Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Ž. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2017 m. kovo 30 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. Ž. atlieka 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nustatytą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi. V. Ž. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 165 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžiu V. Ž. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šią bausmę subendrinus BK 64 straipsnio 1,3 dalies pagrindu su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu skirtąja ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi subendrintos bausmės, skirtos Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu bei Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 6 d.Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 81/04-291, kuriuo nutarė nuteistajam V. Ž. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. Ž. skundą dėl Komisijos 2017 m. kovo 30 d. nutarimo, sutikdamas su Komisijos išvada, kad nuteistasis nepasižymėjo reikšminga pažanga, kuri leistų tikėtis, kad ir paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis V. Ž. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį, prašo ją bei Komisijos nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad skundas paduotas iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir skundžiant Komisijos nutarimą apylinkės teismui, nes teismas visų nuteistojo skundo argumentų iš esmės neišnagrinėjo ir nepagrįstai jį atmetė. Skundo autoriaus teigimu, teismas neaptarė nuteistojo galimybes integruotis laisvėje charakterizuojančių duomenų, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, neatsižvelgė į aplinkybių visumą, teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį. Neatsižvelgta į tai, kad nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lankė socialinės reabilitacijos programas pagal ankstesnį nutarimą, buvo aktyvus pataisos proceso dalyvis, motyvuotas ir toliau koreguoti savo elgesį teigiama linkme, deda dideles pastangas, kad pataisos procesas praeitų efektyviai – įgijo šaltkalvio bei siuvėjo profesines kvalifikacijas, mokosi įrenginių remontininko specialybės, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Nuteistasis taip pat nurodo, jog pataisos įstaigoje nėra galimybės įsidarbinti, todėl negali atlyginti nukentėjusiesiems žalos. Tokią galimybę teigia turėsiąs tik būdamas laisvėje. Taip pat V. Ž. skunde nurodo, jog lankė įvairias elgesio korekcijai reikšmingas programas: „Relaksacija“, „Kitoks“ ir pan., dalyvavo projekte „Suaugusiųjų švietimo plėtra suteikiant besimokantiems asmens bendrąsias kompetencijas“, skatintas, sistemingai lankė ir gerai mokėsi Marijampolės pataisos namų profesinio rengimo centre, o darbinė patirtis ir įgūdžiai leidžia gauti darbą ir laisvėje turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Nuteistasis taip pat nurodo, jog visuose pataisos proceso dokumentuose apie jį atsiliepiama tik teigiamai, tačiau ir Komisija, ir teismas padarė priešingas išvadas dėl lygtinio paleidimo. Teigia, jog po nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jo atžvilgiu yra realizuoti, jis padarė kategorišką išvadą ateityje nenusikalsti ir elgesys pataisos įstaigoje įrodo, jog nusikalstamas elgesys laisvėje jam nėra priimtinas. Pažymi, jog resocializacijai labiau padėtų teigiama aplinka, o ne pataisos namai. Nuteistasis mano atitinkantis visas lygtinio paleidimo sąlygas, o Komisija ir teismas nusprendę netaikyti lygtinio paleidimo prioritetu laikė ne pataisymą, o nubaudimą, nors Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijoje Nr. R(3) dėl lygtinio paleidimo nustatyta, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Nuteistojo V. Ž. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju nuteistajam V. Ž. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas, kadangi nenustatyta viena iš įstatyme numatytų formaliųjų sąlygų – nuteistasis nevykdo vienos iš jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Iš socialinio tyrimo išvados bei Komisijos nutarimo matyti, kad Komisija, 2016 m. rugsėjo 27 d. atsisakius taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, iki pakartotinio jo prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo įpareigojo nuteistąjį tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų, dalyvauti programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“. Komisijos nutarime konstatuota ir socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad V. Ž. sutiko dalyvauti programoje, tačiau vėliau pritrūkus motyvacijos joje dalyvauti atsisakė, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įstatymas taip pat nustato dar vieną būtinąją sąlygą lygtinio paleidimo taikymui – tai žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos duomenų matyti, jog V. Ž. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama ne kaip žema, o kaip vidutinė (75 balai), be to, ji ne mažėja, kas rodytų nuteistojo pažangą, o priešingai – nuolat didėja. Atlikus vertinimą 2013 m. rugsėjo 2 d. V. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo 56 balai, 2016 m. rugsėjo 12 d. – 61 balai, 2017 m. kovo 16 d. vertinimo duomenimis – 75 balai. Vos daugiau nei per pusę metų ji pakilo net 14 balų, o tai leidžia kategoriškai teigti, jog nuteistasis nedaro jokios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Dėl šių priežasčių nuteistojo skundo argumentai apie buvimą aktyviu pataisos proceso dalyviu, apie motyvaciją toliau koreguoti savo elgesį teigiama linkme, pagrįstai vertinti kaip deklaratyvūs ir atmesti. Nesant formalaus lygtinio paleidimo pagrindo, nuteistojo skundo argumentai, susiję su jo asmenybe ir elgesiu bausmės atlikimo metu, išsamiau nenagrinėjami, tačiau pažymėtina, kad tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje duomenys apie V. Ž. elgesį pataisos įstaigoje lygtinio paleidimo taikymo aspektu įvertinti tinkamai. Apygardos teismas visiškai sutinka su socialinio tyrimo išvados duomenimis pagrįsta Komisijos ir teismo išvada, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. Ž. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Todėl, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2017 m. kovo 30 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo V. Ž. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.