Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad dar iki Nutarimo priėmimo Lenkijos įmonė užsakė Lenkijos Sodros A1 pažymą. Jau kitą dieną po Nutarimo priėmimo, t. y. 2025-01-30 Lenkijos Sodra išdavė A1 pažymą. Pareiškėjai bauda skirta išimtinai dėl formalaus teisės akto pažeidimo, kai Nutarimą priėmusiai kontroliuojančiai institucijai nebuvo pateikta pažyma (A1 pažyma), kurią išduoti buvo pagrindas, darbo teisės aktų reglamentuojančių normų turinys nebuvo pažeistas. Skundžiamu Nutarimu 2772 Eur bauda pareiškėjai šiuo metu yra paskirta esant įrodymams, kad Baltarusijos piliečiu esantis A. K. yra socialiai apdraustas ją komandiravusios (siuntusios) įmonės (Cuprex SP. Z. O. O) registracijos valstybėje, t. y. Lenkijos Respublikoje. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad nurodytos aplinkybės sudarytų pagrindą skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda arba švelnesnę nuobaudą.

Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindai ir neskirti pareiškėjai jokios baudos. Nutarime pateiktas išaiškinimas, kad galimybę gauti darbo pajamas Baltarusijos piliečiui sudariusiam pareiškėjai (priėmusiai darbuotoją iš Lenkijos Respublikos įmonės) bauda skirta kaip priemonė, kuri yra represinė. „Represijos“ terminas ir turinys turbūt daugumai ir Lietuvos Respublikos gyventojų pastarąjį dešimtmetį (o ypač – po 2020 metų) asocijuojasi su darbą pas pareiškėją gavusio A. K. pilietybės valstybe – Baltarusija, jos režimu. Akivaizdu, kad karas Ukrainoje visiškai nustūmė į aktualijų patvorį su Baltarusija susijusius dalykus, dėl represijų šalį palikusius Baltarusijos žmones. Nors vos prieš ketverius metus Lietuvos Respublika, jos visų lygių vadovai deklaravo pasiryžimą teikti visokeriopą pagalbą Baltarusijos žmonėms, rengė ir rėmė įvairias akcijas ir iniciatyvas. Nutarimas priimtas aplinkybėmis, susijusiomis su Baltarusijos piliečiu, įsidarbinusiu kaimyninėje Lenkijos Respublikoje registruotoje įmonėje, kuri siekiant aprūpinti darbuotoją darbu atsiradus galimybei komandiravo į Lietuvos Respublikoje veikiančią pareiškėjo įmonę.

Pareiškėja pažymi, kad vienos iš biurokratinių procedūrų neatlikimą laiku (A1 pažymos nepareikalavimą) įtakojo ir staigūs darbo santykių reglamentavimo pasikeitimai Lietuvos Respublikai reaguojant ir į kitą represinę situaciją – karą Ukrainoje, dėl kurio Baltarusijos ir jos žmonių likimai Lietuvoje neteko aktualumo. Reaguojant į karą Ukrainoje Lietuvos Respublikos teisinėje sitemoje buvo skubiai priimti drastiški teisinio reglamentavimo pakeitimai, susiję būtent su teise ne tik būti bet ir dirbti Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiams (t.y. trečiosios šalies piliečiams darbo santykių kontekste). Nutarime aiškiai įvardinama kaip represinė poveikio priemonė, paskirtoji pareiškėjai 2772 Eur bauda nagrinėjamu atveju yra ne tik per griežta ir neatitinka padaryto pažeidimo ir finansinės sankcijos paskirties, bet ir neatitinka bendrųjų teisės principų. Palikus galioti pareiškėjai paskirtą net 2772 Eur baudą tokiomis aplinkybėmis, kai egzistavo pagrindas Baltarusijos piliečiui išduoti A1 pažymą, dėl ko pažeidimo sudėtis yra išimtinai formali, tai diskredituotų Lenkijos ir Lietuvos valstybinių institucijų iki šiol dar vis deklaruojamą paramą Baltarusijai.

Pareiškėja prašo atsižvelgti ir į jos tyčios nebuvimą. Kad pažeidimas buvo formalus ir tikrai netyčinis netiesiogiai įrodo ir tokia aplinkybė, kad pareiškėjos priimtas komandiruotas darbuotojas dirbo objekte (duomenys neskelbtini). Šis objektas yra greta skundžiamą Nutarimą priėmusios, darbo teisinių santykių kontrolei vadovaujančios institucijos, t.y. Inspekcijos. Akivaizdu, kad jei pareiškėja būtų supratusi, kad pažymos (A1 pažymos) neturėjimas yra pažeidimas ir/ar gali būti prilygintas nelegaliam darbui, „nelegalaus“ darbuotojo pareiškėja nebūtų nukreipusi dirbti į objektą, esantį šalia pastato, kuriame yra ir darbo santykių kontrolę vykdančios institucijos būstinė.

Pareiškėjos nuomone, įrodymai apie pareiškėjos tyčios nebuvimą, taip pat pažeidimo išimtinai formalus pobūdis sudaro pagrindą skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta kaip minimali, skundžiamu Nutarimu paskirta 2772 Eur baudą arba švelnesnę nuobaudą.

Nurodo, kad buvo nustatyta, jog UAB „Statybos ekspertas“, į kurią komandiruotas užsienietis, nepateikė VDI nurodytų dokumentų, nurodydamas, kad tokių neturi ir pateikti negali. Į Lenkijos įmonę dėl komandiruoto darbuotojo A1 pažymos UAB „Statybos ekspertas“ kreipėsi tik po VDI atlikto patikrinimo ir tik tada Lenkijos įmonė užsakė Lenkijos Sodros A1 pažymą. Kadangi priimančioji įmonė UAB „Statybos ekspertas“ raštu nepareikalavo iš siunčiamosios įmonės „Cuprex SP. Z. O. O į. k. 52453867 pateikti aukščiau išvardintų trečiųjų šalių piliečių visų su įdarbinimu susijusių dokumentų (A1 pažymėjimo), konstatuotina, kad UAB „Statybos ekspertas“ tuo pažeidė UTPĮ 58 straipsnio 6 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsakovė pažymi, kad nesutinka su skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais ir mano, kad Inspekcija tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei įvertinusi visas aplinkybes tinkamai skyrė baudą, ekonominę sankciją A. V., vadovaujamai UAB „Statybos ekspertas“.

Nurodo, kad dėl komandiruoto Lenkijos įmonės „Cuprex“ Sp. Z.o.o. į. k. 524530867 darbuotojo A. K. nustatyta, kad pastarasis Lietuvoje buvo pagal Lenkijos nacionalinę Šengeno vizą „D“ Nr. 103737228, BLR pasas, (duomenys neskelbtini), nurodė, kad yra komandiruotas į UAB „Statybos ekspertas“, dirba apie mėnesį, pateikė SD ID, kuris galiojantis. UAB „Statybos ekspertas“ pateikė 2024-07-10 Statybos subrangos sutartį su Lenkijos „Cuprex“ Sp. Z. o.o., 2024-10-01, su komandiruotu darbuotoju sudarytą darbo sutartį, ZUS išrašą, 2024-11-04 Įsakymą dėl jo komandiruotės bei darbo laiko apskaitos žiniaraštį. UAB „Statybos ekspertas“, į kurią komandiruotas užsienietis, nepateikė Inspekcijai A 1 pažymėjimo, nurodydamas, kad tokių neturi ir pateikti negali. Į Lenkijos įmonę dėl komandiruoto darbuotojo A1 pažymos UAB „Statybos ekspertas“ kreipėsi tik po atliko patikrinimo ir tik tada Lenkijos įmonė užsakė Lenkijos Sodros A1 pažymą. Kadangi priimančioji įmonė UAB „Statybos ekspertas“ raštu nepareikalavo iš siunčiamosios įmonės „Cuprex SP. Z. O. O į. k. 52453867 pateikti aukščiau išvardintų trečiųjų šalių piliečių visų su įdarbinimu susijusių dokumentų (A1 pažymėjimo), konstatuotina, kad UAB „Statybos ekspertas“ tuo pažeidė UTPĮ 58 straipsnio 6 dalį ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 6 dalį.

Pagal teisinį reglamentavimą, asmenys kurie yra komandiruojami iš Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės bei yra įmonės darbuotojai, turi turėti A1 formos pažymėjimą, kuris patvirtina asmens socialinį draustumą siunčiančiojoje valstybėje. Tuo atveju, jei asmenys turi galiojančius A1 formos pažymėjimus, jiems taikoma UTPĮ 58 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis, ir tokie asmenys yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Iš to seka, kad tuo atveju jei asmenys neturi galiojančių A1 formos pažymėjimų, jiems atvykstant į Lietuvą būtina gauti leidimą dirbti. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad komandiruotas asmuo A1 formos pažymėjimo neturėjo, to neneigė ir įmonės atstovai. Vadovaujantis UTPĮ 64 straipsnio 1 punkto nuostatomis, šio užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, nes jis dirbo be leidimų dirbti kai juos būtina turėti, taigi konstatuotina, kad UAB „Statybos ekspertas“ būdama priimančiąja Lietuvos įmone, nepareikalavusi iš siunčiamosios įmonės Lenkijos „Cuprex Sp. Z. O. O. pateikti trečiosios šalies piliečio Baltarusijos piliečio A. K. su įdarbinimu susijusio dokumento (A1 pažymėjimo), neįsitikino, kad komandiruotam darbuotojui taikomi siunčiančiosios valstybės narės socialinės apsaugos teisės aktai, t. y. minėtas asmuo UAB „Statybos ekspertas“ naudai dirbo nelegaliai.

Pažymi, kad UAB „Statybos ekspertas“, atstovaujama direktoriaus A. V., būdama priimančiąja įmone pažeidė imperatyvias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas, leido užsieniečiui nuo 2024-11-18 iki 2024-11-19, tuo metu, kai jis neturėjo jam išduoto A1 pažymėjimo, nelegaliai dirbti Įmonės naudai. Atsakovė išsamiai ir nuosekliai surinko pareiškėjos kaltę patvirtinančius įrodymus, juos išnagrinėjo ir įvertinusi įrodymų visumą, konstatavo pažeidimo padarymo faktą, tinkamai kvalifikavo padarytą priešingą teisei veiką ir, įvertinusi visas aplinkybes skyrė pareiškėjai proporcingą ir teisingą baudą (finansinę sankciją).

Pareiškėja nesutinka su Nutarimu, todėl pateikė skundą teismui. Skundą grindžia iš esmės tuo, kad padarytas pažeidimas yra formalus, dar iki Nutarimo priėmimo Lenkijos įmonė užsakė Lenkijos Sodros A1 pažymą. Jau kitą dieną po Nutarimo priėmimo, t. y. 2025-01-30 Lenkijos Sodra išdavė A1 pažymą. Pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčios. Nepanaikinus baudos, prašo ją sumažinti iki 300 Eur.

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje.

UTPĮ 58 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jei jis yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir turintis dokumentą (A1 pažymėjimą), patvirtinantį, kad vadovaujantis 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo su visais pakeitimais jam taikomi siunčiančiosios valstybės narės socialinės apsaugos teisės aktai. Jeigu užsieniečiui Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 nėra taikomas, jis turi pateikti atitinkamos Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės kompetentingos įstaigos, atsakingos už taikytinos teisės nustatymą vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 883/2004, išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jis yra apdraustas socialiniu draudimu toje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje, kurioje yra įsteigta jį siunčianti dirbti įmonė.

UTPĮ 62 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šis Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai.

UTPĮ 64 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15(1) straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbdavys, jeigu jis yra subrangovas, arba įmonė, atsiuntusi trečiosios šalies pilietį laikinai dirbti (toliau – siunčiančioji užsienio įmonė), ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžios turi raštu informuoti rangovą arba įmonę Lietuvos Respublikoje, į kurią pagal paslaugų teikimo ar darbų atlikimo sutartį atsiųstas trečiosios šalies pilietis, (toliau – priimančioji Lietuvos įmonė) apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, nurodydami šio trečiosios šalies piliečio vardą, pavardę ir darbo Lietuvos Respublikoje pradžios datą. Rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė, gavę informaciją apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, turi raštu pareikalauti darbdavio ar siunčiančiosios užsienio įmonės pateikti turimus trečiosios šalies piliečio įdarbinimo dokumentus, suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, taip pat teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus.

Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, asmenys kurie yra komandiruojami iš Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės bei yra įmonės darbuotojai, turi turėti A1 formos pažymėjimą, kuris patvirtina asmens socialinį draustumą siunčiančiojoje valstybėje. Tuo atveju jei asmenys turi galiojančius A1 formos pažymėjimus, jiems taikoma UTPĮ 58 straispnio 6 dalyje numatyta išimtis, ir tokie asmenys yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Tuo atveju jei asmenys neturi galiojančių A1 formos pažymėjimų, jiems atvykstant į Lietuvą būtina gauti leidimą dirbti.

Teismo vertinimu, VDI tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą bei įvertinusi visas aplinkybes, nustačiusi imperatyvių teisės normų pažeidimo faktą, juridiniam asmeniui tinkamai skyrė baudą. Atsakovė išsamiai ir nuosekliai surinko pareiškėjos kaltę patvirtinančius įrodymus, juos išnagrinėjo ir įvertinusi įrodymų visumą konstatavo pažeidimo padarymo faktą, tinkamai kvalifikavo padarytą priešingą teisei veiką ir, įvertinusi visas aplinkybes, skyrė pareiškėjai įstatyme numatytą sankciją - baudą.

Atsakomybė už nustatyto pažeidimo padarymą numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje, kurioje nustatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje nurodytų pareigų nevykdymą rangovui ar priimančiajai Lietuvos įmonei skiriama šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta bauda. Rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jie įvykdė šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pareigas. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai, ar priimančioji Lietuvos įmonė žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad padarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka darbdaviui skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Darbdaviui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 6 iki 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-06-28 nutarimu Nr. 516 nustatė, kad 2024 metais taikomas 924 eurų minimalios mėnesinės algos dydis.

Pareiškėja prašo teismo sumažinti jai paskirtą baudos dydį iki 300 Eur sumos. Teigia, kad Nutarime aiškiai įvardinama kaip represinė poveikio priemonė, paskirta 2772 Eur bauda, nagrinėjamu atveju yra ne tik per griežta ir neatitinka padaryto pažeidimo ir finansinės sankcijos paskirties, bet ir neatitinka bendrųjų teisės principų. Pareiškėjos nuomone, įrodymai apie pareiškėjo tyčios nebuvimą, taip pat pažeidimo išimtinai formalus pobūdis sudaro pagrindą skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta kaip minimali, skundžiamu Nutarimu paskirta 2772 Eur bauda. Prašo sumažinti paskirtą baudą iki 300,00 Eur.