Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2079-658/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-03
Bylos Nr.
1S-2079-658/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis (pirm.), Arūnas Paštuolis, Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
G. P.
Advokatai
Gintaras Černiauskas
Nr. 1S-2079-658/2012
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Nerijaus Meilučio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui- Z.Leonavičiui ir nuteistojo G. P. gynėjui- advokatui Gintarui Černiauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. P. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-osios valdybos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2012-10-02 nutarimą Nr. 95-102 taikyti nuteistajam G. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. gimęs 1961-11-30 Kaune, Kauno apygardos teismo 2009-07-27 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2dalį – 7 m. laisvės atėmimo. Pritaikius 2002-11-07 LR įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą neatliktoji bausmės dalis jam sumažinta 1/6, bet ne daugiau kaip vieneriais metais. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas suėmime Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 2004-05-03 iki 2007-09-21 bei kardomajame kalinime nuo 1995-10-17 iki 1995-10-20.

2010-02-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) ir vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius 2002-11-07 LR įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/6, bet ne daugiau kaip vieneriais metais. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 1996-02-02 iki 1996-02-05, suėmimo laikas nuo 1996-02-05 iki 1996-05-30 bei laikas išbūtas suėmime Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 2004-05-03 iki 2007-09-21.

Vilniaus apygardos teismas 2012-02-29 nutartimi, vadovaudamasis LR BK 63 straipsnio 1dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2009-07-27 nuosprendžiu paskirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjęs Vilniaus apygardos teismo 2010-02-22 nuosprendžiu paskirtą bausmę, nustatė galutinę subendrintą bausmę – 9 metus laisvės atėmimo. Pritaikęs G. P. LR 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį sumažino 1/6, bet ne daugiau kaip 1 metais. Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytas: pagal Kauno apygardos teismo 2009-07-27 nuosprendį atliktas bausmės laikas, išbūtas suėmime Jungtinėse Amerikos Valstijose laikas nuo 2004-05-03 iki 2007-09-21, kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 1995-10-17 iki 1995-10-20, pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-02-22 nuosprendį laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 1996-02-02 iki 1996-02-05, suėmimo laikas nuo 1996-02-05 iki 1996-05-30 bei laikas išbūtas Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 2004-05-03 iki 2007-09-21.

Bausmės pradžia 2009-07-27, bausmės pabaiga 2013-11-08.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2012-10-02 nutarimu Nr. 95-102 nutarė taikyti G. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiūlė teismui nustatyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-11-13 nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2012-10-02 nutarimą Nr. 95-102 taikyti nuteistajam G. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuodamas tuo, kad, įvertinus byloje surinktus duomenis, nėra pakankamai pagrindo išvadai, jog nuteistąjį paleidus lygtinai jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Šalies argumentai

Skundu nuteistojo G. P. gynėjas advokatas G. Černiauskas prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-11-13 nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2012-10-02 nutarimą taikyti nuteistajam G. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad nuteistieji, atitinkantys Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau LR BVK) 157 straipsnio 1 dalies sąlygas, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skunde pažymima, kad Komisijos nutarimas buvo motyvuotas socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vertinimu, nuteistajam taikytomis socialinės reabilitacijos priemonėmis ir jų įvykdymo rezultatais, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada. Teismas, nepritardamas lygtiniam paleidimui, nurodė, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinių sunkių nusikaltimų padarymą. Pabrėžiama, kad LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog iš pataisos įstaigos gali būti paleisti nuteistieji, faktiškai atlikę minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Nesuvokiama, kuo remiantis teismas daro išvadą, kad G. P. neatlikta bausmės dalis yra didelė. Šiai dienai nuteistojo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra 11 mėnesių ir 25 dienos. Tokiu būdu aiškiai matyti, kad G. P. neatliktos bausmės dalis yra mažesnė nei 1/9 visos paskirtos bausmės. Be to, kritikuotinas ir teismo vertinimas, jog neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nurodoma 1 m. 1 mėn. ir 12 d., kadangi ne Komisijos nutarimas, o teismo nutartis yra lemianti taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas turėjo remtis likusia neatliktos bausmės dalimi nutarties priėmimo metu. Pažymėtina, kad teismas G. P. asmenybę, svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą, įvertino vienpusiškai. Nors nuteistasis, atlikdamas bausmę, už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei nepriekaištingą elgesį aštuonis kartus paskatintas, teismas į tai neatsižvelgė bei nurodė, kad G. P. vieną kartą baustas drausmine tvarka. Teismas visiškai neįvertino teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių: atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti, pataisos namuose mokėsi bei įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, išėjęs į laisvę planuoja dirbti UAB „Teisinga virtuvė“ verslo plėtros vadovu. Būtent šios aplinkybės rodo nuteistojo norą pasitaisyti, daugiau nenusikalsti ir tinkamai integruotis į visuomenę. Kritikuotinas teismo argumentas dėl nuteistajam teismo priteisto 18 641 302 Lt. civilinio ieškinio, kaip turinčio įtakos netaikyti G. P. lygtinio paleidimo. Pabrėžtina, kad būtent G. P. paleidus lygtinai būtų greičiau padengtas civilinis ieškinys. Teisingumo principas reiškia ne tik pakankamai griežtos bausmės skyrimą nuteistajam, tačiau ir teismo siekimą, kad visi nukentėjęs asmenys turėtų teisę pretenduoti į realų žalos atlyginimą. Nesutinkama su teismo vertinimu, jog atsisakant taikyti lygtinį paleidimą didelę įtaką turi sunkių nusikaltimų padarymas. Pabrėžtina, kad LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, kuomet taikyti lygtinį paleidimą galima ir už sunkių nusikaltimų padarymą nuteistiems asmenims. Teismas taip pat nurodo, kad lygtinai paleidus G. P. iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Šis argumentas vertintinas kritiškai, nes kiekvieną kartą kai nuteistajam skiriama bausmė, teismas privalo ją individualizuoti atsižvelgiant į visas aplinkybes, numatytas LR BK 54 straipsnyje. Remiantis tokia teismo motyvacija kiekvienos teismo paskirtos individualizuotos bausmės taikant LR BVK 157 straipsnio nuostatas, nebūtų galima įgyvendinti. Nusikaltimų, už kuriuos nuteistas G. P., saugomos vertybės yra turtinio pobūdžio, kas reiškia, kad nuteistasis negali būti pavojingas visuomenei, o jo elgesį įmanoma tinkamai kontroliuoti net ir jam būnant laisvėje. Būtent G. P. asmeninės savybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, rodo, kad sprendimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą gali asmenį morališkai sužlugdyti. Tokiu būdu manytina, kad gali būti pakenkta nuteistojo resocializacijai ir pasitikėjimu Lietuvos Respublika, kaip teisine valstybe.

Kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundą bei susipažinusi su pateikta medžiaga daro išvadą, kad nuteistojo gynėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (LR BVK 157 straipsnio 1 dalis). Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. P. yra atlikęs daugiau nei ½ dalį bausmės, įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą dėl jo lygtinio paleidimo, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomas LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas lygtinis paleidimas. Tačiau vien tik formalių pagrindų konstatavimas nėra besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Nuteistasis G. P. teistas du kartus, bausmę atlieka už labai sunkių, tyčinių nusikaltimų padarymą. Nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje, G. P. buvo šių nusikaltimų organizatorius. Dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis savo kaltės nepripažino, pasekmių iki šios dienos nepašalino. Negali būti neįvertinta ir ta aplinkybė, kad teismo nuosprendžiu iš nuteistojo priteistas itin didelis 18 641 302 Lt civilinis ieškinys, tačiau atlyginta tik nežymi jo dalis – 800 Lt. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad įmokos civilinio ieškinio dengimui yra padarytos ne paties nuteistojo, o jo tėvo. Nors pats nuteistasis kurį laiką bausmės atlikimo metu dirbo, byloje nėra jokių duomenų, pavirtinančių, kad jis dėjo pastangas pats atlyginti bent mažą dalį civilinio ieškinio. Todėl nuteistojo teiginys, kad išėjęs į laisvę jis atlygins civilinį ieškinį iš areštuoto turto, yra deklaratyvus, neatitinkantis paties nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu.

Nusikalstamų veikų sunkumas, pakartotinumas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis yra linkęs daryti sunkius turtinius nusikaltimus. Ta aplinkybė, kad padaryti nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, nemažina šių veikų pavojingumo visuomenei ir priešingumo teisei. Nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, skatintas aštuonis kartus, turi tik vieną negaliojančią nuobaudą (nors iš asmens bylos matyti, jog 2012-10-19 buvo padaręs režimo pažeidimą, bet nuobauda už tai neskirta), neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra ne itin didelė,- tačiau tai negali būti pakankamu pagrindu besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą. Įvertinus tai, kad G. P. bausmę atlieka už labai sunkių, turtinių nusikaltimų, lėmusių didelės materialinės žalos atsiradimą, jo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali nuteistam asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už sunkias nusikalstamas veikas, kas pažeistų teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, patikrinęs Komisijos 2012-10-02 nutarime Nr. 95-102 išdėstytas aplinkybes ir padarytą sprendimą taikyti nuteistajam G. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nutartyje tinkamai argumentavo savo nesutikimą su Komisijos išvadomis ir konstatavo, kad netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Konstatuotina, kad tenkinti nuteistojo G. P. gynėjo skundą ir panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. P. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Nerijus MeilutisTeisėjai Dmitrijus KorsakovasArūnas Paštuolis