė, tiek kiti darbuotojai ne kartą kreipėsi į atsakovą prašydami išmokėti darbo užmokestį bei įspėdami apie galimą kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įvertindamas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas alternatyvus įmonės nemokumui teisinis pagrindas iškelti UAB „Viltarija“ bankroto bylą. Bankrutuojančios įmonės administratoriumi teismas paskyrė D. K. . Teismas pažymėjo, kad skiria ne ieškovės siūlomą skirti administratorių, kadangi įstatymas nenumato pirmenybės teisės kuriai nors iš pasiūlytų administratoriaus kandidatūrų, o teismo taip pat nesaisto gauti pasiūlymai pasirenkant administratoriaus kandidatūrą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria administratoriumi paskirta D. K. . Ji prašo administratoriumi paskirti jos siūlytą UAB ,,Orinata“. Apeliantė pažymi, kad teismo nutarties dalis, kuria administratoriumi paskirta D. K. , yra nemotyvuota. D. K. savo kandidatūrą pasiūlė pati, nors ĮBĮ tokios galimybės nenumato. Teismas turėjo argumentuoti, kodėl nepaskyrė administratoriumi ieškovės pasiūlytos kandidatūros. Bankrutuojanti UAB ,,Viltarija“ savo gamybą vykdė Marcinkonyse, Varėnos rajone, nors jos registracijos vieta yra Vilniuje. Alytuje registruota UAB ,,Orinata“ turėtų geresnes sąlygas ginti bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesus.
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Viltarija“ skundžia teismo nutartį, prašo ją panaikinti. Nurodo, kad nutartis iškelti bankroto bylą buvo priimta rašytinio proceso tvarka, apie tai nepranešus atsakovui, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Neturėdamas informacijos apie teismo posėdžio datą atsakovas nežinojo, kada baigsis terminas teikti teismui informaciją apie pasikeitusią įmonės finansinę būklę. Be to, įmonė nėra nemoki.
Atsiliepimas
Atsiliepime į UAB ,,Viltarija“ atskirąjį skundą ieškovė A. P. prašo nutarties dalį dėl bankroto bylos iškėlimo palikti nepakeistą, o administratoriumi paskirti UAB ,,Orinata“. Nurodo, kad atsakovui pranešimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą buvo išsiųstas dar 2005 m. birželio 14 d. Ieškinio pareiškimo nuorašas su priedais dėl bankroto bylos iškėlimo 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo atsakovui įteiktas registruotu laišku. UAB ,,Viltarija“ žinojo apie inicijuojamą bankroto bylą, tačiau ir tada su kreditoriais neatsiskaitė, todėl buvo pagrindas šiai įmonei iškelti bankroto bylą.
Atsiliepime į atskiruosius skundus tretieji asmenys prašo nutarties dalį dėl bankroto bylos iškėlimo palikti nepakeistą, o administratoriumi paskirti UAB ,,Orinata“. Nurodo, kad jie anksčiau dirbo UAB ,,Medigama“, kuriai vadovavo UAB ,,Viltarija“ vadovas G.Taločka. Bankrutuojančią UAB ,,Medigama“ administravo įgaliotas UAB ,,Valeksa“ atstovas A.Vitkauskas, kurio veikla kreditoriai nebuvo patenkinti. Kadangi A.Vitkauskas ir D. K. dirba UAB ,,Valeksa“, todėl, trečiųjų asmenų nuomone, D. K. turi suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi.
Atsiliepime į ieškovės A. P. atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Viltarija“ prašo, jeigu atsakovo skundžiama nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų panaikinta, netenkinti ieškovės prašymo ir neskirti UAB ,,Orinata“ atsakovo bankroto administratoriumi. Atsiliepime akcentuojama, kad būtent UAB ,,Orinata“ atstovas A. S. agitavo UAB ,,Viltarija“ darbuotojus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl šis turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, dalis atsakovo darbuotojų dirba Vilniuje, kur gyvena ir D. K. , o tai, kad D. K. pati pasisiūlė būti įmonės administratore, nesudaro pagrindo naikinti nutartį šioje dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės A. P. atskirasis skundas tenkintinas, atsakovo UAB ,,Viltarija“ atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.).
ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, jog bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų iškėlimo procedūrą reglamentuojančios procesinės teisės normos imperatyviai nenumato, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas privalomai būtų svarstomas teismo posėdyje, dalyvaujant šalims ir kitiems teisinį suinteresuotumą šiuo klausimu turintiems asmenims. Nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo teisėjas gali priimti ir rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių ir kitų asmenų. Procesinės teisės normos taip pat įsakmiai nenumato, jog apie teismo procesinio veiksmo atlikimą, kurio metu sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, bankroto bylos iškėlimą inicijavę asmenys arba įmonė, kurios atžvilgiu sprendžiamas bankroto bylos iškėlimas, būtų privalomai informuojami teismo pranešimais (CPK 153 str. 2 d. nuostatos). Rašytinis bankroto bylų iškėlimo procesas būdingas teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 9 punkte išaiškino, kad iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti teismas gali rašytinio proceso tvarka. Tik atskirais atvejais, kai byla yra sudėtinga, teismas turėtų bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo bankroto bylos šiam atsakovui iškėlimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Išspręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą jo atstovui nedalyvaujant, teismas imperatyvių ĮBĮ ar CPK reikalavimų nepažeidė. Neturi realaus teisinio pagrindo apelianto argumentai, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepranešęs atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant, pažeidė civilinio proceso įstatymą bei atsakovo teises. 2005 m. rugsėjo 26 d. atsiliepime į ieškinį (b. l. 58-59) atsakovas aiškiai išreiškė savo poziciją dėl ieškovės reikalavimo iškelti bankroto bylą, išdėstydamas atitinkamus nesutikimo su tokiu reikalavimu motyvus ir argumentus. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškovės A. P. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas net neužsiminė apie ketinimus patenkinti šio kreditoriaus reikalavimą išvengiant bankroto bylos pagal šio kreditoriaus ieškinį iškėlimo. Įvertinęs atsakovo atsikirtimus į ieškinį ir gautus dokumentus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti bankroto bylos iškėlimo arba atsisakymo ją kelti klausimą iš esmės. Aplinkybių, įgalinančių konstatuoti absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą, nenustatyta.
ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad ĮBĮ 5 straipsnyje išvardinti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Tai reiškia, kad bankroto byla gali būti keliama nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar įmonės pasiskelbimo, kad ji negali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, jeigu įmonė daugiau kaip tris mėnesius nemoka atlyginimo darbuotojams. Civilinėje teisėje egzistuoja dispozityvumo principas, leidžiantis suinteresuotoms šalims pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Darbuotojai gali ginti savo teises ne tik reikšdami ieškinį bendra ginčo teisenos tvarka dėl darbo užmokesčio išieškojimo, bet ir inicijuodami bankroto procedūrą. Šioje byloje ieškovė A. P. pasirinko savo interesų gynimo būdą inicijuojant bankroto procedūrą. Bankroto byla atsakovui buvo keliama ieškovės interesais pagal jos pasirinktą teisinės gynybos būdą. Ieškovė nurodė, kad nuo 2005 m. kovo mėn. atsakovas nemokėjo atlyginimo, kurio įsiskolinimas sudarė 1 247,10 Lt. Šios aplinkybės UAB ,,Viltarija“ neginčijo atsiliepime į ieškinį, apie tai nepasisakė ir atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė atsakovui bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.
Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos ĮBĮ 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis įmonės ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Administratorius yra plačius įgalinimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas bei skaidrumas. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo. Tačiau šiuo klausimu priimtas teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir paremtas įstatymu, o teismo diskrecijos teisė negali būti laikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra kelios administratoriaus kandidatūros. Remiantis aukščiau minėtomis bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis laikytina, kad teismas, svarstydamas administratoriaus skyrimo klausimą, yra saistomas būtinumo užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų atlikimą, todėl turi atsižvelgti ir į asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlymą dėl skirtino administratoriaus.
Teismas nėra suvaržytas teikiamais pasiūlymais skirti administratoriumi vieną ar kitą asmenį, tačiau pasirinkdamas iš kelių siūlomų kandidatų privalo išdėstyti argumentus, dėl kurių atmeta kitas pasiūlytas administratoriaus kandidatūras. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas to nepadarė, nes atmesdamas ieškovės pasiūlytą UAB ,,Orinata” kandidatūrą, iš esmės nenurodė jokių motyvų dėl šios kandidatūros nepriimtinumo. Teismo diskrecijos teisė paskirti administratorių negali būti vertinama ir kaip savaime privaloma. Teismo veiksmai pasirenkant vieną iš kandidatų, tačiau nemotyvuojant atsisakymo kitų pasiūlytų kandidatūrų, duoda pagrindą abejoti, ar nuosekliai laikomasi šalių procesinio lygiateisiškumo principo. Teisėjų kolegija mano, jog administratoriaus paskyrimas neįvertinant ieškovės pasiūlymo bei nuomonės, gali turėti neigiamos įtakos bankroto procedūros sklandumui ir operatyvumui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad siekiant užtikrinti tinkamą bankroto procedūrų vykdymą, klausimas dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į pareiškimą iškelti bankroto bylą teikiančio asmens nuomonę. Jeigu su šia nuomone ir siūloma kandidatūra teismas nesutinka, jis privalo nurodyti tokio nesutikimo argumentus. Nesant pagrįstų motyvų atmesti ieškovės pasiūlytą administratoriaus kandidatūrą ir nesant jokių objektyvių duomenų, kad teismo paskirtas administratorius geriau tiktų šioms pareigoms už ieškovo pasiūlytąjį, nutartis dalyje administratoriaus paskyrimo naikinama, o klausimas dėl administratoriaus paskyrimo išsprendžiamas iš esmės - bankrutuojančios UAB ,,Viltarija“ administratoriumi ieškovės pasiūlymu paskiriama uždaroji akcinė bendrovė ,,Orinata”.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartį.
Panaikinti nutarties dalį dėl D. K. paskyrimo bankrutuojančios UAB ,,Viltarija“ administratore. Šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – bankrutuojančios UAB ,,Viltarija“ administratoriumi paskirti UAB ,,Orinata“ (įmonės kodas 249975650, leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas Nr. 8b).
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.