- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-07
- Bylos Nr.
- 2K-154/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Kuconis (pirm.), Antanas Klimavičius, Albinas Sirvydis (pran.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 4 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis R. T. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinant neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 4 d. nuosprendžiu R. T. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, uždraudžiant lankytis K. kaime, K. rajone, ir įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą iki 2005 m. rugsėjo 1 d.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2004 m. rugpjūčio 7 d., apie 0 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: plūdosi necenzūriniais žodžiais, bandė iš D. K., bandžiusio užkirsti kelią muštynėms, rankų išplėšti šaunamąjį ginklą, grasindamas peiliu vaikėsi D. K., J. Š. ir A. R., kumščiu vieną kartą smogė F. S. K. į galvą bei du kartus į dešinę ranką, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, daužė ir laužė D. K. namų duris.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas R. T. veiką perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad kaltinimas R. T. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį teisiamajame posėdyje nepasitvirtino ir kad jis kaltas tik dėl to, kad padarė nežymų F. S. K. sveikatos sutrikdymą.
Apeliacinės instancijos teismas R. T. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisino konstatavęs, kad įrodymai, tarp jų – nukentėjusiųjų F. S. K., D. K. ir J. Š. parodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nėra neabejotini, nes yra nenuoseklūs bei prieštaringi, be to, pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nes nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje neaiškiai nurodė įrodyta pripažintą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl esminių BPK 301 straipsnio 1 dalies, 241 straipsnio 2 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimų, ir savo teiginius grindžia šiais motyvais. Apeliacinės instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje neišnagrinėtais įrodymais, nes šiame nuosprendyje nurodyti F. S. K. ir D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje nebuvo tiriami. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatliko įrodymų tyrimo, nors toks tyrimas tiek pagal BPK nuostatas, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 11 punktą buvo reikalingas. Apygardos teismas išteisinamajame nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiųjų parodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, yra prieštaringi, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad R. T. parodymai yra nuoseklūs. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, prokuroro nuomone, privalėjo pašalinti nustatytus prieštaravimus atlikdamas įrodymų tyrimą. Apygardos teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą ir tam, kad ištaisytų nustatytą pirmosios instancijos teismo padarytą esminį BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, kuris taip ir liko neištaisytas. Be to, kolegija tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo motyvo, ar pagrįstai buvo pereita iš valstybinio kaltinimo į privatų, o panaikindama nuosprendį, rėmėsi netinkama BPK norma.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl esminių BPK pažeidimų ir R. T. byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio
Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir R. T. priėmė išteisinamąjį nuosprendį konstatavęs, kad įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, yra prieštaringi, todėl abejotini, ir kad pirmosios instancijos teismas, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje neaiškiai nurodydamas įrodyta pripažintą nusikalstamą veiką, padarė esminį BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju padarė esminį BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos veikos aplinkybės. Čia teismas turi aprašyti nustatytą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nuteisiamas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje nurodė veiką, kurios padarymu R. T. buvo kaltinamas, nors šio kaltinimo didesnę dalį minėtas teismas vėliau pripažino nepagrįsta. Taigi liko neaišku, kokią nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta.
Kolegija išteisinamajame nuosprendyje išanalizavusi F. S. K., D. K., J. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, padarė išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prieštaringais įrodymais. Tačiau iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duoti F. S. K. ir D. K. parodymai, kuriais apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje grindė įrodymų įvertinimo motyvus bei išvadas, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nebuvo perskaityti.
Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą, perskaityti F. S. K. ir D. K. parodymus, duotus tyrėjui ikiteisminio tyrimo metu. Neperskaitęs šių asmenų parodymų apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad teismas nuosprendį pagrįstų tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai teisme gali būti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti. Perskaičius parodymus teismas privalo išsiaiškinti prieštaravimų priežastis apklausdamas parodymus davusį asmenį, o reikiamais atvejais ir apklausą atlikusį ikiteisminio tyrimo pareigūną.
Šioje byloje kolegija pripažino aptartus įrodymus abejotinais neatlikusi įrodymų tyrimo, neapklaususi F. S. K. ir D. K. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nukentėjusiųjų F. S. K., D. K., J. Š. parodymai, kuriais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, yra prieštaringi, todėl abejotini, nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti. Tais atvejais, kai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatomi prieštaravimai tarp įrodymų, turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms, apeliacinės instancijos teismas ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą ir ištirti įrodymus, kurie yra prieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje neatlikęs įrodymų tyrimo, pažeidė ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuostatas.
Minėti BPK nuostatų pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl laikytini esminiais.
Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, panaikindama nuosprendį ir priimdama naują nuosprendį, nuosprendyje nurodė BPK 328 straipsnio 1 punktą. BPK 328 straipsnyje yra nustatyti ne nuosprendžio panaikinimo, o nuosprendžio pakeitimo pagrindai.
Iš naujo nagrinėjant R. T. bylą, nuosprendžio teisingumas tikrintinas pagal byloje paduotą apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti R. T. bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.