Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2469-392/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-10-04
Bylos Nr.: e2A-2469-392/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-42757-2015-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
Ieškovas: G. L.
Atsakovas: T. M., V. M.
Trečiasis asmuo: L. M., R. K.

Kategorijos

3.3.1Apeliacinis procesas

Civilinė byla Nr. e2A-2469-392/2016Proceso Nr. 2-68-3-42757-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.; 2.3.2.9.1.; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2016 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovams T. M. bei V. M. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys L. M. bei R. K., išvadą teikiančios institucijos Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo leisti be bendrasavininkų atsakovų sutikimo, pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pertvarkyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., esantį Plytinės k., Vilniaus m. sav., atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės 8200/41000 ieškovės žemės sklypo dalį, pažymėtą 2015-04-14 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtame plane koordinačių taškais Nr. 1, 2, 3, 22, 1 bei lygiomis dalimis išieškoti iš atsakovų ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalims ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4,1000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu Plytinės k., Vilniaus m. sav. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 8200/41000 minėto žemės sklypo dalis, atsakovei - 82/41000 žemės sklypo dalis, atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso - 2900/41000 minėto žemės sklypo dalis, trečiajam asmeniui R. K. – 10850/41000 žemės sklypo dalis bei trečiajam asmeniui L. M. – 10850/41000 žemės sklypo dalis. Ieškovė pažymėjo, jog 2006-12-12 tarp šalių buvo sudaryta Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, kurioje buvo nustatyta ieškovės naudojimosi žemės sklypu tvarka ir taip pat tai buvo perkelta į 2014-02-18 žemės sklypo dalies dovanojimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį. Sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovė jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį atskirai nuo kitų bendraturčių valdys, naudosis bei disponuos žemės sklypo dalimi žemės sklypo plane M 1:2000 pažymėtą indeksu „A“ bei linijomis ir skaičiais 1, 2, 3, 14, 1. Iki minėtos sutarties pasirašymo dienos, žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane M 1:2000 pažymėtu indeksu „D“, naudojosi ieškovės tėvas, kuris buvo įdirbęs šią žemės sklypo dalį, tačiau pradėjus tartis su atsakovais dėl sutarties sudarymo, atsakovai pageidavo, jog jiems atitektų būtent žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „D“, ir siekiant šalių kompromiso, atsakovams buvo perleista naudotis ieškovės tėvo įdirbta žemės sklypo dalimi, o tuo tarpu ieškovės tėvas pradėjo naudotis žemės sklypo dalimi, plane M 1:2000 pažymėta indeksu „A“, kuri iki tol nebuvo dirbta. Be to, pasirašius sutartį, ieškovės tėvas, o po 2014-02-18 ir ieškovė bei tretieji asmenys naudojosi jiems priskirtomis naudotis žemės sklypo dalimis, t. y. dirbo žemę, ją prižiūrėjo bei tvarkė, o atsakovai apleido sutartimi jiems priskirtą naudotis žemės sklypo dalį, todėl toks atsakovų elgesys yra laikytinas nesąžiningu. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos užsakymu UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė 2015-04-14 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą – sprendinių brėžinį, pagal kurį buvo numatomas žemės sklypo pasidalijimas į du atskirus žemės sklypus, suformuojant ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį į atskirą žemės sklypą. Su šiuo projektu susipažino ir projektą pasirašė abu tretieji asmenys, tačiau atsakovai jiems asmeniškai teikiamą projektą atsisakė priimti, t. y. susipažinti bei pasirašyti. Ieškovė nurodė, kad atsakovams 2015-09-07 pranešimu apie parengtą žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą buvo išsiųstas pranešimas susipažinimui ir atsakovai 2015-09-28 pateikė atsakymą-pasiūlymą, kuriame nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė 2014-12-30 priėmė įsakymą Nr. 30-3821 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Plytinės kaime formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė dalį žemės sklypo paimti Valstybės poreikiams, todėl pradėjus žemės sklypo paėmimo Valstybės poreikiams procedūrą, savininkas neturi teisės jo perleisti ar pertvarkyti. Ieškovė taip pat nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015-10-21 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. A51-99968/15(2.14.2.12-MP8) nurodė, kad sprendimas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Plytinės kaime ar jo dalies paėmimo visuomenės poreikiams nėra priimtas. Ieškovė nurodė, jog nesutiko su atsakovų argumentais, kad paimant dalį žemės sklypo visuomenės poreikiams ir atidalinant žemės sklypo 8200 kv. m ploto dalį sumažės jiems priklausanti žemės sklypo dalis, t. y. šiuo atveju nukentės tik atsakovų interesai, bei taip pat nesutiko su atsakovų pasiūlymu, jog visiems žemės sklypo bendrasavininkams priklausančios žemės sklypo dalys turi būti sumažintos proporcingai jų turimai žemės sklypo daliai, nustatant naują naudojimosi žemės sklypu tvarką, kadangi įsakyme, kuriuo yra grindžiamas atsakovų nesutikimas su ieškovės ieškiniu, nėra kalbama apie 8200 kv. m ploto žemės sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams, nes įsakymo 1 p. nuostatose yra nustatyta, jog yra pradedamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas yra pertvarkyti žemės sklypą, atidalinant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą 8200 kv. m. ploto sklypo dalį ir suformuoti du atskirus sklypus, t. y. įsakymas numato ieškovei priklausančio 8200 kv. m ploto žemės sklypo dalies atidalijimą, o ne kaip nurodo atsakovai apie viso žemės sklypo 8200 kv. m ploto dalies, kuri yra jiems skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, atidalijimą tikslu ją paimti visuomenės poreikiams. Sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą minėtam žemės sklypui nėra priimtas. Ieškovė projekte siūlo kelio servitutą, todėl atsakovų argumentai apie tai, kad jų žemės sklypo dalis sumažės yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovų pateikta schema nėra ir negali būti laikoma projektu, be to, nėra aišku ar schemoje atvaizduotas 4,1000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo atidalijimas tokiu būdu apskritai yra įmanomas ir neprieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems žemės sklypų formavimą bei pertvarkymą.

Atsiliepimas

Atsakovai T. M. ir V. M. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-30 įsakymu Nr. 30-3821 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Plytinės kaime formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra nuspręsta pertvarkyti priklausiusiems bendrasavininkams žemės sklypą, atidalinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę turimą 8200 kv. m ploto sklypo dalį ir suformuojant du atskirus sklypus, t. y. šio žemės sklypo dalis bus paimama iš visų bendrasavininkų Valstybės poreikiams ir tokiu būdu turi būti suformuotas susisiekimo ir inžinierinių tinklų teritorijos sklypas, be to, atidalijamo žemės sklypo vieta yra ta žemės sklypo dalis, kuri yra išskirta naudotis būtent atsakovams. Įsakyme nenurodyta konkrečiai koks žemės sklypo dydis turi būti atidalijamas, be to, žemės sklypo plane objekto, kuris iki šiol yra bendroji dalinė nuosavybė, preliminariai yra apskaičiuota, jog Valstybės poreikiams turi būti perduota apie 5507 kv. m. ploto, kadangi iki šiol nėra konkrečių apskaičiavimų nei paimamo žemės sklypo vertės, nei kompensacijos, todėl šiuo atveju negalima tiksliai nustatyti, kokius nuostolius patirs atsakovai po žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso užbaigimo. Atsakovai taip pat nurodė, kad dėl Valstybės poreikiams imamo žemės sklypo dalies neturėtų nukentėti vien tik atsakovų turtiniai interesai, kadangi visas žemės sklypas priklauso ieškovei, atsakovams bei tretiesiems asmenims, todėl visi bendrasavininkai privalo tarpusavyje prisiimti neigiamas pasekmes dėl žemės sklypo sumažinimo ir atitinkamai koreguoti savo žemės sklypus, sumažinant jų dalis po žemės sklypo ribų pakeitimų, ir tik tuomet atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal įstatymų nuostatas, nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, o taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti, be to, po siūlomo ieškovės atidalijimo būdo atsakovai negalės atidalinti ir naudotis tokio dydžio sklypo plotu, kuris jiems turėtų atitekti pagal 2006-12-12 sutartį, todėl klausimas dėl žemės sklypo padalijimo turi būti sprendžiamas tik po procedūros užbaigimo. Pagal 2006-12-12 sutarties nuostatas, jokių kliūčių visiems bendrasavininkams lygiateisiškai naudotis jiems nustatyto dydžio žemės sklypo dalimis nebuvo bei šios sutarties patvirtinimo metu Valstybės institucijos neplanavo sklype jokių veiksmų, todėl nebuvo ir jokių draudimų ar apribojimų, be to, nebuvo ir ginčų tarp visų bendrasavininkų. Atsakovai taip pat nurodė, jog Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-07-08 atsakymas savaime nedaro 2014-12-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3520 negaliojančiu bei tai dar nereiškia, jog žemės sklypo visuomenės poreikiams procedūra nebus iš viso vykdoma. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė papildomai paaiškino, jog ginčo esmė yra ta, kad ieškovė pageidauja atidalinti ginčo žemės sklypo dalį, kuri jai numatyta naudotis pagal 2006-12-12 sutartį, ir ieškovės noras turėti šį žemės sklypą be jokių apribojimų yra suprantamas, tačiau jis neatitinka visų bendraturčių teisėtų interesų bei faktiškai užkertą kelią ateityje atsakovams pasiekti tokį patį tikslą, t. y. atidalinti sutartyje jiems priskirtą naudotis savo sklypo dalį be jokių apribojimų ar pasekmių. Ieškovė nori atidalinti savo naudojamą žemės sklypo dalį pagal projektą, kuris neišsprendžia iškilusios problemos dėl bendros žemės sklypo dalies panaudojimo visų bendrasavininkų poreikiams tenkinti, o tai reiškia infrastruktūrai sukurti pagal Vilniaus miesto savivaldybės planus, t. y. pagal projektą, kuris parengtas 2015-01-09 ir kuris atsiranda būtent po ieškovės iniciatyvos atsidalinti savo žemės sklypo dalį. Be to, ieškovė šios iškilusios problemos aptarinėti nenori ir teismui nurodė, jog apskritai nežino apie tokios problemos egzistavimą, o taip pat nežino apie Vilniaus miesto savivaldybės planus, t. y. ieškovė savo veiksmais siekia visas pasekmes dėl bendro žemės sklypo dalies panaudojimo infrastruktūrai palikti spręsti tik vieniems atsakovams, todėl darytina išvada, kad tik atsakovai turi susitaikyti su savo turtinių teisių apribojimu dėl Valstybės planų, nepaisant to, jog visa infrastruktūra kuriama būtent visų bendrasavininkų poreikiams tenkinti, todėl tokia ieškovės pozicija yra nesąžininga atsakovų atžvilgiu. Atsakovai projekto derinimui buvo pateikę schemą ir tikėjosi, jog visi savininkai derins tarpusavyje sąlygas bei bus pateiktas bendras projektas, todėl prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, ir išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas.

Tretieji asmenys L. M. ir R. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo sutiko su ieškininiais reikalavimais ir nurodė, kad jiems buvo pateiktas derinti ieškovės užsakymu UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtas 2015-04-14 projektas, kuriame yra numatomas žemės sklypo padalijimas į du atskirus žemės sklypus ir suformuojant ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį į atskirtą žemės sklypą, be to, naujai formuojamas atskiras žemės sklypas, kuris po atidalijimo priklausys ieškovei, visiškai atitinka 2006-12-12 sutartyje nustatytą jos naudojamą žemės sklypo dalį bei nepažeidžia trečiųjų asmenų, t. y. kaip bendrasavininkų interesų. Be to, jie kaip bendrasavininkai nėra gavę jokios informacijos nei iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, nei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apie žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią. Žemės sklypo daliai, kuria pagal 2006-12-12 sutartį naudojasi atsakovai, yra numatytas servitutas, todėl atsakovų argumentai yra visiškai nepagrįsti.

Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės naujai formuojamas 8200 kv. m ploto žemės sklypas atitinka 2006-12-12 sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartyje Nr. 1-15687 numatytą ieškovės žemės sklypo dalį. Projektas buvo pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2015-08-17 žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. TPA-3755-(8.30) nurodė, jog pagal taisyklių 66 p. nuostatas, parengtam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui turi raštiškai pritarti šio projekto iniciatorius, žemės sklypo savininkai ar valstybinės žemės patikėtinis, tačiau patikrinus projektą buvo nustatyta, kad jis yra suderintas ne su visais žemės sklypo savininkais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015-10-21 rašte Nr. A51-99968/15(2.14.2.12-MP8) „Dėl informacijos pateikimo“ yra nurodyta, jog sprendimas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Plytinės kaime ar jo dalies paėmimo visuomenės poreikiams nėra priimtas, be to, nėra priimtas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimas, kurio pagrindu Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruota žyma draudžianti perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bendraturčių daiktines teise į žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015-01-09 parengtuose Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose Nr. A648-14/15 (2.14.2.12-MP8) yra nurodyta, kad šiame projekte turi būti numatyta galimybė į žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, įvažiavimą suplanuoti iš Zujūnų gatvės bei siūloma nustatyti laikiną kelio ir inžinierinių tinklų servitutą sklypo dalims, patenkančioms į suplanuotą gatvę. Išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, jog įvertinus projektą matyti, kad 32800 kv. m ploto žemės sklypo daliai, kuria pagal 2006-12-12 sutartį naudojasi atsakovai ir tretieji asmenys, yra numatytas 5499 kv. m. ploto siūlomas servitutas bei 5499 kv. m ploto siūlomas kelio servitutas, todėl nėra pagrindo teigti, jog yra pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir kad minėtą žemės sklypo dalį siekiama paimti visuomenės poreikiams.

Šalies argumentai

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui išvadą pagal 2016-02-29 prašyme pateiktus klausimus, kurioje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės Taryba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui nėra pateikusi prašymo paimti visuomenės poreikiams 4,1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Plytinės k., Vilniuje, ar jo dalį, be to, teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Plytinės k., Vilniuje, nėra dar patvirtintų detaliųjų planų, pagal kuriuos šį sklypą ar jo dalį būtų nustatyta naudoti visuomenės reikmėms vienu iš Žemės įstatymo 45 str. 1 d. nuostatose nurodytų atvejų, t. y. keliams įrengti ir eksploatuoti. Be to, minėtoje teritorijoje galioja teritorijų planavimo dokumentai, kuriais negali būti grindžiamas privačios žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-30 įsakymas Nr. 30-3821 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Plytinės kaime formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuris buvo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-07-02 įsakymu Nr. A30-1878 „Dėl administracijos direktoriaus 2014-12-30 įsakymo Nr. 30-3821 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Plytinės kaime formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pakeitimo“ taip pat negali būti suprantamas kaip Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos prašymai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tokią teisę turi Savivaldybės Taryba, o ne administracijos direktorius, be to, šiuo metu nėra Žemės įstatymo nuostatose nurodytos sąlygos atitinkančios specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar detaliojo plano, o taip pat nėra atlikta Žemės įstatymo nuostatose nurodyta sąnaudų ir naudos analizė, pagrindžianti konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą. Nėra atlikti ir kiti Žemės įstatymo nuostatose nurodyti veiksmai, susiję su žemės sklypo savininko (bendraturčio) informavimu. Minėto 2014-12-30 įsakymo Nr. 30-3821, kuris buvo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus pavaduotojo 2015-07-02 įsakymu Nr. A30-1878, pagrindu yra pradėtas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, todėl šis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti sutapatinamas su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu, nes šie projektai yra skirtingos žemės valdos projektų rūšys, turinčios skirtingus tikslus ir uždavinius. Be to, siūlymas nustatyti laikiną kelio ir inžinierinių tinklų servitutą sklypo dalims, patenkančioms į suplanuotą gatvę, negali būti traktuojamas kaip sprendimas paimti sklypo dalis visuomenės poreikiams.

Taip pat nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-30 įsakymas Nr. 30-3821 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-07-02 įsakymas Nr. A30-1878 nėra panaikinti ar nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys. Be to, 2014-12-30 įsakymo ir 2015-07-02 įsakymo tikslas yra pertvarkyti žemės sklypą, atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas sklypo dalis ir suformuojant atskirus sklypus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-30 sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad šalims ir tretiesiems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklauso 4,1000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0167-0440, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantis Plytinės k., Vilniaus m. sav. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 8200/41000 minėto žemės sklypo dalis, kurios įgijimo pagrindas yra 2014-02-18 dovanojimo sutartis; atsakovei - 82/41000 žemės sklypo dalis; atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise - 2900/41000 žemės sklypo dalis; trečiajam asmeniui R. K. – 10850/41000 žemės sklypo dalis bei L. M. - 10850/41000 žemės sklypo dalis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio teismas nustatė, jog 2006-12-12 tarp šalių buvo sudaryta žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, kurioje buvo nustatyta ieškovės naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri buvo taip pat perkelta ir į 2014-02-18 žemės sklypo dalies dovanojimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, be to, šioje sutartyje šalys susitarė, jog ieškovė naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ bei linijomis ir skaičiais 1, 2, 3, 14, 1, kuri sudaro 8200 kv. m.; trečiasis asmuo R. K. valdys ir naudosis žemės sklypo dalimi, turinčia 10850 kv. m ploto, plane pažymėta indeksu „B“ bei linijomis ir skaičiais 14, 3, 4, 13, 14; trečiasis asmuo L. M. valdys ir naudosis žemės sklypo dalimi, turinčia 10850 kv. m ploto, plane pažymėta indeksu „C“ bei linijomis ir skaičiais 13, 4, 5, 12, 13; atsakovai V. bei T. M. bendrai valdys ir naudosis žemės sklypo dalimi, turinčia 11100 kv. m ploto, plane pažymėta indeksu „D“ bei linijomis ir skaičiais 12, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2014-07-08 raštu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Plytinės kaime formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ Nr. A256-1380/14 (2.14.2.12-MP8) ginčo žemės bendrasavininkus informavo apie tai, kad jų prašymas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Plytinės kaime formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas padalinti sklypą į keturis sklypus ir pakeisti paskirtį yra išnagrinėtas bei bendrasavininkai šiuo raštu buvo informuoti, jog buvo nuspręsta pritarti minėto žemės sklypo dalinimui į keturis atskirus sklypus su sąlyga, jog bus suformuotas atskiras infrastruktūros naudojimo būdo žemės sklypas, o taip pat bendrasavininkai šiuo raštu buvo informuoti, kad minėtas sklypas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2006-07-26 sprendimu Nr. 1-1281 „Dėl pritarimo Pilaitėje, Gulbinuose, Pupojuose, Nemėžyje, Rokantiškėse, Lentvaryje ir Trakų Vokėje architektūrinės, urbanistinės ir inžinierinės plėtros koncepcijos metmenims“ patvirtintą koncepciją, pagal kurią į bendrasavininkų nuosavybės teisę valdomą sklypą patenka projektuojama gatvė, todėl rengiant sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas yra sklypo dalijimas ir paskirties bei naudojimo būdo keitimas, turi būti suformuotas susisiekimo ir inžinierinių tinklų sklypas apie 5507 kv. m ploto gatvių raudonųjų linijų ribose, kurį įregistravus Nekilnojamojo turto registre bus siūlomas paramos sutartimi perduoti Savivaldybei miesto inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimui. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-30 įsakymu Nr. 30-3821 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Plytinės kaime formavimo ir pertvarkymo rengimo“ buvo nuspręsta pertvarkyti žemės sklypą, atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą 8200 kv. m ploto sklypo dalį ir suformuojant du atskirus sklypus bei kitiems bendrasavininkams pateikus Vilniaus miesto Savivaldybei analogiškus prašymus dėl žemės sklypo atsidalijimo Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-07-02 įsakymu buvo nustatyta, jog yra pradedamas rengti 41000 kv. m ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Plytinės kaime formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas sklypo dalis ir suformuojant atskirus sklypus. Iš 2015-07-17 Žemės sklypų formavimo ir Pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-380/15 (2.14.2.12-MP8) turinio bei aiškinamojo rašto turinio nustatyta, jog formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui (teritorijai) yra taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendimai, t. y. Vilniaus miesto Savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus miesto Savivaldybės Tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, bei buvo nustatytas reikalavimas projekte numatyti galimybę į žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve) besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą: „įvažiavimą suplanuoti iš Zujūnų gatvės; siūlome nustatyti laikiną kelio ir inžinierinių tinklų servitutą sklypo dalims, patenkančioms į suplanuotą gatvę“, be to, sklypui Nr. 2 buvo siūlomas kelio bei inžinierinių tinklų servitutas. Iš UAB „Geodeziniai matavimai“ parengto 2015-04-14 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto – sprendinių brėžinio turinio nustatyta, jog pagal šį projektą yra numatomas žemės sklypo padalijimas į du atskirus žemės sklypus, o taip pat yra išlaikytas Savivaldybės reikalavimas dėl servituto, tačiau servitutas yra numatytas žemės sklypo dalyje, kuri po atsidalijimo pagal šį projektą atitektų būtent atsakovams. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovai ieškovei ir kitiems bendrasavininkams 2015-12-29 pateikė pasiūlymą ir pateikė schemą (t. y. preliminarų projektą), pagal kurį Vilniaus miesto Savivaldybės reikalavimas suformuoti susisiekimo ir inžinierinių tinklų sklypą apie 5507 kv. m ploto gatvių raudonųjų linijų ribose, yra paimtas iš visų bendrasavininkų po lygiai. Liudytojas E. K. parodė, kad ieškovė yra jo dukra, be to, paaiškino, jog jis dirbo žemės dalį, kuria dabar naudojasi atsakovai, ir norėjo ją atsidalinti, tačiau atsakovai nesutiko, kadangi jie norėjo tos žemės sklypo dalies, kuria dabar ir naudojasi, todėl jis sutiko naudotis kita žemės sklypo dalimi, kurią dabar ieškovė ir nori atidalinti, be to, atsakovai norėjo savo žemės sklypo dalį parduoti ir buvo gavę iš pirkėjo užstatą, tačiau pirkėjas užstatą grąžino sužinojęs, jog ten yra ateityje planuojamas kelias.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus bei išvadas teikiančių institucijų atstovų paaiškinimus, padarė išvadą, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir netenkintinas, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, kad ginčo sklypo bendrasavininkai 2014 metais siekė atsidalinti ginčo žemės sklypą su žemės paskirties pakeitimu, t. y. pirma atsakovė 2014-04-01, o po to ir kiti bendrasavininkai kreipėsi į Vilniaus miesto Savivaldybės administraciją dėl ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo su žemės paskirties keitimu ir gavo atsakymą, kad norint ginčo sklypą atsidalinti su žemės paskirties keitimu yra būtina įvykdyti 2014-07-08 Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento rašte Nr. A256-1380/14 (2.14.2.12-MP8) nurodytus reikalavimus dėl 5507 kv. m. žemės sklypo ploto suformavimo susisiekimo ir inžinierinių tinklų įrengimo, kurį įregistravus Nekilnojamojo turto registre bus siūlomas paramos sutartimi perduoti Savivaldybės miesto inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimui, be to, Vilniaus miesto Savivaldybei nebuvo pateiktas šalių suderintas projektas dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo su žemės paskirties pakeitimu (CPK 176 str. - 179 str.). Teismas, iš bylos medžiagos, nustatė, kad pagal 2006-12-12 sutarties 4 p. nuostatas ieškovei atiteko 10.850 kv. m. sklypo dalis, trečiajam asmeniui L. M. atiteko 10.850 kv. m. sklypo dalis, trečiajam asmeniui E. K. atiteko 8200 kv. m. sklypo dalis bei atsakovams atiteko 11.100 kv. m sklypo dalis. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto Savivaldybę dėl ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, nekeičiant žemės sklypo paskirties, todėl šiuo atveju patenkinus ieškovės ieškininius reikalavimus ir atidalijus ginčo sklypą be žemės sklypo paskirties pakeitimo, darytina išvada, kad ieškovė siekia sau atsidalyti bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą be jokių apribojimų, nors tokie apribojimai visame ginčo sklype yra numatyti, be to, ieškovė nurodė ir tai, jog atsidalinus žemės sklypo dalį, ji toliau sieks pakeisti žemės sklypo paskirtį į namų valdą, tokiu būdu iš esmės būtų pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai ir lūkesčiai, kadangi tretieji asmenys bei atsakovai, likę antrame atidalintame žemes sklype, be apribojimų savo teisių ateityje neįgyvendins, nes bus būtina jiems numatyti sklypo dalį atiduoti visuomenes poreikiams bei servitutui. Be to, išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio nurodė, kad atsakovams ateityje paprašius pertvarkyti jų žemės sklypo dalies paskirtį į gyvenamųjų namų valdą, iš karto atsirastų jiems reikalavimas dėl servituto bei sąlyga dėl infrastruktūros įkūrimo, be to, pagal ieškovės parengtą projektą, atsižvelgiant į Vilniaus miesto Savivaldybės reikalavimus, yra numatytas servitutas būtent tik atsakovų naudojamos žemės sklypo dalyje, be to, iš atsakovų paėmus dalį žemės sklypo visuomenės poreikiams, jiems būtų už paimtą žemę atlyginta įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju būtų vertinama tik žemės ūkio paskirties žemė, be to, gatvių poreikis atsiranda tik tada, kai atsiranda poreikis keisti žemės sklypų paskirtį ir ši ginčo teritorija šiuo metu yra aktyviai užstatoma, nes pagal bendrąjį planą tai yra gyvenamųjų namų teritorija, be to, būtent pagal 2006-12-12 sutartį pusė atsakovų naudojimo sklypo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus, t. y. pagal 2007 metais patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą bei 2011 metais patvirtintą ABC kategorijų gatvių ribų planą, patenka į gatvėms rezervuotą teritoriją, be to, infrastruktūros plėtra yra pratęsta neterminuotai ir Savivaldybė šią infrastruktūrą įgyvendina pagal savo strateginius planus bei tikslus, todėl šiame žemės sklype ši infrastruktūra nėra eliminuota iš Savivaldybės planų ir ji yra numatyta į ateitį, t. y. ten planuojama C kategorijos gatvė ir yra tik laiko klausimas kada ta gatvė bus, be to, Vilniaus miesto Savivaldybė neatsisako savo planų reorganizuoti bendrą žemės sklypą ir ginčo žemės sklype suformuoti atskirą žemės sklypą infrastruktūrai, todėl darytina išvada, kad ieškovės parengtas atidalijimo sklypo projektas yra parengtas visiškai neatsižvelgiant į kitų savininkų teisėtus interesus bei lūkesčius ir patenkinus tokius ieškovės ieškininius reikalavimus, atsakovų šiuo metu naudojama žemės sklypo dalis ateityje sumažėtų maždaug apie 5507 kv. m žemės sklypo dalimi, o kiti bendraturčiai išvengtų tokių pasekmių, be to, dalį ginčo žemės paėmus visuomenės poreikiams už ją būtų atlyginta tik kaip už žemės ūkio paskirties žemę, kurios kaina yra ženkliai mažesnė, negu namų valdos paskirties žemė, tokiu būdu iš esmės būtų pažeisti visų bendraturčių lygybės principas.

Šalies argumentai

Ieškovė (apeliantė) G. L. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovų nesutikimo su pateiktu projektu pagrįstumo. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino tik Vilniaus savivaldybės administracijos atstovės paaiškinimus. Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino parengto projekto, žemės sklypo naudojimosi taisyklių bei atsakovų elgesio. Apeliantė pažymi, kad pastarosios parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, sąlygas. Šis projektas - suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe, patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos. Pirmosios instancijos teismas, apeliantės nuomone, netyrė ir nevertino faktinio žemės sklypo naudojimosi fakto, faktinės žemės sklypo naudojimosi trukmės, bendraturčių veiksmų dirbant ir prižiūrint žemę žemės sklype, nevertino aplinkybės, kad dalis bendraturčių, kurie sutiko su projektu, yra įdirbę jų naudojamą žemės sklypo dalį.

Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos, pažeisdamas CPK 263 str. įtvirtintą draudimą sprendimą gristi prielaidomis, nustatė, kad atsakovai be apribojimų ateityje savo teisių neįgyvendins, nes bus būtina jiems numatyti žemės sklypo dalį atiduoti visuomenės poreikiams bei servitutui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės argumentai atmestini, kadangi ieškovė siekia sau atsidalinti bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą be jokių apribojimų, nors tokie apribojimai visame ginčo sklype yra numatyti, be to, ieškovė nurodė, ir tai, kad atsidalinus žemės sklypo dalį, ji ir toliau sieks pakeisti žemės sklypo paskirtį į namų valdą, tokiu būdu bus iš esmės pažeisti kitų bendraturčių interesai ir lūkesčiai, kadangi tretieji asmenys ir atsakovai, likę antrame atidalintame žemės sklype, be apribojimų savo teisių ateityje neįgyvendins, nes bus būtina jiems numatyti žemės sklypo dalį atiduoti visuomenės poreikiams bei servitui. Tokia teismo išvada, apeliantės nuomone, nepagrįsta, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas ginčijamame sprendime nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, kuriais vadovaujantis buvo priimtos teismo išvados. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadas: 1) kad žemės sklypo paskirties keitimas iš žemės ūkio paskirties žemės keičiant į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, būtų neįmanomas be dalies žemės paėmimo visuomenės poreikiams; 2) kad gatvių poreikis atsiranda tik tada, kai atsiranda poreikis keisti žemės sklypų paskirtį; 3) kad savivaldybė turi teisę reorganizuoti privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir jame suformuoti atskirą žemės sklypą infrastruktūrai; 4) kad dalį ginčo žemės sklypo paimant visuomenės poreikiams už ją būtų atlyginta tik kaip už žemės ūkio paskirties žemę.

Atsiliepimas

Atsakovai T. M. ir V. M. atsiliepimu prašo teismo atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neanalizavo atsakovų nesutikimo pagrįstumo. Atsakovų nuomone, teismas, nagrinėdamas ginčą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Atsakovai nurodo, kad apeliantės projektas yra parengtas neatsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės išsakytą poziciją dėl bendro žemės sklypo padalijimo būdo. Tokiais veiksmais buvo padaryta žala atsakovų turtiniams interesams. Apeliantės teiginys, kad projektas yra parengtas pagal numatytus reikalavimus nėra reikšminga aplinkybė nagrinėjamoje byloje, nes projektas gali būti patvirtintas tik su bendrasavininkų sutikimu arba teismine tvarka.

Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo teismo apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus faktus. Nurodo, kad ginčijamą sklypo dalį neketinama paimti visuomeniniams poreikiams, t. y. žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nėra pradėta. Be to, Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos žymos suvaržančios bendraturčių daiktines teises į ginčijamą žemės sklypą. Žemės sklypo bendraturčiai yra nusistatę žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau nėra atsidalinę jiems priklausančios dalies. Tarnybos nuomone, apeliantė turi teisę atsidalinti jai priklausančią žemės sklypo dalį, tačiau toks atidalinimas neturi prieštarauti kitų bendraturčių interesams. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba, negali teigti, ar apeliantės sklypo atidalinimas neprieštarauja kitų asmenų teisėtiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad apeliantei, atsakovams ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklauso 4,1000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0167-0440, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantis Plytinės k., Vilniaus m. sav. Apeliantei priklauso 8200/41000 minėto žemės sklypo dalis, įgyta 2014-02-18 dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovei T. M. priklauso 8200/41000 žemės sklypo dalis, atsakovams T. M. ir V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise - 2900/41000 žemės sklypo dalis, o tretiesiems asmenims R. K. – 10850/41000 bei L. M. - 10850/41000 žemės sklypo dalys (b. l. 11-12). 2006-12-12 tarp šalių buvo sudaryta žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, kuria nustatyta ieškovės naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri buvo taip pat perkelta ir į 2014-02-18 žemės sklypo dalies dovanojimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį (b. l. 42-50). Minėta sutartimi šalys susitarė, jog apeliantė naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ bei linijomis ir skaičiais 1, 2, 3, 14, 1, kuri sudaro 8200 kv. m.; trečiasis asmuo R. K. valdys ir naudosis žemės sklypo dalimi, turinčia 10850 kv. m ploto, plane pažymėta indeksu „B“ bei linijomis ir skaičiais 14, 3, 4, 13, 14; trečiasis asmuo L. M. valdys ir naudosis žemės sklypo dalimi, turinčia 10850 kv. m ploto, plane pažymėta indeksu „C“ bei linijomis ir skaičiais 13, 4, 5, 12, 13; atsakovai V. bei T. M. bendrai valdys ir naudosis žemės sklypo dalimi, turinčia 11100 kv. m ploto, plane pažymėta indeksu „D“ bei linijomis ir skaičiais 12, 5, 6, 7, 8 9 10, 11, 12. Apeliantė siekė atidalinti jai priklausančią 8200/41000 minėto žemės sklypo dalį ir pilna apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę. Ieškovės užsakymu UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė 2015-04-14 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą – sprendinių brėžinį, pagal kurį buvo numatomas žemės sklypo pasidalijimas į du atskirus žemės sklypus, suformuojant ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį į atskirą žemės sklypą, tačiau atsakovai atsaikė priimti minėta projektą ir jį pasirašyti. Atsižvelgiant į tai, apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo leisti be bendrasavininkų atsakovų sutikimo, pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pertvarkyti žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0167-0440, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., esantį Plytinės k., Vilniaus m. sav., atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės 8200/41000 ieškovės žemės sklypo dalį, pažymėtą 2015-04-14 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtame plane koordinačių taškais Nr. 1, 2, 3, 22, 1. (b.l. 36) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-30 sprendimu ieškinį atmetė.

Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu. Apeliantės nuomone, teismas nevertino atsakovų nesutikimo su pateiktu projektu pagrįstumo, parengto projekto, žemės sklypo naudojimosi taisyklių bei atsakovų elgesio. Apeliantė pažymi, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus ir sąlygas. Teisėjų kolegija su minėtais apeliantės argumentais nesutinka. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2014-07-08 raštu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Plytinės kaime formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ Nr. A256-1380/14 (2.14.2.12-MP8) ginčo žemės bendrasavininkus informavo apie tai, kad jų prašymas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Plytinės kaime formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas padalinti sklypą į keturis sklypus ir pakeisti paskirti yra išnagrinėtas bei bendrasavininkai šiuo raštu buvo informuoti, jog buvo nuspręsta pritarti minėto žemės sklypo dalinimui į keturis atskirus sklypus su sąlyga, jog bus suformuotas atskiras infrastruktūros naudojimo būdo žemės sklypas, o taip pat bendrasavininkai šiuo raštu buvo informuoti, kad minėtas sklypas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2006-07-26 sprendimu Nr. 1-1281 „Dėl pritarimo Pilaitėje, Gulbinuose, Pupojuose, Nemėžyje, Rokantiškėse, Lentvaryje ir Trakų Vokėje architektūrinės, urbanistinės ir inžinierinės plėtros koncepcijos metmenims“ patvirtintą koncepciją, pagal kurią į bendrasavininkų nuosavybės teisę valdomą sklypą patenka projektuojama gatvė, todėl rengiant sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas yra sklypo dalijimas ir paskirties bei naudojimo būdo keitimas, turi būti suformuotas susisiekimo ir inžinierinių tinklų sklypas apie 5507 kv. m ploto gatvių raudonųjų linijų ribose, kurį įregistravus Nekilnojamojo turto registre bus siūlomas paramos sutartimi perduoti Savivaldybei miesto inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimui. Nagrinėjamu atveju, apeliantės pateiktas projektas buvo parengtas neatsižvelgiant į minėtą Vilniaus miesto savivaldybės išsakytą poziciją dėl bendro žemės sklypo padalijimo būdo. CK 4.75 str. 1 d. numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi imantis tam tikrų priemonių bendro sklypo atžvilgiu, reikia kitų sklypo savininkų (atsakovų, trečiųjų asmenų) sutikimo ir išlaikyti šalių interesų balansą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantės pateiktas projektas buvo paruoštas neatsižvelgiant į bendro sklypo atidalijimo sąlygas bei į kitų savininkų teisėtą interesą.

Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad ji siekia sau atsidalinti bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą be jokių apribojimų, nors tokie apribojimai visame ginčo sklype yra numatyti. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad apeliantei atsidalinus žemės sklypo dalį, pastaroji ir toliau sieks pakeisti žemės sklypo paskirtį į namų valdą, tokiu būdu bus iš esmės pažeisti kitų bendraturčių interesai ir lūkesčiai. Apeliantės nuomone, minėta teismo išvada yra nepagrįsta bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaip jau minėta, žemės sklypo bendraturčiai, įstatymų nustatyta tvarka, yra nusistatę žemės sklypo naudojimo tvarką, tačiau nėra atsidalinę jiems priklausančios žemės dalies. Apeliantė turi pagrįstą teisę atsidalinti žemės sklypo dalį, tačiau atidalinimas neturi pažeisti kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Remiantis 2015-07-15 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais, yra nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimas dėl kelio žemės sklype įrengimo, tačiau servitutas yra numatytas žemės sklypo dalyje, kuri po atsidalijimo pagal šį projektą atitektų būtent atsakovams (b. l. 15-16, 20). Akivaizdu, jog esant minėtoms aplinkybėms, ieškovė žemės sklypo atidalijimo projektą turi paruošti taip, kad jame nustatytos savininkų dalys būtų proporcingos atsižvelgiant į naudojamos žemės ploto sumažėjimą dėl kelio įrengimo, todėl vien dėl šios priežasties ieškinio tenkinti nebuvo pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai ieškovei ir kitiems bendrasavininkams 2015-12-29 pateikė pasiūlymą (b.l. 102) ir schemą (t. y. preliminarų projektą), pagal kurį į Vilniaus miesto Savivaldybės reikalavimą suformuoti susisiekimo ir inžinierinių tinklų sklypą apie 5507 kv. m ploto gatvių raudonųjų linijų ribose yra atsižvelgta paimant žemės plotą iš visų bendrasavininkų po lygiai.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai įvertino pateiktus šalių įrodymus, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ona GasiulytėVirginijus KairevičiusRūta Petkuvienė