Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Po sesers laidotuvių, nepasibaigus terminui palikimui priimti, 2019 metų sausio mėn. pabaigoje ieškovas kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, nes jis yra vienintelis jos įpėdinis pagal įstatymą. Ieškovas, atvykęs pas notarą su savo sūnumi sužinojo, kad jo sesuo paliko testamentą ir asmuo, kuriuo vardu surašytas testamentas, pateikė prašymą dėl palikimo priėmimo.

Ieškovui yra žinoma, kad T. Z. niekam neketino rašyti testamento, nes jos manymu, kai ji testamentą surašys, atsiras grėsmė jos gyvybei ir bus užvaldytas jos turtas. T. Z. buvo įtari, vengė nepažistamų žmonių. Todėl negalėjo surašyti testamento žmogui, kuris jos net neprižiūrėjo, nelankė, net nebuvo atvykęs į laidotuves, o gal visai nežinojo apie palikėjos mirtį. Be to, ieškovui yra žinoma, kad sesuo buvo gydoma psichiatrinėje ligoninėje, ją buvo ištikęs insultas, po kurio jos elgesys pasidarė dar keistesnis, nei buvo. Ieškovas kartu su savo sūnumi dažnai lankė T. Z., ją prižiūrėjo ir padėdavo esant reikalui. Ieškovo sesuo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šiuos teiginius patvirtina ir tai, jog T. Z. iki pat mirties ieškovui nieko nesakė apie testamentą, nors jokio pagrindo slėpti nuo jo testamento sudarymo faktą ir savo valią ji neturėjo. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimą pagal testamentą priėmė T. L.. Tačiau, ieškovas net nežino, kas ji tokia, sesuo niekada nepasakojo apie atsakovę. Sudarytas testamentas nebuvo testatorei naudingas, nes atsakovė niekad nesirūpino T. Z., jos neprižiūrėjo, nelankė, nepadėjo jai.

Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t, y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Ieškovui kelia abejonių ir testamento sudarymo aplinkybės. Kaip matyti iš testamento, jis buvo pasirašytas namuose, (duomenys neskelbtini). Pagal Notariato įstatymo 28 str. nuostatas, notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Notariniai veiksmai gali būti atliekami kitose patalpose, jeigu piliečiai, kuriems jie atliekami, dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ir pan.) negali atvykti į notaro biurą. Tačiau, T. Z. nebuvo paralyžuota ir notariniai veiksmai neaišku dėl kokių priežasčių buvo atliekami namuose. Ieškovas prašo teismo pripažinti negaliojančiu T. Z., 2012-11-12 Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės Valentinos Tinfavičienės, patvirtintą testamentą ( notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. (1 tomas, e.b.l. 1-5).

Atsakovė buvo dažnas ir geidžiamas svečias testatorės namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė su vyru L. ir žentu V. padėdavo testatorei tvarkyti jos namus ir prižiūrėti vasarnamį ir žemės sklype (duomenys neskelbtini). Sklype dirbo žemės darbus, prižiūrejo daržą ir sodą. Dažnai kartu praleisdavo laisvalaikį, šventė gimtadienius, krikštynas tiek testatores bute tiek vasarnamyje kaime. Per visą bendravimo laikotarpį testatorė neturėjo psichinės sveikatos problemų. Buvo guvi, gero charakterio, linksmo būdo. Gerus ir šiltus atsakovės su testatore santykius patvirtina atsakovės darytos T. Z., M. K. bei kitų artimųjų nuotraukos. Šie santykiai dar kurį laiką tęsėsi, kai atsakovės tėvas sunkiai sirgo ir buvo prižiūrimas atsakovės namuose. Atsakovės su testatore tarpusavio santykiai visada buvo nuoširdūs, paremti pasitikėjimu ir geranoriški. Pažymėtina, kad per visą bendravimo su testatore laikotarpį atsakove ne karto nematė ieškovo ir jo sūnaus pas T. Z., nei per šventes, nei paprastomis dienomis. Priešingai ieškinio teiginiams, T. Z. nemėgo brolio ir jo artimųjų, atsiliepdavo apie brolį neigiamai ir jo vengė. Neturėjo su ieškovu jokių reikalų atsiliepime nurodytu laikotarpiu. Todėl suprantama, kad ieškovas nepažinojo atsakovės, nieko nežinojo apie testamentą ir jo sudarymo aplinkybes bei testatorės realią sveikatos būklę. Ieškovo teiginiai apie testatorės įtarumą, uždarą būdą bei testamento sudarymo aplinkybes neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad, būtent, testatorė buvo testamento sudarymo iniciatorė ir išreiškė norą palikti turtą atsakovei, o ne kam nors kitam. Tai padarė savo namuose, jai įprastoje aplinkoje, būdama normalios psichinės sveikatos, nieko neverčiama, notarės akivaizdoje. Pati savarankiškai suformavo ir išdėstė savo valią sudarytame testamente neįtakojama kitų asmenų. Kaip matyti iš testamento, jo turinys testatorei buvo išverstas į jai suprantamą rusų kalbą, perskaitytas, išaiškintas, suprastas ir kaip atitinkantis jos valią pasirašytas. Notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu, tinkamai atliko pareigas ir įsitikinusi testatorės veiksnumu, gebėjimu valdyti ir suprasti savo veiksmus ir jų pasekmes, autentiška jos valia palikti turtą atsakovei, patvirtino T. Z. oficialųjį testamentą. Būtent, 2012-11­-12 oficialiojo testamento sudarymas patvirtina, kad testatorė išreiškė savo tikrąją valią ne tik palikti turtą atsakovei, bet ir tuo pačiu jo nepalikti niekam kitam, tame tarpe savo broliui (ieškovui). T. Z. 2012-11-12 testamentas atitinka oficialiajam testamentui keliamus reikalavimus ir sudarytas be turinio ir formos trūkumų, todėl pripažinti jį negaliojančiu nėra teisinio pagrindo. Prašė ieškinį atmesti. (1 tomas, e.b.l. 39-42).

Trečiasis asmuo notarė Valentina Tinfavičienė atsiliepimo nepateikė.

Trečiasis asmuo notarė Valentina Tinfavičienė apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Trečiasis asmuo į posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

Ankstesniame teismo posėdyje trečiasis asmuo notarė Valentina Tinfavičienė paaiškino, jog 2012 metais ji buvo atvykusi pas T. Z. į namus darbo pabaigoje. Prieš pasirašant testamentą išvertė jo tekstą testatorei į rusų kalbą, kitų testamento pasirašymo aplinkybių neprisimena, jokių abejonių testatorės veiksnumu notarei nekilo. Ruošdama biure testamento projektą, notarė patikrino atsakovės atvežtus testatorės dokumentus ir jos veiksnumą pagal registrą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė T. Z., ieškovo V. I. sesuo (1 tomas, e.b.l. 10, 12, 13,14). Mirusioji buvo našlė, vyras J. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (1 tomas, e.b.l. 17). Palikėja turėjo sūnų V. Z., jis mirė (duomenys neskelbtini) (1 tomas, e.b.l. 18). 2019-01-23 ieškovas kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl T. Z. palikimo priėmimo, nes jis yra vienintelis jos įpėdinis pagal įstatymą (1 tomas, e.b.l. 11).

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis T. Z. nuosavybės teise priklausė 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 6 arų ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 tomas, e.b.l. 20,21, 25, 56-59).

T. Z. 2012-11-12 oficialiuoju testamentu (notarinio registro Nr. 4-2584) paliko visą savo turtą T. L. (1 tomas, e.b.l. 22, ). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad 2019-01-22 T. L. priėmė T. Z. palikimą (1 tomas, e.b.l. 15, 16).

Byloje pateiktos T. Z. ir M. K. (atsakovės tėvo) nuotraukos, padarytos 2005, 2007, 2011 ir 2011 metais (civ. bylos priedas, b.l. 9-14).

Byloje pateiktos ieškovo ir T. Z. nuotraukos, padarytos švenčių metu (1 tomas, e.b.l. 93-96).

Liudytoja L. M. nurodė, jog ji buvo T. Z. kaimynė, gyveno viename name. Paaiškino, jog pažinojo ja nuo 1973 metų. Paaiškino, jog T. Z. gyveno su M. K. apie penkis metus. Nurodė, jog T. Z. skundėsi, kad M. K. nori atimti iš jos turtą. Patvirtino, jog T. Z. niekada nesakė apie sudarytą testamentą. Paskutiniais metais ji elgdavosi neadekvačiai, kalbėdavosi su savimi. Liudytoja neretai matydavo ieškovo sūnų A. I., lankantį T. Z..

Liudytoja V. M. nurodė, jog ji nuo 1994 metų buvo T. Z. kaimynė ir visuomeniniais pagrindais rūpinosi namo reikalais. Liudytoja nurodė, jog M. K. kartu su T. Z. kartu negyveno, jie kelis metus draugavo, ateidavo vienas pas kitą į svečius, kartais važiuodavo į sodą. Paaiškino, jog T. Z. mėgdavo išgerti, bute dažnai būdavo girtaujama, kartais buvo kviečiama policija. Patvirtino, kad dėl šių priežasčių atsakovė T. L. nebuvo patenkinta M. K. draugyste su T. Z., su kuria pykdavosi. Paaiškino, jog T. Z. buvo įtari ir atsisakydavo siūlomos pagalbos, ji niekada nekalbėjo apie sudarytą testamentą. Po išsiskyrimo su M. K. T. Z. sveikata ženkliai pablogėjo, ji skundėsi bloga savijauta, dažnai išmesdavo savo raktus į lauką, elgdavosi neadekvačiai. Nurodė, jog A. I. (T. Z. sūnėnas) dažnai lankydavo T. Z., kartais atveždavo pas ją savo tėvą – T. brolį.

Liudytojas L. L. nurodė, jog yra atsakovės T. L. sutuoktinis. Paaiškino, jog T. Z. gyveno su M. K. apie 10 metų. Patvirtino, jog giminės niekada nelankė T. Z., bet liudytojas žinojo, kad T. Z. turėjo brolį. Nurodė, jog T. Z. sakydavo, kad iš jos namų dingo pinigai, dėl to ji įtardavo gimines. Paaiškino, jog T. Z. siūlė nupirkti jam šalia esantį sodo sklypą. Nurodė, jog T. Z. iškvietė jį su žmona T. L. į savo butą ir pareiškė, kad nori sudaryti testamentą jų naudai. Liudytojas patvirtino, jog testamento sudaryme nedalyvavo. Paaiškino, jog M. K. savo noru išsikraustė iš T. Z. buto, kai sunkiai susirgo.

Liudytojas V. K. nurodė, jog jis yra atsakovės T. L. žentas. Patvirtino, jog jo žmonos senelis M. K. gyveno su T. Z. apie 10 metų. Nurodė, jog niekada nėra matęs T. Z. giminių.