Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nukentėjusioms D. K. ir I. K., kaltinamajam R. S., kaltinamojo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1963-10-18 Kėdainių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis L. S. agroserviso įmonėje darbininku, gyvenamąją vietą deklaravęs prie Marijampolės savivaldybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2005 m., kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. S. 2015 m. balandžio 5 d. apie 20 val. N. E. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, kumštimi sudavė vieną kartą į veidą savo sugyventinei D. K., sukeldamas fizinį skausmą, bei tampė už striukės ir plaukų sugyventinės D. K. nepilnametę dukrą I. K., gimusią 1999-04-02, sukeldamas jai fizinį skausmą, tuo savo šeimos nariams – nukentėjusioms sugyventinei D. K. ir jos nepilnametei dukrai I. K. sukėlė fizinį skausmą, taip padarydamas nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis R. S. visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, protokolu-pareiškimu, medicinos dokumentų išrašu, asmens blaivumo testo kvitais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis R. S. parodė, kad š.m. balandžio 5 d. ryte grįžo po naktinės pamainos iš darbo, po to atėjo bendradarbis ir truputį visi, dalyvaujant ir D. K., pašventė Velykas. Paskui kaltinamasis nuėjo prie kompiuterio ir po kiek laiko atėjo į virtuvę, kurioje, atsimena, apvertė stalą. Prisipažįsta, kad kumščiu sudavė sugyventinei D. K. į veidą, o jos dukrą I. K. tempė už striukės ir plaukų. Neatsimena, dėl ko kilo barnis, bet kad sudavė sugyventinei ir kad sugyventinės dukrą tempė už plaukų, prisimena. Sutinka, kad dėl tokių jo veiksmų galėjo būti padarytas sužalojimas sugyventinei. Sutiktų atlikti viešuosius darbus, kadangi vieną dieną dirba, o dvi turi laisvas. Atsiprašo nukentėjusiųjų. Paskutinis toks įvykis buvo praeitais metais, tada susitaikė. Visi nesutarimai įvyko dėl alkoholio. I. K. nedalyvavo gėrime. Labai gailisi – gal nervai truputį ir pakrikę, pasižada skirti dėmesio gydymuisi, nebegerti alkoholinių gėrimų. Dabar neturi kur išsikelti greitai, giminės visi gyvena Kaune.

Nukentėjusi D. K. parodė, kad š.m. balandžio 5 d. išsikepė paukštienos šlaunelių Velykų proga, buvo atėjęs bendradarbis ir visi kartu šventė. Būna, kad R. S. ir blaivas barasi, jis nesutaria su D. K. broliu, kuris gyvena kartu su jais tame pačiame name. Nesitikėjusi, kad per šventes bus toks triukšmas. Negyvensianti su juo daugiau, dabar bijo būti namuose, su dukra gyvena pas svetimus asmenis. Dėl bausmės tai nieko nenori jam blogo, tik tegul nesiartina prie jos ir tegul nekerštauja. Tegul susiranda kur kitur gyventi, bet jeigu jis nekels triukšmo, tai gali kelias dienas pabūti, kol susiras kur išeiti. Jiedu su sugyventiniu užima du kambarius pirmame namo aukšte, o jos motina, dukra ir brolis gyvena antrajame. Ieškinio nereiškia.

Nukentėjusi I. K. parodė, kad R. S. yra jos patėvis. Su mama sutarianti gerai, o su patėviu nesutarianti. Tą dieną buvo savo kambaryje ir matė kad vyko pobūvis. Atėjo kaimynas pasveikinti su Velykom ir tada mama su patėviu apsistumdė. Patėvis nuėjo prie kompiuterio, o po kiek laiko atėjo ir pradėjo keikti mamą, priekaištauti, mama kažką atsakė jam, tada I. K. mamą užstojusi. Patėvis trenkė kumštimi mamai į veidą, apvertė stalą. Tada patėvis sugriebė ją, I. K., už kapišono ir kartu už plaukų kasos ir tempė į save, bandė sustabdyti, kad ji neitų kviesti pagalbos. Jis dažnai liepia jai važiuoti gyventi pas tėvą. Nemananti, kad gali mama su juo gyventi toliau kartu. Ieškinio nereiškia, sužalojimų jai nepadarė. Namuose baliai vyksta gal tris kartus per mėnesį vidutiniškai, dažniausiai patėvis su dėde – mamos broliu, girtauja.

Iš 2015-04-05 protokolo-pareiškimo (b. l. 1. 2) matyti, kad nurodytu laiku D. K. kreipėsi į Šakių RPK dėl jos ir dukters atžvilgiu patirto fizinio smurto iš sugyventinio R. S. pusės.

Iš medicinos dokumentų išrašo (b. l. 3) matyti, kad VšĮ “Šakių ligoninė” D. K. 2015-04-05 diagnozuotas veido sumušimas.

Iš 2015-04-05 Šakių RPK VPS PB vyr. patrulės A. V. tarnybinio pranešimo (b. l. 4-5) matyti, kad buvo gautas pranešimas ir nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) dėl ten tarp sugyventinių vykstančio konflikto, nustatytos ir užfiksuotos įvykio aplinkybės, R. S. sulaikytas ir išvežtas į Šakių RPK.

Iš asmens blaivumo testo kvito matyti, kad R. S. 2015-04-05 22.16.31 val. nustatytas 1.72 promilės girtumas (b. l. 17), o D. K. 2015-04-05 22.40.50 val. nustatytas 1.37 promilės girtumas (b. l. 6).

Iš įtariamojo R. S. laikinojo sulaikymo protokolo (b. l. 20) matyti, kad jis sulaikytas 2015-04-05 22.10 val. (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota: kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kadangi jis 2015-04-05 vakare, veikdamas tyčia – kumštimi sudavė vieną kartą į veidą savo sugyventinei D. K., taip sukeldamas jai fizinį skausmą, bei tampė už striukės ir plaukų sugyventinės D. K. nepilnametę dukrą I. K., gimusią 1999-04-02, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, tai yra tokiais veiksmais savo šeimos nariams – nukentėjusioms sugyventinei D. K. ir jos nepilnametei dukrai I. K. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė – nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios įvykdymu yra kaltinamas (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.) ir nuoširdžiai gailisi, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad iš karto R. S. kaltu prisipažino tik iš dalies, ir tik prispirtas įrodymų teisme – visiškai kaltu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamajam jokios kardomosios priemonės nepaskirtos.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytas nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl nepagrįsto nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, sveikatos būklę, socialinę brandą, mentalitetą, – teisiamasis yra pilnametis, anksčiau teistas, dirbantis, anksčiau yra pasitaikę smurto artimoje aplinkoje atvejų; į tai, kad ir netinkamas nukentėjusios D. K. elgesys – neretas girtavimas su kaltinamuoju R. S. apskritai ir būtent 2015-04-05 sudarė prielaidas kaltinamojo nusikalstamai veikai; į tai, kad kaip kaltinamasis, taip ir nukentėjusiosios šiuo metu gyvena D. K. motinos gyvenamajame name ir prokuroro teismui siūlomas draudimo skyrimas prisiartinti prie nukentėjusių tokiomis sąlygomis būtų sunkiai įgyvendinamas; į tai, kad tam esant motyvui ir gyvenamųjų patalpų savininko valiai, klausimas dėl kaltinamojo iškeldinimo iš šiuo metu jo užimamos gyvenamosios patalpos gali būti išspręstas civilinių teisinių santykių pagrindu; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Teismo vertinimu, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina įstatymo numatytam vidurkiui artima viešųjų darbų bausmė, kurią atlikti kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė sutinkantis, turintis tam galimybę pagal darbo pobūdį ir grafiką. Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. pagrindu bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p. ir BK 72² str., kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iš 2015-04-07 teisme gautos pažymos Nr. TP-7-(2.10)-1458 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos valstybės naudai priteistina išlaidų suma, teikiant advokatei L. Daukšienei teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. S., sudaro 54,08 Eur.

Nagrinėjant teisme bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog nagrinėjant teisme bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas yra privalomas. Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nors ir dirbantis, tačiau menkai kvalifikuotą darbą ir gaunantis tokį darbą atitinkantį užmokestį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti tokioje padėtyje kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti 6 mėn. (šešiems mėnesiams) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui bei įpareigoti per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 4 mėn. (keturis mėnesius) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui bei įpareigoti per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 54,08 Eur, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka, iš R. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.