- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2-2591/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- J. T., V. K., V. P.
- Ieškovas
- "Laikesta"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. T., V. K., V. P. ir V. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1174-357/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laikesta“ ieškinį atsakovams J. T., V. K., V. P., V. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su sandorių pripažinimu negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana).
Atskiruoju skundu keliami klausimai dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo.
Šalies argumentai
UAB „Laikesta“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nurodė, kad 2006 m. kovo 9 d. J. T., K. P. ir V. P. su UAB „Laikesta“ sudarė žemės sklypo, esančio „duomenys neskelbtini“, unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“, nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovui buvo išnuomotas žemės sklypas. Vadovaujantis šia sutartimi, žemės sklypas turėjo būti nuomojamas iki 2036 m. kovo 9 d., tačiau sutarties vykdymo eigoje J. T., K. P. ir V. P. pranešė UAB „Laikesta“, jog ieškovas laiku nevykdo prievolės sumokėti sutartyje nustatyto dydžio žemės sklypo nuomos mokestį. 2009 m. lapkričio mėnesį J. T., K. P. ir V. P. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu UAB „Laikesta“, reikalaudami įpareigoti įmonę nutraukti ūkinę veiklą žemės sklype ir jį atlaisvinti. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta UAB „Laikesta“ eksploatuoti žemės sklype esančias žemės gelmių iškasenas. Dėl to UAB „Laikesta“ prarado galimybę gauti iš veiklos žemės sklype pajamas ir patyrė nuostolius. 2010 m. gruodžio 2 d. UAB „Laikesta“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl pripažinimo, kad sutartis nutrūko dėl J. T., V. P. bei K. P. kaltės bei reikalaudamas atlyginti nuostolius – 697 070,72 Lt (civilinė byla Nr.2-279-357/2011). 2011 m. rugpjūčio mėnesį iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų paaiškėjo, kad J. T. 2009 m. lapkričio 13 d. sudarė dovanojimo sutartį Nr. 5666/2009 su savo dukra V. K. ir padovanojo jai butą/patalpą – butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“, esantį „duomenys neskelbtini“; V. P. 2009 m. lapkričio 10 d. sudarė su savo dukra V. P. dovanojimo sutartis Nr. 3746 bei Nr. 3748 ir padovanojo jai 258/516 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“, kadastrinis „duomenys neskelbtini“., adresas „duomenys neskelbtini“., ir 348/695 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“, kadastrinis Nr. „duomenys neskelbtini“., adresas „duomenys neskelbtini“. Dėl šių atsakovų veiksmų UAB „Laikesta“ neliko galimybės nukreipti į atitinkamą turtą išieškojimą. Teismo prašė pripažinti negaliojančiomis ab initio dovanojimo sutartis Nr. 5666/2009, Nr. 3746, Nr. 3748 ir priteisti iš J. T., V. K., V. P. bei V. P. ieškovo UAB „Laikesta“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei Vilmai karalienei priklausantį 3 kambarių butą/patalpą – butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“, esantį „duomenys neskelbtini“, atsakovei V. P. priklausančias 258/516 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“, kadastrinis Nr. „duomenys neskelbtini“, adresas „duomenys neskelbtini“ir atsakovei V. P. priklausančias 348/695 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 9118„duomenys neskelbtini“, kadastrinis Nr. „duomenys neskelbtini“., adresas „duomenys neskelbtini“. Nurodė, kad perleidus nurodytą turtą, teismo sprendimo, kuriuo UAB „Laikesta“ ieškinys būtų patenkintas, įvykdyti būtų faktiškai neįmanoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi UAB „Laikesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nusprendė areštuoti atsakovei V. K. priklausantį 3 kambarių butą/patalpą – butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“, esantį „duomenys neskelbtini“, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, taip pat areštuoti atsakovei V. P. priklausančias 258/516 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“, kadastrinis Nr. „duomenys neskelbtini“., adresas „duomenys neskelbtini“; 348/695 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 9118-0015-0020, kadastrinis „duomenys neskelbtini“., adresas „duomenys neskelbtini“ uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė ir tai gali padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Konstatavo, kad ieškinyje nurodyta, jog neužtikrinus ieškinio reikalavimų, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas – skundžiamų sandorių panaikinimas ir restitucijos taikymas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamų sandorių sudarymo padėtis, tuo tarpu turto perleidimo atveju teismo sprendimas būtų neįvykdytinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo UAB „Laikesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškovas neteisėtai iškėlė civilinę bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nurodo, kad jis yra atsakovų J. T., V. P. ir K. P., kuriems yra pareiškęs ieškinį Šiaulių apygardos teisme dėl 697 070,72 Lt nuostolių priteisimo, kreditorius. Į teismą ieškovas kreipėsi 2010 m. kovo 25 d. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti, kai jokie turtiniai reikalavimai nei vienam atsakovui nebuvo pareikšti, jokie ribojimai turtui nebuvo uždėti. Actio Pauliana (CK 6.66 str.) institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisęs skolininkui, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai skolingi ieškovui. Nė vienas iš atsakovų nėra skolingas UAB „Laikesta“, todėl ieškovas neturi teisės reikšti actio Pauliana ieškinį.Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, tačiau, nors ieškinyje teigiama, kad dėl ginčijamų sandorių atsakovai neteko turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kito atsakovų J. T., V. P. ir K. P. turto nepakanka, kad galėtų būti patenkintas jo teisėtas turtinis reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-279-357/2011. Tik išsprendus ieškinio pagrįstumo klausimą minėtoje byloje ir nesant galimybės išieškoti priteistos sumos iš atsakovų J. T., V. P. ir K. P. turto, būtų galima spręsti klausimą dėl actio Pauliana ieškinio pareiškimo.Nuo 2011 m. kovo mėnesio UAB „Laikesta“ ūkinę veiklą atnaujino, eksploatuoja karjerą ir kasa žvyrą. Toliau eksploatuodamas karjerą ieškovas pasisavina naudingąsias iškasenas, todėl nepagrįstai prašo už jas priteisti kaip negautą naudą. Ieškovas galėtų pretenduoti į negautos naudos priteisimą tik už laikotarpį, kai teismas jam buvo uždraudęs eksploatuoti žemės sklype esančias žemės gelmių iškasenas, t.y. už 16 mėnesių, kas sudaro 35 294,72 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti 2011 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tuo, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus dėl nekilnojamojo turto sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, ieškinio tenkinimo atveju atsakovai įgytų pareigą grąžinti ginčijamu sandoriu jiems perduotą turtą natūra. Ši vykdytinų turtinių prievolių atsiradimo galimybė teismo sprendimu tenkinus ieškinio reikalavimus, sąlygoja būtinybę užtikrinti tokio teismo sprendimo įvykdymą. Būtent restitucijos vykdymo ypatumai lemia tai, jog dėl teismo sprendimo galinčios atsirasti atsakovų prievolės grąžinti ginčijamais sandoriais įgytą turtą įvykdymo užtikrinimui privalu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atitinkamo turto areštą. Todėl būtent tokios rūšies laikinosios apsaugos priemonės laikytinos būtinomis, protingomis ir teisingomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą pagal ieškovo ieškinį dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Kai ieškovas (kreditorius) actio Pauliana ginčija jo skolininkų (atsakovų) sudarytus turto perleidimo sandorius, būtina preliminariai įvertinti bylos perspektyvą pagal pateiktus įrodymus, atsižvelgti į prievolės, iš kurios kildinamas kreditoriaus reikalavimas į atsakovą, pobūdį, taip pat tarpusavio ryšį tarp atsakovų, sudariusių ginčijamą sandorį. Tuo atveju, kai civilinio proceso tvarka tarp šalių vykstant ginčams dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo ir nuostolių atlyginimo priteisimo pateikiami duomenys, kurie patvirtina, kad nuomos sutartį vienašališkai nutraukę nuomotojai (atsakovai) per šį laikotarpį neatlygintinai perleido kitiems asmenims didelės vertės nekilnojamuosius daiktus, yra pagrindas daryti preliminarią išvadą apie turto perleidimo galimą neteisėtumą, siekiant išvengti tinkamo prievolių vykdymo ieškovui. Jeigu iš bylos duomenų matyti, kad turtas neatlygintinai nuomotojų (atsakovų) artimiesiems giminaičiams (pavyzdžiui, vaikams), galioja įstatyme įtvirtina atsakovų nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad ieškovo pateikti duomenys prima facie patvirtina ir yra pakankami spręsti, jog ieškinys galėtų būti patenkintas, jeigu pasitvirtintų ieškovo nurodytos aplinkybės, ištyrus byloje pateiktus įrodymus bei juos įvertinus.
Pastebėtina, jog actio Pauliana pasižymi tam tikra specifika. Pagal tokį ieškinį reiškiamas reikalavimas ne dėl priteisimo, bet dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ginant kreditoriaus teises (ieškinys dėl pripažinimo). Skirtingai, nei pagal ieškinį dėl priteisimo, actio Pauliana siekiama, pripažinus skolininko sudarytus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją ir sugrąžinti perleistą turtą skolininkui. Skirtingas reikalavimų pagal tokius ieškinius, nei reikalavimų dėl priteisimo, pobūdis lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus. Ieškinys dėl priteisimo užtikrinamas atsakovui priklausančio bet kokio turto, į kurį pagal įstatymus gali būti nukreipiamas išieškojimas, areštu, neviršijant ieškiniu prašomos priteisti sumos. Tuo tarpu pagal pareikštą actio Pauliana sprendžiant klausimą dėl turto arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo skolininko perleistam turtui, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar skolininko kreditoriaus, kuris ginčija skolininko sudarytą sandorį, reikalavimo suma iš skolininko prievolių kreditoriui yra didesnė, mažesnė ar lygi ginčijamu sandoriu perleisto turto vertei. Actio Pauliana yra ginčijamas turto perleidimo teisėtumas ir areštas gali būti taikomas, jei tam yra pagrindas, visam perleistam turtui, kaip ginčo objektui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2018/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Laikesta“ įrodinėja, kad atsakovai J. T. ir V. P. neteisėtai neatlygintinai perleido nekilnojamuosius daiktus: J. T. 2009 m. lapkričio 13 d. dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai V. K. butą su rūsiu, esantį „duomenys neskelbtini“, o V. P. 2009 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sutartimis perleido savo dukrai V. P. ½ dalį žemės sklypo, esančio „duomenys neskelbtini“, taip pat 348/695 dalį žemės sklypo, esančio „duomenys neskelbtini“. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad tarp ieškovo ir atsakovų J. T. ir V. P. yra kilę ginčai dėl 2006 m. kovo 9 d. žemės nuomos sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo: ieškovas yra padavęs ieškinį dėl pripažinimo, kad atsakovai neteisėtai nutraukė su juo žemės nuomos sutartį, taip pat ieškinį dėl 697 070,72 Lt nuostolių, atsiradusių dėl nuomos sutarties nutraukimo, atlyginimo, o atsakovai yra pareiškę reikalavimus dėl įpareigojimo nustatymo ieškovui nutraukti ūkinę-komercinę veiklą ginčo sklype. Atsakovai ginčijamus sandorius sudarė po to, kai informavo ieškovą, jog iki 2009 m. spalio 17 d. negavę nuomos mokesčio, nutrauks nuomos sutartį. Tai, kad ieškovas reikalavimą atsakovams (žemės sklypo nuomotojams) dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pareiškė po to, kai atsakovai vienašališkai nutraukė su juo nuomos sutartį ir neatlygintinai perleido turtą artimiesiems giminaičiams, nesudaro pagrindo preliminariai manyti, kad ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal išdėstytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus negali būti patenkintas. Ieškinio dėl nuostolių atlyginimo priteisimo padavimo po ginčijamų sandorių sudarymo faktas nėra pagrindas savaime netenkinti actio Pauliana ar juo labiau nesudaro pagrindo atsisakyti priimti tokį ieškinį.
Kaip nepagrįstas atmestinas apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas gali reikšti actio Pauliana tik tuomet, jei pagal pareikštus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovų pastarieji neturėtų turto įvykdyti teismo sprendimą. Actio Pauliana yra savarankiškas galimai pažeistų kreditoriaus subjektinių teisių gynimo būdas (CK 6.66 str.). Tam, kad būtų galima paduoti tokį ieškinį, nėra būtina, jog būtų įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurį vykdant paaiškėtų, kad skolininkai neturėtų pakankamai kito turto įvykdyti šį sprendimą. Apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas kitoje byloje nepagrįstai pareiškė reikalavimą dėl labai didelės sumos priteisimo neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui dėl ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo pagal actio Pauliana įvykdymo užtikrinimo. Minėta, jog nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar skolininkų kreditoriaus, kuris ginčija skolininkų sudarytus sandorius, reikalavimo suma iš skolininkų prievolių kreditoriui yra didesnė, mažesnė ar lygi ginčijamu sandoriu perleisto turto vertei.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagal byloje esančius įrodymus pagrįstai areštavo ginčo turtą. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Ši nutartis neužkerta galimybės atsakovams, esant pagrindui, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar šių priemonių panaikinimo, taip pat dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146, 147, 149 str.).
Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.