Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1471-614/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
2S-1471-614/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Ieškovas
Z. V., R. V., UAB „Skomė“
Atsakovas
UAB „Skomė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1471-614/2018Teisminio proceso Nr. . 2-68-3-15677-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovų Z. V. ir R. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Skomė“ akcininkų Z. V. ir R. V. ieškinį atsakovei UAB „Skomė“ dėl bendrovės valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ akcininkai: Z. V. ir R. V. (toliau abu kartu – ieškovai) pareiškė teisme ieškinį atsakovei UAB „Skomė“ (toliau ir - atsakovė), kuriuo prašo pripažinti netekusiais galios nuo jų priėmimo momento šiuos UAB „Skomė“ valdymo organų sprendimus: 2016 m. lapkričio 29 d. pakartotinio UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo, 2017 m. sausio 23 d. (arba pakartotinio 2017 m. vasario 1 d.) UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo bei jų sušaukimui būtinus 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „Skomė“ valdybos sprendimus, 2016 m. spalio 13 d. UAB „Skomė“ direktoriaus J. M. įsakymą Nr. 16-10-01 P, 2016 m. gruodžio 22 d. UAB „Skomė“ valdybos sprendimus, taip pat 2016 m. gruodžio 21 d. UAB „Skomė“ valdybos sprendimus. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: apriboti disponavimą atsakovei UAB „Skomė“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), padarant atitinkamus įrašus viešuose registruose; taip pat sustabdyti 2016 m. lapkričio 29 d. pakartotinio UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo, 2017 m. sausio 23 d. (arba pakartotinio 2017 m. vasario 1 d.) UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo, 2016 m. gruodžio 21 d. UAB „Skomė“ valdybos sprendimų vykdymą; sustabdyti 2016 m. lapkričio 29 d. pakartotinio UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo sprendimu išrinktų UAB „Skomė“ valdybos narių įgaliojimus. Nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas ne tik, kad pasunkės, bet gali ir būti niekada neįvykdytas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą.Teismas sprendė, kad ieškovų prašymas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, kadangi ieškovai nenurodė reikšmingų aplinkybių, dėl kurių gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.Šioje byloje teismas dar 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi konstatavo, jog ieškovų prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – apriboti disponavimą atsakovui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – yra nepagrįstas. Ieškovai nereiškia jokio reikalavimo, susijusio su nekilnojamuoju turtu. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo realius ketinimus perleisti ieškovų nurodytą nekilnojamąjį turtą.Ieškovai nepagrindė ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti 2016 m. lapkričio 29 d. pakartotinio UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo, 2017 m. sausio 23 d. (arba pakartotinio 2017 m. vasario 1 d.) UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo, 2016 m. gruodžio 21 d. UAB „Skomė“ valdybos sprendimų vykdymą; sustabdyti 2016 m. lapkričio 29 d. pakartotinio UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo sprendimu išrinktų UAB „Skomė“ valdybos narių įgaliojimus. Teismo vertinimu, pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones neproporcingai būtų suvaržytos atsakovės, kaip juridinio asmens, teisės.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Z. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį ir pritaikyti visas laikinąsias apsaugos priemones, prašomas taikyti šioje byloje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 14 straipsnio 1 dalies ir 235 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes išvis nepasisakė dėl esminių naujų paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių ieškovai pakartotinai kreipėsi teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - iš ikiteisminio tyrimo Nr.10-9-00139-12 gautos medžiagos paaiškėjo, kad UAB „Skomė“ akcijų kontrolinis paketas, kurio balsais, sudarančiais daugumą šios bylos ginčo akcininkų susirinkimuose dalyvavusių ir balsavusių už priimtus sprendimus akcijų, priimti nuo 2014 m. gruodžio 6 d. neegzistuojančios likviduotos įmonės Divine Consult Ltd balsais, o šios įmonės atstovas šiuose ginčo susirinkimuose balsavo, remdamasis jam tariamai suteiktais šios įmonės įgaliojimais, kuriuose akivaizdžiai suklastoti šios įmonės direktoriaus G. T. parašai. Teismas, nepasisakęs dėl šių naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, patvirtino savo šališkumą, nes teigti, kad esant tokioms naujoms esminėms aplinkybėms, kurios vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškinys šioje byloje tenkintinas, teismo teiginys, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas esą pažeistų bylos šalių pusiausvyrą, yra akivaizdžiai šališkas.Teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad šiuos naujus įrodymus apie pagrindiniu UAB „Skomė“ akcininku direktoriaus J. M. įregistuotos įmonės Divine Consult Ltd likvidavimą dar 2014 m. gruodžio 6 d. teismas atsisakė priimti dar 2017 m. gruodyje ieškovams pateikus pareiškimus dėl ieškinio pagrindų ir dalyko papildymo.Šioje byloje Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi nustatytos aplinkybės yra privalomos pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jas ignoravo, dėl ko ir priėmė neteisėtą nutartį.Šiuo metu nėra jokių apribojimų pagrindiniam UAB „Skomė“ turtui - 7676 kv. m renovuotoms komercinės paskirties patalpoms adresu (duomenys neskelbtini). Todėl neteisėtos sudėties UAB „Skomė“ valdymo organai (direktorius ir vaidyba) savo sprendimais, apie kuriuos jie neprivalo pranešti UAB „Skomė“ akcininkams ir šios bylos ieškovams, gali priimti atitinkamus sprendimus ir per vieną - dvi darbo dienas perleisti, įkeisti ar apriboti šį UAB „Skomė“ didelės vertės turtą. Todėl yra akivaizdi grėsmė ir būtinybė taikyti visas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovų prašomas taikyti šioje byloje.Atsakovė UAB „Skomė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir atsakovei priteisti iš ieškovo Z. V. 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:Ieškovai, reikšdami pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jokių naujų ir esminių aplinkybių, dėl kurių laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos, nenurodė, tik nukopijavo ankstesnį prašymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pakartotinį ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o naikinti, keisti ar kitaip modifikuoti nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.Apelianto minimas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00139-12 nėra nauja aplinkybė, dėl kurios turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00139-12 atliekamas nuo 2012 m. todėl šio tyrimo metu nustatytos aplinkybės ieškovams buvo žinomos jau reiškiant ieškinį.Apelianto samprotavimai, esą: UAB „Skomė“ valdybos sprendimais, kurie gali būti priimti bet kurią dieną, atsakovo direktorius J. M. gali parduoti ar apsunkinti pagrindinį UAB „Skomė“ turtą - 7676 kv. m. komercinių renovuotų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), yra tik niekuo nepagrįstos prielaidos.Apeliantas nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kodėl turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su atsakovo organų sprendimų vykdymo sustabdymu ar atsakovo 2016 m. lapkričio 29 d. visuotiniame akcininkų susirinkime išrinktos valdybos įgaliojimų sustabdymu. Atskirajame skunde apsiribojama deklaratyviais teiginiais, taip pat samprotavimais dėl bylos esmės.Atskirajame skunde minima šioje byloje priimta Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi buvo sprendžiamas tik žyminio mokesčio apskaičiavimo klausimas, ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotas nagrinėti iš naujo, o jokie klausimai dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo ar dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami, kadangi ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl bylos esmės.Atskirojo skundo teiginiai, esą nutartį priėmęs teismas buvo šališkas, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Aplinkybė, kad teismas netenkino apelianto pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nereiškia, kad teismas buvo ir/ar yra šališkas

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsniu). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad ieškovai Z. V. ir R. V., UAB „Skomė“ akcininkai, kreipėsi į teismą dėl bendrovės valdymo organų sprendimų pripažinimo neteisėtais. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovų prašymas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, kadangi ieškovai nenurodė jokių naujų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad teismas nepasisakė dėl esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių – iš ikiteisminio tyrimo Nr.10-9-00139-12 gautos medžiagos, pagrindžiančios, kad atsakovės akcininkų susirinkimuose sprendimai buvo priimti neegzistuojančios likviduotos įmonės Divine Consult Ltd balsais. Tačiau pažymėtina, kad minėti ieškovų argumentai yra susiję su šalių ginču, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi įvertinti įrodymų pakankamumo ieškovo reikalavimams patenkinti. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Kita vertus, ne vien tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas sąlygoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-17 nutartis c. b. Nr. 2-1235/2014), o ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas yra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-10 nutartis c. b. Nr. 2-2343/2013, 2014-01-09 nutartis c. b. Nr. 2-26/2014). CPK neįtvirtinta kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustato atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovų prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – apriboti disponavimą atsakovui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – yra nepagrįstas, kadangi ieškovai nereiškia jokio reikalavimo, susijusio su nekilnojamuoju turtu. Apeliantas, kvestionuodamas teismo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių – disponavimo apribojimo atsakovei UAB „Skomė“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), padarant atitinkamus įrašus viešuose registruose, netaikymo, pakartotinai argumentavo, kad ginčo atveju šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, kadangi UAB „Skomė“ valdymo organai (direktorius ir valdyba) savo sprendimais, kurių jie neprivalo pranešti UAB „Skomė“ akcininkams, gali priimti atitinkamus sprendimus ir perleisti, įkeisti ar apriboti UAB „Skomė“ didelės vertės nekilnojamąjį turtą, dėl ko ieškovams būtų padaryta žala. Pažymėtina, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Išimtis iš aukščiau nurodytų teiginių yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prevencinio ieškinio atveju. Nagrinėjamu atveju, ieškovai ieškiniu prašo pripažinti netekusiais galios nuo jų priėmimo momento šiuos UAB „Skomė“ valdymo organų sprendimus: 2016 m. lapkričio 29 d. pakartotinio UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo, 2017 m. sausio 23 d. (arba pakartotinio 2017 m. vasario 1 d.) UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo bei jų sušaukimui būtinus 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „Skomė“ valdybos sprendimus, 2016 m. spalio 13 d. UAB „Skomė“ direktoriaus J. M. įsakymą Nr. 16-10-01 P, 2016 m. gruodžio 22 d. UAB „Skomė“ valdybos sprendimus, taip pat 2016 m. gruodžio 21 d. UAB „Skomė“ valdybos sprendimus. Tai nėra prevencinis ieškinys, kadangi ieškovai ieškiniu nereikalauja uždrausti atsakovo valdymo organų veiksmų, galinčių ateityje sukelti žalą. Ieškovų reiškiamas ieškinys yra dėl pripažinimo. Laikinųjų apsaugos priemonių ryšys su būsimo teismo sprendimo vykdymu paprastai reikalauja taikyti turtinio pobūdžio reikalavimo įvykdymą užtikrinančias priemones tokiose bylose, kuriose pareikšti ieškinio reikalavimai priteisti, o ne reikalavimai pripažinti ar modifikuoti teisinius santykius. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepritaikė prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Apelianto teigimu, dėl egzistuojančios akivaizdžios grėsmės yra būtinybė taikyti visas prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Kaip matyti iš ieškovų prašymo, ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2016 m. lapkričio 29 d. pakartotinio UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo, 2017 m. sausio 23 d. (arba pakartotinio 2017 m. vasario 1 d.) UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo, 2016 m. gruodžio 21 d. UAB „Skomė“ valdybos sprendimų vykdymą, sustabdyti 2016 m. lapkričio 29 d. pakartotinio UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo sprendimu išrinktų UAB „Skomė“ valdybos narių įgaliojimus. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu turi būti pakankamai pagrįstos prielaidos, sudarančios pagrindą manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba nebeįmanomas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog tik uždraudus įgyvendinti ir vykdyti skundžiamus UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų sprendimus, valdybos sprendimus, bus užtikrinta galimybė realiai įvykdyti palankų ieškovams sprendimą, pagrįstų prielaidų nėra. Jokių naujų argumentų, pagrindžiančių grėsmės galimai palankaus ieškovams teismo sprendimui įvykdymui egzistavimai, apeliantas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti į ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes atsakovui bei kitiems su jo veikla susijusiems asmenims, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-25 nutartis c. b. Nr. 2-1296/2013). Kiekvienu atveju, ne išimtis ir šis ginčas, turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugos. Tai suponuoja ir būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, akivaizdu, jog draudimas vykdyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų, valdybos sprendimų vykdymą, bei išrinktų valdybos narių įgaliojimų sustabdymas neproporcingai suvaržytų UAB „Skomė“ kaip juridinio asmens teises.Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas buvo šališkas, tačiau tokie apelianto argumentai dėl teismo šališkumo yra tik deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apeliantas nenurodė jokių galimų teismo šališkumo pagrindų, numatytų CPK 64 - 66 straipsniuose, ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Aplinkybė, kad ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo patenkintas, nesudaro pagrindą abejoti teismo nešališkumu. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti dokumentai (2018 m. vasario 9 d. PVM sąskaita – faktūra AVB Nr. 2018-006, pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr.918118) įrodo, kad atsakovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 242 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija rekomendacijose nustatyto tokios paslaugos maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovo Z. V. atsakovei UAB „Skomė“ priteistina 242 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Z. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Skomė“ (j. a. k. 122574319) naudai 242 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Eglė Surgailienė