- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-03-25
- Bylos Nr.
- 1-825-673/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33441-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- D. V.
- Kaltinamasis
- V. L.
- Advokatai
- Simas Šuminas, Greta Sakalauskė, Vygaudas Moliuiir
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.14Kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 2 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.7Kiti su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu susiję klausimai
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.14; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.7; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.
2026 m. kovo 25 d.
kaltinamajam V. L. ir jo gynėjams advokatui Vygaudui Moliui ir advokato padėjėjai Gretai Sakalauskei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui), padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2025 m. rugsėjo 19 d. apie 15.53 val., V. L., šalia (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konflikto su nukentėjusiąja D. V. metu, galiniu dešinės pusės ratu tyčia pervažiavo tuo metu šalia šio automobilio pravirų galinių dešinės pusės keleivio durelių stovėjusios ir mažametę dukrą į minėtą automobilį sodinusios nukentėjusiosios D. V. kairę pėdą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai kairės pėdos minkštųjų audinių sumušimą, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. V. sveikatą.
Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2025 m. rugsėjo 19 d. apie 15.53 val., šalia (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konflikto su nukentėjusiąja D. V. metu, automobilio ratu pervažiavo nukentėjusiosios D. V. koją. Nukentėjusiosios atsiprašė ir jie susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, prašo jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Su Sodros ir Ligonių kasos ieškiniais sutinka.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji D. V. nurodė, kad V. L. yra buvęs jos sugyventinis, jie turi bendrą vaiką - M. L., kuriai dabar yra 5 metai. Dukros priežiūra dalinasi bendru sutarimu - mergaitė gyvena su ja, lanko ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), pas V. L. važiuoja kas antrą savaitgalį. Su V. L. sutarę, kad jis atvažiuoja pasiimti dukrą penktadieniais tiesiai iš darželio ir vežasi į (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena. Savaitę prieš šį įvykį dukra jai pasakė, kad paskutinį kartą, kai V. L. pasiėmė dukrą iš darželio, su juo buvo kita moteris, kuri buvo išlipusi iš automobilio ir fotografavo darželį. Ji apie tai paklausė V. L., bet jis nieko nepasakė, todėl 2025 m. rugsėjo 19 d. ji jam pasakė, kad dukros neimtų iš darželio, o atvyktų iki jos darbo, kur ji jam ir perduos dukrą. Tą dieną ji dirbo iki 13.30 val., todėl paėmusi dukrą iš darželio, su ja atėjo iki darbo. Atvažiavęs V. L. parašė, kad yra vietoje. Su dukra išėjo iš parduotuvės ir kaip tik tuo metu prie parduotuvės sustojo V. L., kuris buvo vienas. Kadangi gatvė judri, kad jam nereikėtų lipti iš automobilio, ji atidarė galines dureles ir pasodino dukrą, padėjo jos daiktus ir pradėjo sakyti V. L., kokius vaistus ir kada dukrai reikia suduoti. V. L. jai pasakė necenzūriniais žodžiais, kad ji uždarytų duris. Dukros durys tuo metu buvo atidarytos. V. L. nebuvo išjungęs variklio ir po šių žodžių pavažiavo į priekį. Ji jam surėkė, kad jis pervažiavo jai koją, o jis atsakė, kad nieko jis nepervažiavo, kad ji uždarytų duris. Tada ji uždarė automobilio duris ir grįžo į darbą, kur vadovei R. P. pasakė, kad V. L. pervažiavo jai koją. Kadangi koją skaudėjo, ji nuvyko į Jonavos ligoninę. Atsimena, kad gydytojai jai pasakė, kad kvies policiją dėl įvykio, bet ar kvietė - nežino. Ji pati į policiją neskambino, ketino tai padaryti po apžiūros. Jai būnant gydymo įstaigoje atvyko policijos pareigūnai. Jeigu V. L. jos atsiprašytų, ji sutiktų su juo taikytis ir bylą nutraukti (1 t., b. l. 33-36).
Liudytoja R. P. parodė, kad D. V. yra jos vadovaujamos įmonės darbuotoja. 2025 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos neprisimena, D. V. dirbo rytinėje pamainoje iki pietų. Kažkuriuo metu, kai jos darbo laikas buvo pasibaigęs, ji atėjo į parduotuvę su savo dukra, pasakė, kad mergaitės pasiimti atvažiuos tėtis. Žinojo, kad D. V. dukra kas antrą savaitę vyksta pas tėtį. Parduotuvės išorė vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Kažkuriuo metu ji krovė prekes, o D. V. išėjo iš parduotuvės ir grįžo šlubuodama, atsisėdo ant dėžės ir pasakė, kad mergaitės tėtis pervažiavo jai koją. D. V. buvo išsigandusi, susijaudinusi, kažką minėjo, kad įsodinusi dukrą į vyro automobilį, pasakojo jam apie vaistus ir jis pavažiavo į priekį ir taip pervažiavo jos koją. D. V. nusiėmė avalynę, rodė pėdą, tačiau ryškių sužalojimų jai nesimatė. D. V. skundėsi kojos skausmu, negalėjo priminti ir paskambinusi savo sesei išvyko į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių (1 t., b. l. 73-76).
Rašytiniai įrodymai.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal D. V. pranešimą, kad 2025 m. rugsėjo 19 d. apie 15.51 val., buvęs sugyventinis V. L., automobilio BMW galiniu ratu pervažiavo jai kairės kojos pėdą. Jai labai skaudėjo, todėl po įvykio kreipėsi į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kur, įtarus pėdos lūžį, pėda buvo imobilizuota į gipso langetę. Prie pareiškimo D. V. pateikė rusvos spalvos medžiaginį batą (1 t., b. l. 1-6).
Policijos registruojamų įvykių registro išraše (ROIK (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 19 d. 16.52 val. telefonu V. L. pranešė, jog prieš 40 minučių jis pasiėmė vaiką iš buvusios sugyventinės ir išvažiavo namo. Vykstant namo D. V. jam parašė žinutę, kad išvažiuodamas jis pervažiavo jai koją ir ji kvies tarnybas, kad dabar vėl rašo, kad jis turės pasiaiškinti policijai. Šiuo metu pranešėjas yra (duomenys neskelbtini) su vaiku. Pranešėjas įtaria, kad buvusi sugyventinė bando jį šantažuoti (1 t., b. l. 23-24).
Iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2025 m. rugsėjo 19 d. 16.43 val. paskambinęs V. L. pranešė, jog iš buvusios sugyventinės D. V. gavo žinutę, kad jis pervažiavo jai koją (1 t., b. l. 77-80).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas vaizdo įrašų iš pareigūnų tarnybos metu naudotų vaizdo kamerų turinys. Vaizdo įrašuose matyti, kaip pareigūnai atvyksta į ligoninės priėmimo skyrių, kur apžiūros kabinete sėdi D. V.. Ji pareigūnams nurodo, kad mergaitės tėtis pervažiavo jai koją, kai ji mergaitę pasodino į mašiną ir norėjo pasakyti, kada duoti mergaitei vaistus, kada nevalgyt, o jis nusikeikė ir jai net nespėjus prisegti vaiko, net neuždarius durelių, tiesiog pervažiavo jai koją. Ji jam pasakė, kad pervažiavo koją, bet jis ginasi, nors ant batų yra žymės (1 t., b. l. 81-83).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas moteriškas medžiaginis sportinis batas, kurį prie pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką pateikė D. V.. Ant bato priekinės dalies matosi juodos spalvos brūkšnys (1 t., b. l. 85-91).
Akistatos tarp nukentėjusiosios D. V. ir įtariamojo V. L. metu, abu patvirtino anksčiau duotus savo parodymus. V. L. nurodė, kad automobilis yra su automatine pavarų dėže, todėl galėjo būti taip, kad jam atleidus stabdžio pedalą, automobilis pariedėjo į priekį, tuo metu automobilio durelės buvo praviros, jis pasakė D. V. uždaryti duris, prieš uždarant ji kažką sakė apie koją, bet jis nesuprato, liepė uždaryti dureles, ji uždarė ir jis nuvažiavo. Važiuojant gavo D. V. žinutę, kad pervažiavo jai koją, tačiau į tai nekreipė dėmesio ir tik nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) sugalvojo paskambinti į policiją, kad nebūtų fiksuotas pabėgimas iš eismo įvykio. Jis nejautė, kad pervažiavo koją. Nukentėjusioji D. V. nurodė, kad tai nebuvo pirmas kartas, kuomet jai pasodinus dukrą į automobilį, V. L. pradeda važiuoti, dažnai būdavo, kad jis pradėdavo važiuoti jai nespėjus uždaryti automobilio durelių (2 t., b. l. 11-13).
Iš tyrėjai į tarnybinį elektroninį paštą D. V. atsiųstų rugsėjo 9 d. nuo 15.51 val. susirašinėjimo su asmeniu, įvardintu „V.“, nuotraukų matyti, kad nukentėjusioji rašo, kad jis pervažiavo jai koją, o adresatas „V.“ atrašo, kad nieko nepervažiavo, kad ji specialiai taip padarė (1 t., b. l. 37-43).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktoje D. V. medicininėje dokumentacijoje (tiksliau - tik kairės pėdos rentgenogramų aprašymuose) lūžių nenustatyta. Nesant duomenų apie kokius nors sužalojimus, specialistas atsakyti į pateiktus klausimus negali, taip pat neturi kompetencijos vertinti rentgenografinio tyrimo duomenis (1 t., b. l. 59-60).
Papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. V. nustatytas kairės pėdos minkštųjų audinių sumušimas galėjo būti padarytas apie kelių valandų bėgyje iki kreipimosi pas medikus. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis lengvojo automobilio ratu pervažiuojant per pėdą. Tikimybė, kad pėda sužalota atsitrenkiant ar griūnant yra menka, nes pažaida nurodoma skersiniame čiurnos sąnaryje. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata bus sutrikdyta ilgiau nei dešimt parų (1 t., b. l. 69-70).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 19 d. apie 15.53 val., V. L., šalia (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konflikto su nukentėjusiąja D. V. metu, galiniu dešinės pusės ratu tyčia pervažiavo tuo metu šalia šio automobilio pravirų galinių dešinės pusės keleivio durelių stovėjusios ir mažametę dukrą į minėtą automobilį sodinusios nukentėjusiosios D. V. kairę pėdą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai kairės pėdos minkštųjų audinių sumušimą, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. V. sveikatą.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Kaltinamasis V. L. (toliau ir kaltinamasis) prisipažino kaltu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nesunkiai sužalojęs nukentėjusiąją D. V. (toliau ir nukentėjusioji), tai yra jo vairuojamo automobilio ratu pervažiavęs nukentėjusiosios koją. Pripažino, kad įvykio metu tarp jo ir nukentėjusiosios buvo kilęs konfliktas, kurio metu jis vartojo necenzūrinius žodžius, buvo pakelti abiejų balso tonai.
Ir be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo byloje ištirti: nukentėjusiosios D. V. parodymai, kad kaltinamasis, jai sodinant dukrą į automobilį ir kilus konfliktui, nespėjus dukros prisegti ir uždaryti automobilio durelių, pradėjo važiuoti ir pervažiavo jai koją, kad ji jam apie tai pasakė, bet šis nuvažiavo - kuo teismas neturi pagrindo netikėti; taip pat įrodo ir liudytojos R. P. parodymai, kad nukentėjusioji grįžo šlubuodama ir pasakė, kad mergaitės tėtis pervažiavo jai koją, skundėsi kojos skausmu, negalėjo priminti ir išvyko į ligoninės priėmimo skyrių; pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nukentėjusioji nurodė analogiškas aplinkybes, tai yra, kad kaltinamasis automobilio galiniu ratu pervažiavo jai kairės kojos pėdą; pateiktas susirašinėjimas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo patvirtina, kad apie pervažiuotą koją nukentėjusioji pranešė kaltinamajam, bet jis šį faktą neigė; kaltinamasis apie nukentėjusiosios žinutes dėl pervažiuotos kojos pranešė Bendrajam pagalbos centrui nurodydamas, kad nukentėjusioji tokiu būdu galimai jį bando šantažuoti; vaizdo įrašų turinys patvirtina, kad ir į ligoninę atvykusiems pareigūnams nukentėjusioji taip pat nurodė, kad mergaitės tėtis – kaltinamasis, pervažiavo jai koją jai net nespėjus prisegti vaiko ir net neuždarius automobilio durelių; daiktų apžiūros protokole užfiksuotas ant nukentėjusiosios bato priekinės dalies matomas juodos spalvos brūkšnys; papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajai buvo konstatuotas padarytas kaltinime nurodytas sužalojimas, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nurodyta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas lengvojo automobilio ratu pervažiuojant per pėdą.
Nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis, būdama įpykęs, padarė veikdamas tyčia, nes būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kadangi teismas priešingų duomenų neturi, vaiko akivaizdoje konfliktuodamas su nukentėjusiąją, vartodamas necenzūrinius žodžius ir pradėjęs automobiliu važiuoti nukentėjusiajai dar esant prie automobilio, nespėjus nei prisegti vaiko, nei uždaryti automobilio durelių, tai yra esant prie pat automobilio - ką kaltinamasis privalėjo matyti ir matė, todėl neabejotinai privalėjo suvokti ir suvokė, kad toks jo pavojingas veiksmas pradėjus važiuoti yra pavojingas kito žmogaus sveikatai ir gali žmogui sukelti sveikatos sutrikdymą. Bet byloje nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis norėjo būtent nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, tačiau savo pavojingu veiksmu, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, jis sąmoningai leido tokiam nukentėjusiosios sveikatos sutrikimui kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.
Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Teismas, išanalizavęs surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad V. L. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkų sveikatos sutrikdymą žmogui).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino (BK 59 str. 2 d.). Daryti išvados, kad jis nuoširdžiai gailisi, atsižvelgiant į buvusį jo parodymų turinį, nėra pagrindo.
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Proceso dalyvių pozicija dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusioji ir kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė rašytinį susitaikymo protokolą (1 t., b. l. 128), posėdžio metu patvirtino, kad susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, prašė bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti. To paties prašė prokuroras, nukentėjusiosios atstovas ir kaltinamojo gynėjai.
Teismo pozicija.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra nesunki, susitaikė su nukentėjusiąja, susitarė dėl atlygintinos žalos dydžio ir atlyginimo termino ir visų proceso dalyvių buvo prašoma bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę – neteistas, pažada nebenusikalsti, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, mano, jog yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, bei patvirtinti susitarimą dėl žalos/proceso išlaidų atlyginimo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, kaltu prisipažino ir pažadėjo daugiau nusikalstamų veikų nedaryti, jam jokios baudžiamojo poveikio priemonės šį kartą neskirtinos.
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civiliniai ieškiniai.
1. Nukentėjusioji ir kaltinamasis susitarė dėl 2000,00 Eur turtinės/neturtinės žalos bei 1869,00 Eur išlaidų advokatui atlyginimo, prašė susitarimą patvirtinti, todėl, patvirtinus susitarimą dėl žalos/proceso išlaidų atlyginimo, civilinis procesas dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio (2 t., b. l. 100-103) nutrauktinas.
2. Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios 319,80 Eur gydymo išlaidų atlyginimo ir 5 % palūkanų priteisimo (1 t., b. l. 94-98).
Kaltinamasis su ieškiniu sutiko.
Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jonavos ligoninėje nukentėjusiajai buvo suteikta skubi medicinos pagalba, atlikti radiologiniai tyrimai, traumatologo chirurginė intervencija, gydytojų konsultacijos, vėliau - reabilitacija. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 319,80 Eur. valstybinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiosios gydymo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, prie ieškinio pridėta žalos detalizacija (gydymo paslaugų apskaitos išrašas), todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai priteistinas 319,80 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškė civilinį ieškinį dėl 1760,52 Eur žalos atlyginimo, nes išmokėjo nukentėjusiajai tokio dydžio ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2025-09-19 iki 2025-11-17 (1 t., b. l. 109-130).
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Kaltinamasis su ieškiniu sutiko.
Kadangi dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir dėl to nukentėjusioji sirgo, jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2025-09-19 iki 2025-11-17, o už laikino nedarbingumo laikotarpį nukentėjusiajai buvo skirta iš viso 1760,52 Eur ligos išmoka, kurios dydį patvirtina su ieškiniu pateiktas sprendimas (-ai) skirti ligos išmoką bei pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, šią žalą, kaip atsiradusią dėl nesunkų sveikatos sutrikdymą padariusio kaltinamojo veiksmų, tarp paminėto kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos esant priežastiniam ryšiui, civilinio ieškinio sumai esant pagrįstai ir įrodytai, privalo atlyginti kaltinamasis V. L., iš jo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteisiant 1760,52 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).
Daiktiniai įrodymai.
Nukentėjusiosios batas, saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajai.
Du kompaktiniai diskai su garso/vaizdo įrašais ir radiologiniais vaizdais, saugomi voke prie bylos, paliktini toliau saugoti byloje įsiuvant į bylą.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
VILIŲ LEŠKĮ, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam (-siems) asmeniui (-ims) ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui), ir baudžiamąją bylą V. L. atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti 2026 metų kovo 19 d. tarp nukentėjusiosios D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir kaltinamojo V. L. sudarytą rašytinį susitarimą dėl žalos/proceso išlaidų atlyginimo, kuriuo susitarta, kad: 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) turtinę/neturtinę žalą ir 1 869,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 00 ct) išlaidas advokatui kaltinamasis nukentėjusiajai turi sumokėti/atlyginti iki 2027 m. kovo 31 d., per mėnesį mokant ne mažiau, kaip po 200,00 Eur, mokant į nukentėjusiosios sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, o kaltinamajam nesumokėjus šioje sutartyje nurodytos visos sumos iki 2027 m. kovo 31 d. arba du mėnesius iš eilės nesumokėjus po 200,00 Eur - nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto šioje byloje išdavimo ir jį pateikti vykdyti antstoliui, dėl ko kaltinamajam teks apmokėti ir išlaidas antstoliui.
Patvirtinus susitarimą dėl žalos/išlaidų advokatui atlyginimo - procesą dėl nukentėjusiosios D. V. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo V. L. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“) - 319,80 Eur (trijų šimtų devyniolikos eurų 80 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) % (procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo V. L. - 1 760,52 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimties eurų 52 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188677437, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT58 4010 0424 0349 5020, Luminor bank AS Lietuvos skyrius.
1) medžiaginį batą, saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai D. V.:
2) dvi elektronines laikmenas (CD) su vaizdo/garso įrašais bei radiologiniais vaizdais, saugomas voke prie bylos, palikti toliau saugoti byloje įsiuvant į bylą.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).