- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-08
- Bylos Nr.
- N2-14423-595/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- K. G.
- Advokatai
- Leonidas Ignatovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui A. J., dalyvaujant valstybės institucijai išvadai teikti byloje- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2013-03-08 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškinyje nurodoma, kad su atsakovu susituokę nebuvo. 2010 metų birželio 29 dieną gimė sūnus M. G., kuris šiuo metu gyvena su ieškove. Vaiko gimimo liudijime tėvas nenurodytas. Atsakovas atsisakė, kad būtų nurodytas vaiko tėvu. Ieškovė prašo teismo skirti DNR ekspertizę, kad būtų nustatyta atsakovo tėvystė. Šiuo metu viena augina sūnų. Prie vaiko auginimo ir auklėjimo atsakovas neprisideda. Jos materialinė padėtis yra ganėtinai sunki, nes praktiškai gyvena iš socialinių pašalpų, kurios yra ganėtinai mažos, o vaiko poreikiai maistui, drabužiams, būstui, sveikatai sudaro apie 530 Lt per mėnesį. Iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki vaiko pilnametystės. Vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo paskirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, nustačius, kad jis yra tėvas pripažinti jį M. G. tėvu, priteisti iš jo sūnaus išlaikymui po 150 Lt periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės (b.l. 45-46). Nurodo, kad jis yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, jokių pajamų negauna ir turto neturi. Gyvena su sugyventine, kuri taip pat yra bedarbė ir pajamų negauna, kiekvieną mėnesį moka po 108,68 Lt už būsto nuomą. Turi pilnametę dukrą, kuri gyvena kartu ir turi ją išlaikyti, nes ji mokosi Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre dieniniame skyriuje. Turi 20000 Lt skolų. Jo tėvui yra 92 metai, po insulto guli ligoninėje, todėl turi jį prižiūrėti. Jo motinai yra 90 metų, jis ją taip pat turi prižiūrėti. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad jis neturi jokios galimybės mokėti išlaikymui po 400 Lt.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą dėl ginčo bei buities tyrimo aktą (b.l. 61-63). Išvadoje nurodoma, kad ieškovė su savo nepilnamečiais vaikais M. G., gim. 2007-12-05, ir M. G., gim. 2010-06-29, seserimi ir senele gyvena 2 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Vaikai ugdomi savaitiniame darželyje, namo grįžta tik savaitgalį. Ieškovė yra įrašyta į Vilniaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovės ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, ieškiniui iš esmės neprieštarauja.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį patenkinti.
Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo. Dėl prašomo priteisti išlaikymo nurodė, kad jis neturi galimybių teikti tokio dydžio išlaikymo, kadangi neturi darbo, stovi darbo biržoje, išmokų jokių negauna. Nurodė, kad turi prižiūrėti savo seną motiną ir paremti pilnametę dukrą, kuri niekur nedirba.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl tėvystės nustatymo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio M. G., gim. 2010-06-29, gimimo liudijime motina nurodyta ieškovė K. G., tėvas nenurodytas (b.l. 3).
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.
Civilinio kodekso 3.148 straipsnio nuostatos numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Šalys atliko DNR ekspertizę, kuri patvirtino, kad atsakovas yra M. G., gim. 2010-06-29, tėvas su 99,99999 tikimybe (b.l.78-79). Teismas vadovaudamasis nenuginčijamo įrodymo pagrindu nustato, kad atsakovas yra M. G., gim. 2010-06-29, biologinis tėvas (CPK 178 str., CK 3.148 str. ).
Išaiškintina atsakovui, kad duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu yra būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 str. 1 d.), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šiuo atveju, iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, nustatyta, kad nepilnametis M. G., gim. 2010-06-29, gyvena kartu su motina. Ginčo tarp šalių dėl jų sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina nėra. Ištyrusi motinos buities sąlygas, vaiko teisių apsaugos institucija nurodė, kad šiam ieškinio reikalavimui neprieštarauja.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d.). Turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas gautų geresnį išlaikymą iš tėvų ar kitų finansiškai už jį atsakingų asmenų tiek valstybės viduje, tiek iš užsienio (Vaiko teisių konvencijos 27 str. 4 d.). Šių konvencijų nuostatų reikalavimai suderinti su nacionalinės teisės aktų nuostatomis. CK 3.192 str., reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Taigi pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra konkretaus vaiko poreikiai ir jo abiejų tėvų turtinė padėtis. Įstatymas nustato, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja, už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str.) Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
2004-04-26 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtoje nutartyje nurodė, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą teismui orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt per mėnesį, nuo 2012-08-01 yra 850 Lt per mėnesį, nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt per mėnesį (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368, LR Vyriausybės 2012-06-20 nutarimas Nr. 718, LR Vyriausybės 2012-19 nutarimas Nr. 1543).
Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti vaiko išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė privalo išlaikyti du nepilnamečius vaikus (b.l. 6). Ieškovės pajamas sudaro socialinė pašalpa (b.l. 5). Nuosavybės teise ieškovė neturi nekilnojamojo turto bei transporto priemonių (b.l. 32-33). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, išmokų negauna (b.l. 48-49). Atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (b.l. 50). Iš atsakovo išieškoma į biudžetą 19986,80 Lt mokestinė nepriemoka.
Tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančius savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina 400 Lt periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2013-03-08, iki vaiko pilnametystės.
Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Dėl to tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą nuo teisės atsiradimo į išlaikymą dienos, tai yra nuo vaiko gimimo 2010 metų birželio 29 d. Šiuo atveju iš atsakovo priteistinas vaiko išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo dienos, tai yra, 2013-03-08, kas sudaro 32 mėnesius, skaičiuojant po 400 Lt. Viso iš atsakovo priteistinas 12800 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011).
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 390 Lt (400 Ltx12 mėn.x0,03+246 Lt) žyminio mokesčio (CPK 80 str.1 d.1 p., CPK 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.). Į bylą pateiktas įrodymas, kad už antrinę teisinę pagalbą buvo patirta 1850 Lt išlaidų (b.l. 87). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96, 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str., 259-265 str., 282 str. 2 d. 1 p., 392 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) yra M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2013-03-08, iki sūnaus pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 12800 Lt (dvylika tūkstančių aštuoni šimtai litų).
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę K. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvystę, padarytų pakeitimus M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše bei išduotų naują gimimo liudijimą.
Priteisti iš atsakovo A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 390 (tris šimtus devyniasdešimt litų) Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1850 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt litų) išlaidų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.