Šiaulių apygardos teismo nutartis

2007-03-09 · Civilinė byla Nr. 2A-41-372/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-09
Bylos Nr.
2A-41-372/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Petras Povilaitis
Ieškovas
D. E.
Atsakovas
UAB „Transmėja“
Trečiasis asmuo
VSDFV Šiaulių skyriui
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B.SimonaitienėTeisėjas A.Martinavičius Civilinė byla Nr. 2A-41-372/2007
Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Petro Povilaičio,sekretoriaujant Ignei Urlakienei,dalyvaujant ieškovei D. E.,ieškovės atstovui adv. Petrui Labanauskui,atsakovo atstovui adv. Drąsučiui Narmontui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. E. ir atsakovo UAB „Transmėja“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-10-24 sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. E. ieškinį atsakovui UAB „Transmėja“, trečiajam asmeniui VSDFV Šiaulių skyriui dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. E. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Transmėja“ ieškovei žalos atlyginimą maitintojo netekimo atveju periodinėmis išmokomis po 325,50 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. gruodžio 5 d. iki ieškovės gyvos galvos, taip pat priteisti iš atsakovo UAB „Transmėja“ ieškovei 65100,00 Lt moralinę (neturtinę) žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ieškovės vyras A. E. nuo 2004-11-16 dirbo UAB “Transmėja”, vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose, ir 2004-11-29 išvyko vienas į Rusiją. Išvykstant ieškovė jį išlydėjo, kartu su juo apžiūrėjo automobilio kabiną, matė, jog joje nėra šviesą atspindinčios liemenės. A. E. nuvyko į krovinio iškrovimo vietą Maskvos sritį, Odincovo rajoną, Minsko greitkelį 44 km., kur 2004-12-05 apie 18 val. 40 min. buvo, einant per važiuojamąją kelio dalį, mirtinai traumuotas pravažiuojančio automobilio. Apsivilkęs tuo metu buvo juodą striukę, juodas sportines kelnes. Išvadose parašyta, jog jo kraujyje rasta etilo alkoholio. Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, aktu buvo konstatuota, jog darbdavys neaprūpino darbuotojo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, nebuvo aprūpinta šviesą atspindinčia liemene, ko pasėkoje A. E., išėjęs į važiuojamąją kelio dalį buvo per vėlai pastebėtas lengvojo automobilio vairuotojo ir jis nespėjo išvengti susidūrimo. Ieškovės manymu, jos vyras A. E. mirė darbo vietoje, darbo metu, todėl jo mirtis susijusi su jo darbinių pareigų atlikimu. Šis nelaimingas atsitikimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu, nes apdraustasis A. E. buvo neblaivus. Ieškovė nurodė, kad ji, kaip sutuoktinė, buvo mirusiojo išlaikoma. Kadangi asmenys, buvę mirusiojo išlaikomi, turi teisę į žalos atlyginimą, ieškovė prašė jai priteisti po 325,50 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, nes žuvusio vyro A. E. alga buvo 651,00 Lt, bei 65100 Lt neturtinės žalos, kadangi po vyro mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo susirgusi, jai nustatyta diagnozė - Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino dalinai: 1) priteisė iš atsakovo UAB „Transmėja” ieškovei D. E. 6510,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 60,00 Lt už gynėjo teisinę pagalbą bei teismo išlaidų valstybei 195,30 Lt žyminio mokesčio ir 3,58 Lt pašto išlaidų; 2) priteisė iš ieškovės D. E. atsakovui UAB „Transmėja” išlaidų už gynėjo teisinę pagalbą 3186,00 Lt, teismo išlaidų valstybei – 32,18 Lt pašto išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendė, ar LR CK 6.284 str. taikytinas tuo atveju, kai darbuotojas yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, tačiau įvykis pripažintinas nedraudiminiu. Išanalizavęs įstatyminį reglamentavimą teismas padarė išvadą, kad darbdavys, nesant įstatyme numatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepripažintas draudiminiu įvykiu, atsiradusią žalą. Teismas nurodė, kad LR CK tiesiogiai nesieja žalos atlyginimo su draudiminiais ar nedraudiminiais įvykiais, nustatytais “Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme”. Todėl teismas, nurodęs, kad ieškovė D. E. yra mirusiojo A. E. sutuoktinė, tad jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, konstatavo, kad ji turi teisę į žalos, tame tarpe neturtinės, atlyginimą. Teismas pabrėžė, kad kaip vienintelį pažeidimą, turėjusį priežastinį ryšį su asmens mirtimi, ieškovė D. E. nurodė šviesą atspindinčios liemenės nebuvimą automobilyje, dėl ko, būdamas išvykęs, belaukiant iškrovimo, A. E., einant per kelią, buvo blogai pastebimas atvažiuojančio automobilio, jo partrenktas ir žuvo įvykio vietoje. Teismas atkreipė dėmesį, jog šviesą atspindinčios liemenės nebuvimas automobilyje užfiksuotas tik iš esančių įmonėje dokumentų, tačiau faktiškai nustatytas nėra, o atsakovo atstovai pripažino, jog dokumentai, tinkamai įforminantys tokios liemenės perėmimą, surašyti nebuvo. Teismas pažymėjo, kad išvykstant į reisą, vairuotojas A. E. nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų dėl asmeninių darbo saugos priemonių – šviesą atspindinčios liemenės nebuvimą, nors pagal Vairuotojo – ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukciją privalėjo tai padaryti. Teismas nurodė, kad atsakovo darbuotojams nurodyta naudoti darbo saugos priemones darbo metu, tačiau, išvykus į reisą, darbdavys praranda galimybę kontroliuoti tokių priemonių naudojimą. Iš byloje surinktų įrodymų teismas konstatavo, kad A. E. darbo metu vartojo alkoholinius gėrimus, ėjo per gatvę tamsiu paros metu, neleistinoje vietoje, per greitkelį, žinodamas, jog, tokiu būdu eidamas per gatvę yra sunkiai pastebimas, įrodymų, jog jis privalėjo toje vietoje ir tuo metu eiti per kelią, teismui nepateikta, kaip nepateikta ir įrodymų, jog išvykus vairuotojai ir laukiant iškrovimo visą laiką dėvi šviesą atspindinčias liemenes. Todėl teismas laikė, jog šiuo atveju nukentėjęs A. E. savo veiksmais, pažeidžiančiais kelių eismo taisykles, eidamas tamsiu paros metu neleistinoje vietoje per kelią, žinodamas, jog yra sunkiai pastebimas, tuo pačiu prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių. Teismas nevertino, ar tokiam A. E. elgesiui turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholinių gėrimų, kadangi pats apsvaigimas nėra priežastiniame ryšyje su kilusiu autoįvykiu. Todėl teismas nustatęs, kad nukentėjęs A. E. prisiėmė riziką ir atliko veiksmus, dėl kurių atsirado nuostoliai, ir kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti, atleido atsakovą nuo civilinės atsakomybės dalyje dėl žalos atlyginimo fizinio asmens mirties atveju, kiek tai siejama su išlaikymo priteisimu. Spręsdamas neturtinės žalos klausimą, teismas nurodė, jog neturtinė žala gali atsirasti ne tik dėl priežasčių, tiesiogiai susijusių su fizinio asmens mirtimi, bet ir su įvykiais, susijusiais su tokia mirtimi. Teismas laikė, kad atsakovas, neaprūpindamas darbuotojų asmens saugos priemonėmis, elgėsi neatsargiai, ar netinkamai įformindamas tokį aprūpinimą, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ir nors tai nebuvo priežastiniame ryšyje su fizinio asmens mirtimi, jam prisiėmus riziką, tačiau tokie atsakovo veiksmai sukėlė pagrįstas abejones ieškovei dėl galimybės išvengti fizinio asmens – A. E. mirties, kas padidino dvasinius išgyvenimus bei emocinę depresiją. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sumažino priteistiną neturtinės žalos dydį iki 10 procentų ieškovės prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio. Patenkinęs ieškinį dalinai, teismas proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Transmėja“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą dalyje, kuria buvo priteista iš atsakovo UAB „Transmėja” ieškovei D. E. 6510,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 60,00 Lt už gynėjo teisinę pagalbą bei teismo išlaidų valstybei 195,30 Lt žyminio mokesčio ir 3,58 Lt pašto išlaidų, ir ieškovės D. E. ieškinį atmesti ir šioje dalyje. Apelianto motyvai yra tokie:

1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą ieškovei, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.250 str., neatsižvelgė į tai, kad neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, neatsižvelgė į tai, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tai yra tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės, todėl tretieji asmenys, susiję su nukentėjusiuoju, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad artimo asmens gailestis, sielvartas, netekties jausmas yra neišvengiamas dalykas, todėl negali būti atlyginamas, jeigu asmuo, iš kurio reikalaujama priteisti atlyginimą, nėra kaltas dėl nukentėjusiojo žūties.

2. Atsakovo pareiga atlyginti neturtinę žalą ieškovei galėtų būti kildinama tik iš deliktinės atsakomybės. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad atsakovas nuo atsakomybės atleistinas, vis dėl to nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą ieškovei.

Apeliaciniu skundu ieškovė D. E. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dėl žalos atlyginimo maitintojo netekimo atveju periodinėmis išmokomis ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - priteisti iš atsakovo UAB „Transmėja” ieškovei D. E. 58590,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti žalos atlyginimą maitintojo netekimo atveju periodinėmis išmokomis po 325,50 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. gruodžio 5 d. iki ieškovės gyvos galvos. Apeliantės motyvai yra tokie:

1. Teismas sprendime neteisingai aiškino ir taikė CK 6.253 str. 5 d., todėl žuvusiojo A. E. veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip rizikos prisiėmimą. Teismas netinkamai įvertindamas byloje esančias aplinkybes, nepagrįstai nustatė, jog žuvusysis A. E. prisiėmė riziką ir atliko veiksmus, dėl kurių atsirado nuostoliai, ir kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti.

2. Teismas visiškai nevertino rašytinio įrodymo – nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadų, kuriose nurodyta, kad darbdavys, t.y. atsakovas, neaprūpino vairuotoją A. E. darbo rūbais su šviesą atspindinčiais elementais, dėl ko lengvojo automobilio vairuotojas per vėlai pastebėjo į važiuojamąją kelio dalį išėjusį A. E.. Todėl atsakovas privalo atsakyti už šios imperatyvios teisės normos pažeidimą.

3. Teismas netinkamai nustatė, kad šviesą atspindinčios liemenės nebuvimas automobilyje faktiškai nustatytas nėra, o yra užfiksuotas iš esančių įmonėje dokumentų. Teismas neanalizavo ir neįvertino nelaimingo atsitikimo darbe akto, jo išvadų, neįvertino liudytojo S. J. parodymų.

4. Teismas, neteisingai vertindamas byloje esančius įrodymus, taip pat netinkamai aiškino ir taikė CK 6.282 str. 2 d. normą. Šioje normoje nustatyta, kad į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą. Šiuo atveju yra pagrindas išieškoti iš atsakovo dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą.

5. Bylos duomenys įgalino pirmosios instancijos teismą spręsti, kad dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo A. E., yra atsakovo kaltė, taip pat, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo priešingų teisei veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Šiuo požiūriu teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.253 str. 5 d. normą, nustatydamas, kad A. E. pats prisiėmė riziką. Todėl teismas teisingai nustatęs, kad ieškovė pergyveno sunkų depresijos epizodą, visą laiką buvo gydoma, vartojo stiprius vaistus, turėjo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 65100 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

6. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2005-06-13 suformuotos praktikos civ. byloje Nr. 3K-P-276/2005.

Prisidėjimu prie atsakovo UAB „Transmėja“ apeliacinio skundo tretysis asmuo VSDFV Šiaulių skyrius prašo tenkinti šį apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės D. E. apeliacinį skundą tretysis asmuo VSDFV Šiaulių skyrius prašo atmesti apeliacinį skundą ir panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

1. Teismo sprendimas apeliantės skundžiamoje dalyje yra teisingas, pagrįstas, motyvuotas ir objektyvus.

2. Atsakomybė už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą reglamentuojama CK 6.284 str. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų numatyta tvarka. Todėl šiuo atveju CK 6.284 str. netaikytinas ir darbdaviui neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

3. Apeliantė, teikdama ieškinį savo vyro darbdaviui, motyvuoja, kad tarp jos vyro girtumo ir įvykusio nelaimingo atsitikimo nebuvo priežastinio ryšio bei vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2005-06-13 suformuota praktika civ. byloje Nr. 3K-P-276/2005, kas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų šios konkrečios bylos aplinkybių. Apeliaciniame skunde ta aplinkybė apie girtumą ir jo priežastinį ryšį su įvykiu visiškai neminima ir nesiejama.

4. Apeliacinio skundo motyvas, tinkamai aiškinant CK 6.253 str. 5 d. normą, rizikos prisiėmimu neturėtų būti laikomas darbuotojo sutikimas dirbti pavojingomis sąlygomis, t.y. išvykti į krovinio gabenimo maršrutą be šviesą atspindinčios liemenės, nesiejama su visų įrodymų sąsaja byloje.

Atsiliepimu į ieškovės D. E. apeliacinį skundą atsakovas UAB „ Transmėja“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės D. E. reikalavimai dėl žalos atlyginimo maitintojo netekimo atveju ir dėl 58590 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Apeliantė neteisi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.253 str. 5 d. ir todėl padarė neteisingą išvadą, jog A. E. prisiėmė riziką ir atliko veiksmus, dėl kurių atsirado nuostoliai, o atsakovas tų veiksmų negalėjo kontroliuoti. Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad atsakovas aplinkybių, lėmusių nelaimingą atsitikimą, niekaip negalėjo kontroliuoti, o tai reiškia, jog atsakovui aplamai negali atsirasti civilinė atsakomybė dėl 2004-12-05 įvykio.

2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad šviesą atspindinčios liemenės nebuvimas vilkike, kuriuo važiavo reisą A. E., nėra nustatytas, remiasi nelaimingo atsitikimo aktu ir liudytojo S. Joneikio parodymais. Tačiau atsakovo įmonėje šviesą atspindinti liemenė yra priskirta ne konkrečiai asmeniui, bet yra kiekviename vilkike ir ja naudojasi vilkiką vairuojantis vairuotojas.

3. Apeliantės teiginys, jog atsakovo padaryti saugos darbe norminių aktų pažeidimai buvo nelaimingo atsitikimo priežastis, atmestinas atsižvelgus į byloje surinktų įrodymų visetą.

4. Teisės doktrina žuvusiojo neblaivumą ėjimą per gatvę draudžiamojoje vietoje taip pat kvalifikuoja kaip rizikos prisiėmimą, kas vertinama ir taikant CK 6.282 str. 2 d.

5. Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos aiškinimo ir taikymo praktikos. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą.

Apeliacinis ieškovės D. E. skundai tenkintini iš dalies, o atsakovo UAB „Transmėja“ apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus bei padarė nepakankamai pagrįstas išvadas. Pirmiausia teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra surinkta įrodymų dėl šviesą atspindinčios liemenės nebuvimo. Kaip matyti iš Nelaimingo atsitikimo darbe akto (b.l.3-4), VDI Šiaulių skyriaus darbo inspektorius Stasys Joneikis užfiksavo, kad A. E. nebuvo aprūpintas darbo rūbais su šviesą atspindinčiais elementais, dėl ko lengvojo automobilio vairuotojas per vėlai pastebėjo į važiuojamąją kelio dalį išėjusį A. E. ir nespėjo išvengti susidūrimo. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį būtent darbdavys privalo apsaugoti darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Minėto įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatus ir privalomuosius šių priemonių saugos reikalavimus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 69 buvo patvirtintas Techninis reglamentas „Asmeninės apsaugos priemonės“. Šio reglamento 2.13 punkte numatyta, kad turi būti suteikiami drabužiai, skirti dėvėti numatytomis sąlygomis, kai apie naudotojo buvimą turi būti įspėjama vizualiai ir individualiai, privalo turėti vieną (ar daugiau) tinkamai pritvirtintą priemonę ar įtaisą, tiesiogiai skleidžiantį ar atspindinti atitinkamo intensyvumo šviesą ir pasižymintį fotometrinėmis bei spalvinėmis savybėmis. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad buvo A. E. aprūpinęs tokiomis priemonėmis. Kaip matyti iš Perdavimo-priėmimo aktų ( b.l.90-92), UAB „Transmėja“ buvo suformuota praktika perduoti vairuotojams automobilį su priedais ir įrankiais. Tačiau nėra tokio Perdavimo-priėmimo akto, kurį būtų pasirašęs A. E.. Jokia šviesą atspindinti liemenė taip pat nebuvo rasta po įvykio ir policijos darbuotojų neperduota atsakovui (b.l.106-107). Pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas G. B. (b.l.116), tačiau jo parodymai prieštarauja kitai surinktai medžiagai. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad šis liudytojas dirba vairuotoju UAB „Transmėja“. Atsakovas taip pat neginčijo Nelaimingo atsitikimo darbe akto, kuriame konstatuotas toks atsakovo pažeidimas (Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis), nors šis aktas buvo įteiktas darbdavio atstovui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išvykus vairuotojams į reisą, darbdavys praranda galimybę tikrinti, ar pastarieji laikosi apsaugos priemonių taisyklių. Kolegija pripažįstą šį motyvą, tačiau A. E. atveju būtent darbdavys neaprūpino pastarojo apsaugos priemone. Jei tokia priemonė būtų perduota žuvusiajam, jis būtų privalėję ja naudotis, o nepasinaudojus – prisiimti riziką dėl galimų pasekmių. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais (šio įstatymo 25 straipsnis). Kolegija laiko, kad darbdavys šių nuostatų nesilaikė. Vairuotojo-ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.10 2.3 punkte tikrai numatyta, kad šis asmuo negali pradėti dirbti be asmeninių apsaugos priemonių ir turi naudotis jas viso darbo proceso metu (b.l.85). Tačiau jokiame įmonės lokaliniame dokumente darbdavys nėra atleistas nuo pareigos šiomis priemonėmis darbuotojus aprūpinti. Nenuginčijamai įrodyta, kad pats A. E. taip pat nesilaikė Kelių eismo taisyklių bei į važiuojamąją kelio dalį išėjo neblaivus ir neleistinoje vietoje. Kolegija laiko, kad pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems asmenims (CK 6.263 str. 1 d.). Įvertinus jau išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad tiek atsakovas, tiek nukentėjusysis nesilaikė šių nuostatų, todėl daro išvadą, kad jų abiejų kaltė sudaro 50 procentų tiek turtinės, tiek neturtinės žalos. CK 6.284 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta maitintojo pajamų dalis, kurią jie gavo ir turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teismui yra pateikta pažyma, kad ieškovė nuo 2002 metų yra neįgali (b.l. 168), ji yra netekusi 70 procentų darbingumo dėl sunkios ligos (b.l. 158). Byloje nėra nuginčytas tas faktas, kad ieškovė buvo išlaikoma žuvusiojo. Iš atsakovo išduotos pažymos (b.l.24) matyti, jog žuvusiojo A. E. mėnesinis darbo užmokestis sudarė 651 Lt. Ieškovė turėtų teisę gauti žalos atlyginimo maitintojo netekimo atveju periodinėmis išmokomis po 325,50 Lt. Tačiau kolegija jau padarė išvadą, kad darbdavys ir žuvusysis dėl įvykio kalti lygiomis dalimis po 50 procentų, todėl ieškovei priteistina žalos atlyginimo suma sudarytų periodinėmis išmokomis po 162,75 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. gruodžio 5 d. iki jos gyvos galvos (CK 6.284 str. 2 d.). Žuvusysis buvo apdraustas socialiniu draudimu, tačiau nelaimingo atsitikimo metu jis buvo neblaivus, todėl pagal Nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas šis įvykis buvo pripažintas nedraudiminiu (b.l.7-8). Dėl šios priežasties atsakomybės dėl gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamas CK normų pagrindu (CK 6.284 str. 4 d.). Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmos instancijos teismas pripažino atsakovo kaltę, bet jos nesusiejo priežastiniu ryšiu su A. E. mirtimi. Kolegija daro išvadą, kad tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti būtinos visos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis ir kaltė (CK 6.246 – 6.248 str.). Nesuprantama pirmosios instancijos teismo pozicija, kadangi nenustatydamas priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir įvykusio nelaimingo atsitikimo, teismas visgi priteisė dalį prašomos neturtinės žalos. Kolegija jau pripažino atsakovo kaltės dalį, nustatė neteisėtus jo veiksmus (neveikimą), nesuteikiant žuvusiajam reikiamų darbo apsaugos priemonių, tarp šių veiksmų nustatė priežastinį ryšį, todėl atsiranda pagrindas priteisti ieškovei dalį prašomos priteisti neturtinės žalos (CK 6.250 str.). Kaip matyti iš pateiktų dokumentų (b.l.27-29), būtent tuoj po vyro mirties ieškovė dėl reakcijos į turėtą stresą susirgo sunkia liga ir yra gydoma specifiniais vaistais. Atsižvelgiama ir į tą aplinkybę, kad ieškovė dar iki vyro mirties sirgo onkologine liga, kuri progresuoja ir ieškovės darbingumas žymiai pablogėjo. Nėra nuneigtas ieškovės teiginys, kad streso pasekmės pasunkino jos būklę, gydantis nuo onkologinės ligos. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir priteisė per mažą neturtinės žalos sumą. Atsižvelgiant į sunkias pasekmes, kolegija daro išvadą, kad neturtinės žalos dydis taip pat turi būti skaičiuojamas, atsižvelgiant į tiek atsakovo, tiek žuvusiojo kaltės dydį ir priteistina suma sudarytų 50 procentų reikalaujamos neturtinės žalos dydžio – 32550 Lt.

Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį, kolegija tikslina ir priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 93 str. 2 d.) bei advokato pagalbos išlaidas (CPK 98 str.). Kadangi ieškovė buvo atleista nuo mokėjimo bylinėjimosi išlaidų valstybei, patenkintų reikalavimų daliai jas sumoka atsakovas (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi,

nutarė:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti. Rezoliucinę teismo sprendimo dalį išdėstyti taip: „Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transmėja“ (įmonės kodas 145130191, buveinė Metalistų g. 3, Šiauliai, a/s LT31 7044 0600 0220 8618 AB SEB Vilniaus bankas) ieškovei D. E. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) turtinės žalos atlyginimo dėl maitintojo netekimo periodinėmis išmokomis po 162,75 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. gruodžio 5 d. iki jos gyvos galvos, 32550 Lt neturtinės žalos ir 300 Lt atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti iš D. E. atsakovui UAB „Transmėja“ 1770 Lt atstovavimo išlaidų.“

Priteisti iš ieškovės D. E. atsakovui UAB „Transmėja“ 1180 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje. Priteisti iš atsakovo UAB „Transmėja“ 5,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Rasa BartašienėPetras Povilaitis