Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Arudita“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau Inspekcija) ieškinį atsakovei UAB „Arudita“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir Nacionalinė žemės tarnyba), VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybei dėl 2017 m. balandžio 14 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą Nr. 1 ir nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė: 1) panaikinti UAB „Arudita“ surašytos 2017 m. balandžio 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 dėl statinio galiojimą; 2) panaikinti nekilnojamojo daikto – statinio teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad buvo atliktas UAB „Arudita“ 2017 m. balandžio 14 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą Nr. 1 patikrinimas ir 2018 m. sausio 24 d. surašytas deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo aktas. Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal 2018 m. sausio 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 0,1758 ha dydžio žemės sklype esanti 554,20 kv. m ploto asfalto aikštelė nuosavybės teise priklauso UAB „Arudita“. Išraše nurodyta, kad aikštelės statybos pradžios ir statybos pabaigos metai – 2017 m., o fizinio nusidėvėjimo procentas – 0 proc. Šios aikštelės įregistravimo pagrindas – 2017 m. balandžio 14 d. deklaracija apie statinio statybos užbaigimą/statinio patalpos paskirties keitimą Nr. 1. Deklaracijoje, kurią VĮ Registrų centro Šiaulių filialui pateikė UAB „Arudita“ įgaliotas asmuo, nurodyta, kad aikštelė yra II grupės nesudėtingas naujai pastatytas statinys pagal UAB „AJarchi“ 2017 m. parengtą projektą „Kitos paskirties plokščio horizontalaus inžinerinio statinio statybos projektas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 15 d. išduotą statybos leidimą. Atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, kad pagal deklaracijoje nurodytą statybos leidimą ir UAB „AJarchi“ parengtą projektą jokie statybos darbai 2017 m. nebuvo atlikti, nes vizualiai matyti, kad aikštelės danga yra sena, susidėvėjusi, vietomis suskeldėjusi, vietomis ištrupėjusi, aikštelės g/b bortai taip pat aptrupėję, t. y. esančios aikštelės fizinė būklė neatitinka požymių, kad ji buvo pastatyta 2017 m., todėl aikštelės savininkė UAB „Arudita“ negalėjo deklaruoti, kad 554,20 kv. m ploto asfalto dangos aikštelė įrengta pagal 2017 m. parengtą projektą. Taigi, atsakovė 2017 m. balandžio 14 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. 1 nurodė aplinkybes kurios neįvyko, t. y. kad užbaigė statybą, kurios realiai net nevykdė. Inspekcija prašo panaikinti deklaraciją kaip vienašalį sandorį.

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį tenkinti.

4. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7.1.Teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė nėra statytoja pagal Statybos įstatymo nuostatas netinkamai taikydamas teisės normas. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė pagal 2002-07-17 sutartį Nr. 110 ir priėmimo-perdavimo aktą Nr. 110 nusipirko nebaigtą statyti aikštelę, ir perėmusi statinio statytojo teises, šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 28 str. nustatyta tvarka užbaigė statybą (surašė deklaraciją ir atliko teisinę registraciją). Surašydamas deklaracija apie statybos užbaigimą (paskirties) pakeitimą, statytojas šia deklaracija deklaravo, kad statyba užbaigta pagal statinio projekto sprendinius. Deklaracijos apie statybos užbaigimą nenurodo statybos pradžios metų. Šiuo atveju parengta deklaracija patvirtinta, kad statinys atitinka Šiaulių m. sav. administracijos statybos leidimą, kas yra pagrindas registruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

7.2.Teismas skundžiamą sprendimą grindžia tuo, jog atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių, kad ji teisėtais pagrindais padidino aikštelės plotą nuo 483 kv. m iki 554,20 kv. m., todėl toks nepagrįstas aikštelės ploto padidinimo įteisinimas negali būti laikomas teisėtu. Aikštelė buvo įgyta 2002-07-17 sutarties Nr. 110 ir priėmimo-perdavimo akto Nr. 110 pagrindu, kur nurodyta, kad UAB „Arudita“ nusipirko 483 kv. m aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Aikštelės statybos darbai tuo metu nebuvo baigti, t. y. nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, surašyta deklaracija ir neatlikta teisinė registracija, t. y. nebuvo nustatytas ir įregistruotas tikslus plotas, kuris nustatytas (patikslintas) 2017 m. atlikus kadastrinius matavimus.

10.1.Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ar su apeliaciniu skundu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo pirkusi iš bankrutavusios UAB „Šiauliai QINGQI“ nebaigtą statyti aikštelę, kad po 2002-07-17 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būtų atlikusi kokius nors aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), statybos darbus, pirkusi medžiagas, paslaugas. Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad po 2002-07-17 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būtų kreipusis į VĮ Registrų centrą dėl esamos būklės aikštelės teisinės registracijos pagal turimą pirkimo-pardavimo sutartį ir būtų gavusi neigiamą atsakymą.

10.2.Apeliantė pateikia subjektyvią nuomonę dėl Deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą duomenų reikšmės, netinkamai interpretuoja teisės aktų nuostatas. 2017 m. balandžio 14 d. deklaracijoje Nr. 1 UAB „Arudita“ pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie aikštelę ir su šia deklaracija VĮ Registrų centrui pateikė statinio nekilnojamojo daikto (statinio) kadastro duomenų bylą, parengtą 2017 m. kovo 20 d., kurioje buvo įrašyti klaidingi duomenys apie statinį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (atsakovės) UAB „Arudita“ apeliacinis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą ir teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo.

14. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo pozicija grindžia tuo, kad pirma, teismas klaidingai vertino, jog atsakovė nėra statytoja pagal Statybos įstatymo nuostatas. Apeliantė mano, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties) pakeitimą surašymas reiškia, kad statyba užbaigta pagal statinio projekto sprendinius ir ši deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas registruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Antra, teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, parodančių, kad ji teisėtais pagrindais padidino aikštelės plotą nuo 483 kv. m iki 554,20 kv. m., nes tuo metu, kai atsakovė pirko aikštelę, statybos darbai nebuvo baigti, nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, surašyta deklaracija ir neatlikta teisinė registracija, t. y. nebuvo nustatytas ir įregistruotas tikslus plotas, kuris patikslintas 2017 m. atlikus kadastrinius matavimus.

Dėl ginčo esmės

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Arudita“ iš UAB „Šiauliai QINGQI“ pagal 2002-07-17 sutartį Nr. 110 ir priėmimo-perdavimo aktą Nr. 110 įsigijo 483 kv. m aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 05-7-00008-17, 1 tomas, 145–146 l.). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 tomas, 185–187 l.). 2017-03-15 atsakovei išduotas leidimas naujo nesudėtingo statinio statybai (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 tomas, 75–76 l.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2017-03-20 įsakymu Nr. 31-VĮ-673-(14.31.2.) nutraukta 2002-12-16 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/02-0365 dėl 0,1758 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 tomas, 157 l.). 2017 m. balandžio 14 d. atsakovės buvo pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1 dėl statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 tomas, 77–78 l.). Iš ieškovės 2018-01-24 deklaracijos apie statybos užbaigimo patikrinimo akto Nr. DTA-2-(19.39) matyti, kad pagal deklaracijoje nurodytą statybos leidimą ir statybos projektą jokie statybos darbai 2017 m. nebuvo atlikti ir esančios aikštelės fizinė būklė neatitinka požymių, kad ji buvo pastatyta 2017 m.

16. Apeliantė teigia, kad teismas klaidingai vertino, jog atsakovė nėra statytoja pagal Statybos įstatymo nuostatas. Apeliantė mano, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties) pakeitimą surašymas reiškia, kad statyba užbaigta pagal statinio projekto sprendinius ir ši deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas registruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

17. Atsakant į šiuos apeliantės argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik įvykdžius visas sąlygas, nustatytas Statybos įstatymo 3 straipsnyje. Kaip antai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (3 straipsnio 5 dalis).

18. Iš 2017 m. balandžio 14 d. atsakovės deklaracijos apie statybos užbaigimą turinio matyti, kad statytojas yra atsakovė UAB „Arudita“. Pagal Statybos įstatymą statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai) (99 punktas). Byloje nustatyta, kad atsakovė jokių aikštelės rangos darbų neatliko, atitinkamai nepavedė jų atlikti ir kitiems rangovams.

19. Įvertinusi bylos duomenis nustatant apeliantės statusą Statybos įstatymo 3 straipsnio sąlygų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neatitiko statytojos sąvokos, nes apeliantė nevaldė žemės sklypo nuosavybės teise, o valdymas teisėtu pagrindu - Žemės nuomos sutartimi, 5 dienos po leidimo naujo nesudėtingo statinio statybai išdavimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2017-03-20 įsakymu buvo nutrauktas. Tai reiškia, kad apeliantė neatitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno iš trijų privalomų reikalavimų, todėl statyba tokiu atveju draudžiama (Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis).

20. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė dar 2002-12-16 įsigijo jau pastatytą statinį (aikštelę). Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statyba leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akto turinio matyti, kad jokie statybos darbai 2017 m. nebuvo atlikti, aikštelės danga yra sena, susidėvėjusi, vietomis suskeldėjusi, vietomis ištrupėjusi, aikštelės bortai taip pat aptrupėję, t. y. esančios aikštelės fizinė būklė neatitinka požymių, kad ji buvo pastatyta 2017 m. (31 b. l.). Todėl 2017-03-15 atsakovei išduotas leidimas naujo statinio (tos pačios aikštelės) statybai, neatitiko esamos situacijos ir naujo statinio statybos sąvokos, įtvirtintos Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 punkte. UAB „AJarchi“ parengtas statinio projektas įrodo, kad jame numatyta esamą asfaltuotą dangą padengti 4 cm storio ištisiniu asfaltbetonio sluoksniu ir numatyti sprendimo įgyvendinimo etapai. Atsakovė, kaip nurodyta šios nutarties 18 punkte, taip pat neneigia, kad ji jokių aikštelės rangos darbų neatliko, atitinkamai nepavedė jų atlikti ir kitiems rangovams. Taigi, iš tokių duomenų visumos, darytina išvada, kad atsakovė neplanavo ir neatliko jokių naujos statinio statybos darbų ir turėjo teisę teikti prašymą dėl leidimo rekonstruoti statinį (aikštelę) išdavimo, t. y. pakeisti aikštelės asfaltuotą dangą (Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 2 p.), o ne prašymą išduoti leidimą statyti naują statinį (aikštelę), kuri jau buvo pastatyta jos įsigijimo metu (2002-07-17). Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė netinkamai realizavo Statybos įstatymo suteiktas teises ir deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodė tikrovę neatitinkančius duomenis.

21. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, parodančių, kad ji teisėtais pagrindais padidino aikštelės plotą nuo 483 kv. m iki 554,20 kv. m., nes tuo metu, kai atsakovė pirko aikštelę, statybos darbai nebuvo baigti, nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, surašyta deklaracija ir neatlikta teisinė registracija, t. y. nebuvo nustatytas ir įregistruotas tikslus plotas. Tikslus plotas nustatytas (patikslintas) 2017 m. atlikus kadastrinius matavimus.

22. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus vertina kritiškai ir pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Nors apeliantė savo poziciją dėl aikštelės ploto padidėjimo, grindžia argumentais, kad aikštelės įsigijimo metu statybos darbai nebuvo baigti, t. y. nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, kas reiškia, jog nebuvo nustatytas ir įregistruotas tikslus plotas, kuris nustatytas (patikslintas) 2017 m. atlikus kadastrinius matavimus, tačiau 2002 m. liepos 17 d. sutarties ir priėmimo-perdavimo akto prie sutarties patvirtina, kad atsakovė įsigijo būtent 483 kv. m. aikštelę (142-143 b. l.). Jokių kitų duomenų apie teisėtą papildomo ploto įsigijimą atsakovė nepateikė ir nuosavybės teisė, kaip įvardija atsakovė, patikslintų kadastrinių matavimų (net 71 kv. m.) pagrindu negali būti įgyjama, nes toks įgijimo pagrindas nenumatytas įstatymuose (CK 4.47 straipsnis). Atsakovė taip pat nepateikė ir jokių įrodymų, kad pirko nebaigtą statyti aikštelę, kas kelia abejones dėl teisėto aikštelės ploto laikotarpiu nuo 2002 iki 2017 metų padidėjimo. Kadangi atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių, teisėtą aikštelės ploto nuo 483 kv. m. iki 554,20 kv. m. padidėjimą, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad toks nepagrįstas aikštelės ploto padidinimo įteisinimas negali būti laikomas teisėtu.

23. Kiti apeliantės argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

24. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteistinos.

25. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.