- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-320-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- Ž. V.
- Atsakovas
- SB „Jurginas“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui SB „Jurginas“, dėl pažeistų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. V. 2007-06-19 ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti SB „Jurginas“ pirmininko I. A. veiksmus neteisėtais; nustatyti jos SB „Jurginas“ statusą – ar ieškovė yra SB narys, ar ne, jeigu pašalinta, ar teisėtai; pripažinti SB 2003-05-03 susirinkimo protokolą Nr. 2003/01 suklastotu; pripažinti, kad pažeistos jos teisės; apklausti SB dalyvius, turinčius įtaką ieškovės teisėms (1 t., b. l. 19-20).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto ketvirtas apylinkės teismas 2008-01-07 nutartimi nustatė iki 2008-01-22 terminą pašalinti ieškinio trūkumus (1t.,b.l.151-152). Konstatavo, jog ieškovės reikalavimai netikslūs, nenurodytas ieškinio nei teisinis nei faktinis pagrindas. Terminas trūkumams pašalinti 2008-01-28 nutartimi pratęstas iki 2008-02-11 (2t., b.l.16), 2008-06-27 nutartimi iki 2008-07-25 (2t., b.l.71-72), 2008-07-14 nutartimi iki 2008-07-30 (2t., b.l.82), 2008-07-29 nutartimi iki 2008-08-25 (2t., b.l.85), 2009-04-07 nutartimi iki 2009-05-04 (3t., b.l.3), 2009-05-25 nutartimi iki 2009-07-01 (3t., b.l.24-25).
Šalies argumentai
Patikslintu 2009-07-01 ieškiniu ieškovė prašė:
- pripažinti SB pirmininko veiksmus ieškinio 22 punkte, neteisėtais, t.y., kad 2007 m. I. A. neteisėtai agitavo SB narius apginti jį nuo ieškovės, bei nuo 2006 m. I. A. SB pirmininko statusą nelegitivu,
- pripažinti 1994-12-30 sutarties Nr. 4N01/95-2638 G. J. vardu pirmą lapą suklastotu;
- pripažinti 2003-05-03 SB susirinkimo protokolą bei 2003-03-08 valdybos posėdžio protokolą suklastotais;
- pripažinti I. A. piktnaudžiavimo ir viršijimo savo pareigų faktus bei sodininkų bendrijai savo neteisėtais veiksmais tyčia padarytą žalą;
- įpareigoti I. A. grąžinti turtinę žalą, padarytą SB dėl advokatų (V. V. ir I. Š.) neteisėto samdymo bei dėl žyminių mokesčių teismui mokėjimo;
- įpareigoti I. A. šiais metais savo sąskaita padaryti tą, ką reikėjo 2000 metais, t. y., išspręsti klausimą dėl visų SB narių aprūpinimo pastoviu vandeniu pagal esamą iki šiol 2000-06-21 Nr. 60 UAB „Geologiniai tyrimai“ komercinį pasiūlymą rekonstruoti seną bendrijos vandens gręžinį tik už 18 000 Lt, nes 2000 metais I. A. buvo iniciatyvinės grupės narys;
- kreiptis į prokuratūrą dėl pinigų rinkimo iš SB narių teisėtumo;
- priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
- priimti atskirą nutartį dėl advokato A. K. veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto ketvirtas apylinkės teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, laiku tinkamai nepašalinus ieškinio trūkumų, t.y. iš esmės konkrečiai ir aiškiai nesuformulavus ieškinio reikalavimų, pagrindo ir nedviprasmiškai nenurodžius atsakovo(-ų).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės atstovas A. K. prašo Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pratęsti terminą ieškiniui patikslinti. Nurodo, jog VGTP tarnyba 2009-06-19 sprendimu pakeitė ieškovės atstovą šioje byloje. Dėl laiko trūkumo ir bylos apimties atstovas neturėjo galimybės patikslinti ieškinio.
Ieškovė Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirajį skundą prašydama Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės; advokato A. K. atžvilgiu priimti atskirą nutartį; dėl pirmos instancijos teismo korupcijos požymių pagal LR CPK 300 str. kreiptis į prokuratūrą arba į STT.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1,2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).
Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti galimai pažeistų materialiųjų subjektinių teisių įstatymuose numatytais būdais (LR CK 1.138 str.), ir iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Tačiau gindami galimai pažeistas civilines teises įstatymuose numatytais būdais, asmenys privalo elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti subjektine teise (LR CK 1.137 str.). Asmuo, pasirinkęs galimai pažeistos subjektinės teisės teisminį gynimo būdą, privalo laikytis proceso įstatyme nustatytų reikalavimų. Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str.). Tačiau ši teisė, būdama visų materialiųjų subjektinių teisių garantas, nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t.y., ko jis prašo teismo ir pateikti įrodymus pagrindžiančius nurodytas aplinkybes. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia ginčus tarp šalių ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą.
Nagrinėjamu atveju ieškovei per trejus metus buvo 7 kartus pratęstas terminas pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovei byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ieškovei ne kartą buvo pakeisti atstovai byloje, tačiau galutinai ieškinio reikalavimai taip ir nebuvo suformuoti. Patikslintu ieškiniu ieškovė nurodė, jog reikalavimus reiškia jau ne SB “Jurginas”, o SB pirmininkui I. A.. Tačiau iš patikslinto ieškinio matyti, jog reikalavimai taip pat reiškiami ir buvusiam sodų bendrijos pirmininkui G. J.. Pradiniame ieškinyje ieškovė prašė nustatyti jos SB „Jurginas“ statusą – ar ieškovė yra SB narys, ar ne, jeigu pašalinta, ar teisėtai. Tuo tarpu patikslintame ieškinyje nurodo, jog yra SB narė, ir nustatyti jos statuso jau nebeprašo. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, jog ieškovė iš esmės nesutinka su SB „Jurginas“ pirmininko vadovavimu, sodų bendrijos narių susirinkimų šaukimo būdu, vieta, sušaukimo terminų, 2000 m. įrengtu antru vandens gręžiniu, pakeistu SB bendro naudojimo žemės sklypo statusu, ketinimu sujungti du gręžinius į vieną, nustatytais sodų bendrijos nariams mokesčiais bei SB išleistomis lėšomis, ir ieškovės šeimos sklypo tvoros nugriovimu. Tačiau patikslinto ieškinio reikalavimai yra formuluojami neteisingai. Prašoma pripažinti pirmininko veiksmus neteisėtais, kaip darančius žalą bendrijos nariams, tačiau nepateikia rašytinių įrodymų apie padarytus teisės aktų pažeidimus, nepateikia paskaičiavimų kokia padaryta turtinė ar neturtinė žala, be to ieškinyje nurodo, jog žala padaryta visai bendrijai, nors ieškovė neįgaliota veikti bendrijos vardu ar atstovauti ją. Ieškinys grįstas emocijomis, o ieškovo nurodytos aplinkybės, jog bendrijos pirmininkas (buvęs pirmininkas) „pavogė“, „apgavo“, „neteisėtai“, „suklastota“, „pasisavino“, „diskriminuoja“, „iššvaistė“, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais ar paskaičiavimais. Taigi, nesuformulavus tinkamai ieškinio reikalavimų, atsakovų, bei nepagrindus savo reikalavimų rašytiniais ar kitais galimais įrodymais, nėra galimybės nustatyti, ko ieškovė teismo prašo, nes ieškinio turinys neatitinka ieškinio pabaigoje suformuluotų reikalavimų. Taigi šiuo atveju pirmos instancijos teismas neturėjo galimybės išnagrinėti ieškinio, o atidėti 8 kartą terminą patikslinti ieškinį, nebuvo ir teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog palikus ieškinį nenegrinėtą, ieškovei neužkirstas kelias įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai bei reikalavimai – advokato A. K. atžvilgiu priimti atskirą nutartį bei dėl Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo veiksmų (korupcijos požymių) kreiptis į prokuratūrą arba į STT, teisiškai nepagrįsti. Be to, šią teisę ieškovė gali realizuoti ir pati. Pažymėtina, kad kreiptis į prokuratūrą arba į STT galima tik nustačius tam tikrus faktus, įrodančius apie padarytus konkrečių asmenų nusižengimus ar nusikalstamas veikas. Tuo tarpu ieškovė šiuo atveju prašo priimti atskirą nutartį dėl viso Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo veiksmų (korupcijos požymių).
Vadovaujantis išdėstytu kolegija daro išvadą, jog atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo nutarties, todėl pirmos instancijos nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 1 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.