- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-23
- Bylos Nr.
- 1-163-1083/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55555-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Nukentėjusysis
- S. M.
- Kaltinamasis
- V. T.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 6 MGL dydžio bauda;
3) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. T. 2018 m. lapkričio 20 d. apie 21 val. namuose, esančiuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sugyventinę S. M. ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. buvo pas draugą, kur vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Degtinę gėrė trise, visi bendrai išgėrė apie 1 litrą degtinės, dėl to jautėsi apsvaigęs. Apie 21 val. grįžo į namus. Namuose buvo sugyventinė S. M., kuri buvo neblaivi. Jis namuose ieškojo dokumentų, o sugyventinė S. M. jam nepadėjo ieškoti jų, todėl tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu jie susistumdė. Nepamena, ar sudavė sugyventinei. Po konflikto sugyventinė S. M. iškvietė į namus policiją. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kitą dieną po įvykio.
2.2. Teisiamajame posėdyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 4 dalimi, buvo perskaityti kaltinamojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. T. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiąja S. M. septynis metus buvo sugyventiniai, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį jos bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 2018 m. lapkričio 20 d. į namus grįžo apie 20 val., prieš tai buvo pas draugą, kur gėrė alkoholio. Grįžęs į namus nukentėjusiąją S. M. rado neblaivią. Jam reikėjo dokumentų dėl vaikų išlaikymo, jis ieškojo jų, bet nerado. Klausė nukentėjusiosios S. M., bet ji nesakė kur dokumentai ir nepadėjo jų ieškoti. Tuomet jis užpyko ant nukentėjusiosios S. M. ir tarp jų kilo konfliktas. Jo metu kažkurios rankos delnu sudavė nukentėjusiajai S. M. nestipriai kelis kartus per galvą, tačiau kur pataikė, nepamena. Mano, kad galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Alkoholis turėjo įtakos jo elgesiui, blaivus tikrai nebūtų taip pasielgęs ir nebūtų mušęs nukentėjusiosios. Dėl šio savo poelgio labai gailisi (45–46 b. l.).
2.3. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius kaltinamojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaltinamasis juos patvirtino. Papildė, kad konfliktus gali spręsti taikiai. Ateityje ketina mažinti alkoholio vartojimą. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę vykdanti institucija nukreipė jį lankytis pas psichologą. Savo poelgį vertina blogai, nuoširdžiai gailisi dėl jo, nukentėjusiosios S. M. atsiprašė.
2.4. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. M. patvirtino, kad kaltinamasis V. T. jos atsiprašė ir ji atleido kaltinamajam dėl jai suduotų smūgių, jiedu susitaikė ir pretenzijų kaltinamajam ji nebeturi. Šiuo metu jie gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda, prašo kaltinamajam skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
2.5. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esantis kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
2.6. BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti dokumentai: protokolas-pareiškimas (5 b. l.), apžiūros protokolas (8–12 b. l.), specialisto išvada (15 b. l.), tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (16–17 b. l.), alkotesterio rodmenų nuotrauka (18 b. l.), asmens patikrinimo alkotesteriu protokolas (19 b. l.), nukentėjusiosios S. M. apklausos protokolas (21–22 b. l.), įtariamojo laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (34, 36 b. l.), nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (38–39 b. l.), į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (55 b. l.), kaltinamojo V. T. apklausos protokolas (45–46 b. l.), kaltinamąjį V. T. charakterizuojanti medžiaga (51, 54, 56–68, 71, 73–86, 99 b. l.), prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (100 b. l.).
2.7. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis V. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
3.1. Teisiamojo posėdžio metu gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu, t. y. nukentėjusiajam susitaikius su nukentėjusiąja (100 b. l.). Prokurorė tokiam prašymui prieštaravo, nes, jos manymu, šis prašymas yra teisiškai nepagrįstas.
3.2. BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 38 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį teismas turi įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir, be kita ko, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau teismas pažymi, kad net ir esant visoms pirmiau nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali, tačiau neprivalo taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
3.3. Šioje byloje kaltinamasis V. T. visiškai pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi ir parodė apie jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Civilinis ieškinys šioje byloje nebuvo pareikštas, turtinių pretenzijų jam niekas nereiškia. Taip pat kaltinamasis V. T. susitaikė su nukentėjusiąja S. M.. Tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį instituto taikymui, jeigu iš kitų byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti apie tai, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į byloje esančius objektyvius faktus, liudijančius asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Taigi, šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl BK 38 straipsnio taikymo galimybės yra svarbios tiek pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kaltinamojo elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo.
3.4. Teismas pažymi, kad kaltinamasis V. T. 3 kartus teistas už agresyvų bei smurtinį elgesį ir už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. ir 2016 m. balandžio 22 d. baudžiamaisiais įsakymais bei Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu). Ankstesniais procesiniais sprendimais kaltinamasis V. T. buvo nuteistas už smurtavimą prieš kitą jo buvusią sugyventinę (R. K.), prieš šioje byloje nukentėjusiąja pripažintos buvusios sugyventinės S. M. mažametį sūnų ir prieš savo mažametį sūnų, turintį elgesio ir emocijų sutrikimą, padidintą jautrumą. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo V. T. smurtiniai veiksmai negali būti laikomi nepavojingais ar mažareikšmiais. Asmens neliečiamumas yra pamatinis teisinis principas, kuris reiškia, kad žmogus privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Asmens sveikata, gyvybė yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar net neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Pagal suformuotą teismų praktiką sveikata pripažįstama viena didžiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, todėl kaltinamojo V. T. atlikti veiksmai rodo ypač neigiamą kaltinamojo charakterio ypatybę – smurtauti prieš asmenis, tuo labiau prieš fiziškai silpnesnius už jį, priklausomus nuo jo ir dėl to negalinčius tinkamai apsiginti. Būtina pastebėti ir tai, kad kaltinamasis V. T. nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu, padarė neatlikęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, jos vykdymo metu. Naują nusikalstamą veiką kaltinamasis V. T. taip pat padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo metu, neatlikęs jos (65–68, 73–86 b. l.). Be to, nors pagal bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos pateiktą informaciją seka, kad vykdant Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu kaltinamajam V. T. paskirtą bausmę pažeidimų nenustatyta, iš šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad jis nesilaikė minėtu nuosprendžiu teismo paskirto draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas (71, 79–86 b. l.). Šios aplinkybės kaltinamąjį V. T. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso ir nenori to daryti, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, jo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemtas susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų. Todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
3.5. Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamajam V. T. taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.
4. Bausmės skyrimas
4.1. Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o taip pat naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusius teistumus už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo metu, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
4.2. Skirdamas kaltinamajam V. T. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis V. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė smūgiavimu nukentėjusiajai į gyvybiškai pavojingą kūno dalį – galvą. Kaltinamasis V. T. dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo 5 kartus baustas administracine tvarka (visos administracinės nuobaudos įvykdytos ir baudos sumokėtos, šiuo metu jo baustumai išnykę), jis neįrašytas į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitas (51, 54, 56–64 b. l.). Atsižvelgdamas į šias, o taip pat į šio nuosprendžio 3.1.–3.5. punktuose išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausme, švelnesne už anksčiau jam paskirtas bausmes, bausmių tikslai nebus pasiekti, todėl kaltinamajam V. T. skiriama griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, atitinkantis sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį.
4.3. Taip pat kaltinamajam V. T. taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
4.4. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, naują nusikalstamą veiką kaltinamasis V. T. padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo metu, jos neatlikęs. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatoma pagal BK 64 straipsnyje įtvirtintas taisykles.
4.5. Kartu teismas pažymi, kad subendrinant kaltinamajam paskirtas bausmes, ankstesniais nuosprendžiais paskirtų ir neįvykdytų baudžiamojo poveikio priemonių klausimai nesprendžiami, todėl kaltinamajam V. T. ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ir neįvykdytos baudžiamojo poveikio priemonės paliekamos galioti iki visiško jų įvykdymo.
4.6. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis V. T. anksčiau buvo nuteistas už nesunkius nusikaltimus, iš jų du kartus procesas buvo baigtas baudžiamaisiais įsakymais, kaltinamasis V. T. prisipažino padaręs didžiąją dalį anksčiau jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Šįkart kaltinamasis taip pat pripažino savo kaltę. Svarbu yra tai, kad už anksčiau padarytus nusikaltimus kaltinamajam buvo paskirtos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu. Be to, jis susitaikė su nukentėjusiąja ir ši jam atleido, nukentėjusioji prašo kaltinamajam skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Būtina įvertinti tai, kad, pasak nukentėjusiosios S. M. ir kaltinamojo gynėjo, kaltinamasis V. T. dirba ir teikia išlaikymą vaikams. Įvertinus visus šiuos svarbius duomenis, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju galima daryti išvadą, jog po šio įvykio kaltinamasis V. T. padarys reikiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju vis dar galima bausmės tikslus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidėjus ir paskyrus jam įstatyme numatytas poveikio priemones.
5.1. Kaltinamasis V. T. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. lapkričio 20 d. 21.30 val., o 2018 m. lapkričio 21 d. 15.45 val. jis buvo paleistas iš sulaikymo (34, 36 b. l.). Šis kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitomas į jam paskirtos bausmės laiką.
5.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama (38–39 b. l.).
5.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. T. į valstybės pajamas išieškomos 3,80 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
5.4. Civilinio ieškinio nukentėjusioji S. M. nepareiškė, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti V. T. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 10 punktais, V. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti (tęsti darbą) arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio (smurtinio elgesio) pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 20 d. 21.30 val. iki 2018 m. lapkričio 21 d. 15.45 val. – 1 (vieną) parą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš V. T. į valstybės pajamas 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.